Tekstą parengė „Žinių radijas“
Kaip sekasi laikytis žaliojo kurso mūsų šalies žemės ūkio sektoriaus dalyviams? Su kokiais iššūkiais susiduriama? Ar karas Ukrainoje nesumažins žaliojo kurso ambicijų žemės ūkio rinkoje?
Duobėtas kelias tvarumo link
Kaip teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas Raimundas Juknevičius, žemės ūkis Lietuvoje šiuo metu susiduria su dideliais iššūkiais judant tvarumo link. Lietuvoje yra daug skirtingų ir įvairių ūkių, todėl kiekvienas iš jų susiduria su vis kitokiomis problemomis. Tačiau koronaviruso pandemija, ryšių nutraukimas su Kinija ir Rusija bei karas Ukrainoje dabar yra didžiausi iššūkiai Lietuvos ūkininkams.
„Tikriausiai daugelis ūkininkų pasakytų tai, kad daug klausimų, su kuriais anksčiau jie nebuvo susidūrę, tenka spręsti šiuo metu. Mes turime dabar, prisitaikydami prie tų naujų iššūkių, vis tiek judėti ta kryptimi, kad mūsų gamyba gerėtų, išlaikytume gamybos lygį, ir tuo pačiu kuo mažiau kenktume gamtai“, – sakė R. Juknevičius.
Išeitis – inovacijos?
Skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė teigė, kad Lietuvos ūkininkai priima naujoves, domisi inovacijomis ir nevengia jų išbandyti savo ūkiuose. Tačiau Lietuvos ūkiai yra skirtingi, todėl ir inovacijos diegiamos skirtingu tempu.
„Kai kuriuose ūkiuose jau purškia dronai. O kai kur galbūt dar tik programinė įranga yra diegiama. Bet tai nėra blogai. Tai parodo, kad yra skirtingai priimamos inovacijos, bet jos ir mažam ūkiui, ir dideliam atneša pridėtinę vertę“, – patikino K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Juknevičius sutiko su šia mintimi ir teigė, kad skiriasi ne tik ūkių pažanga, bet ir ūkininkų amžius.
„Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vis tik žemės ūkyje ūkininkai yra pakankamai brandaus amžiaus – 58 metai yra vidutinis jų amžius. O tai reiškia, kad šiame amžiuje būti labai veržliam tikriausiai yra sudėtinga. Todėl kai pamatai jauną ūkininką, supranti, kad tai yra greičiausiai tas ūkis, kuriam labai įdomu yra skaitmenizacija“.
Tačiau, anot Ūkininkų sąjungos pirmininko, ir tokiu atveju ūkininkai randa išeitį – samdo jaunesnius konsultantus.
Šermukšnytė-Alešiūnienė, kartu su „AgriFood Lithuania DIH“, organizuoja įvairius seminarus įvairaus amžiaus ūkininkams.
„Labai džiaugiamės, kad domisi ir jaunimas, ir vyresni ūkininkai. Ir mes jaučiame, kad kaip tik yra noras įgyti giluminių žinių – kaip veikia tam tikros technologijos, inovacijos, kaip pasinaudoti įrankiais. Susidomėjimas inovacijomis Lietuvoje yra ypatingai didelis“, – pasakojo ji.
Juknevičiaus teigimu, tai nėra neįprasta:
„Lietuvos žemės ūkis turėjo vytis europinį ūkį. Mes užsivedėme ieškoti būtent to, kas yra nauja, ir tai diegti ūkiuose. Tai čia labai normalu. Tie seniai susiformavę, gal ir 400 metų istoriją turintys ūkiai Europoje labiau vadovaujasi tradicijomis. Mums reikėjo juos pirmiausia pasivyti, o dabar yra šansų ir aplenkti kai kuriose vietose“.
Valstybės požiūris
Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas nerimauja, kad Lietuva vis dar skiria nepakankamai dėmesio ir pinigų žemės ūkio sektoriui.
„Valstybė mano, kad žemės ūkiui Lietuvoje pakanka išskirtinai tik tų pinigų, kuriuos duoda ES, o iš Lietuvos biudžeto tarsi nereikia. Mes matome požiūrį valstybės, kad ir tuos pinigus skirstant, kiek jų skiria žemės ūkiui ir kur sudedami akcentai – gamybai iš principo duota nebuvo, – paaiškino R. Juknevičius. – Dabar jau matom, kad yra ir tų politikų, kurie pripažįsta, jog buvo padaryta klaidų. Bet jų taip greitai neatitaisysi. Tai yra mechanizmas, kuris turi inerciją. Bet tikimės, kad keisis požiūris ir kad žemės ūkis taps tikrai svarbia ir gal net strategine kryptimi.“
Šermukšnytė-Alešiūnienė sutiko su mintimi, kad agromaisto sektorius Lietuvoje buvo pamirštas. Tačiau dėl pasaulinės pandemijos ir besikeičiančios geopolitinės situacijos buvo pradėta garsiau kalbėti apie žemės ūkį.
„Agromaisto sektorius pradėjo matytis. Bet matytis nepakanka. Todėl kyla klausimas, ar agromaisto sektorius spės į traukinį kartu su visomis ateinančiomis programomis, kaip bus sudėlioti prioritetai, – sakė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė. – Jeigu mes norime technologijų, kurios būtų įdiegtos, tai turi būti skatinamas tiek diegimas, tiek testavimas, tiek ir technologijų kūrimas bei pritaikymas mūsų ūkiams.“
„AgriFood Lithuania DIH“ direktorė teigė, kad vis dar pasigenda glaudesnio bendradarbiavimo tarp ministerijų ir skirtingų rėmimo programų.
„Skaitmeninių inovacijų centrai yra kaip prioritetas vienos institucijos, bet apskritai jeigu žiūrėtume Europiniu mastu, „Skaitmeninės Europos“ strategija sako, kad tai yra pagrindinis instrumentas visiems sektoriams skaitmenizuoti. Tai reiškia, kad visi pinigai, rėmimas, kas bus skirta šioms organizacijoms, tai jis kaip ir turėtų būti prieinamas įvairiems sektoriams ir jų veikėjams. Bet šiuo atveju ūkininkas [parama] negalės pasinaudoti“, – išreiškė susirūpinimą ji.
Juknevičius taip pat neslėpė nusivylimo. Jo teigimu, strateginiame plane, kuris šiuo metu yra kuriamas ir tobulinamas, vis dar nėra skiriama lėšų išmaniajai žemdirbystei.
„Žaliasis kursas mūsų požiūriu turėtų derėti su mūsų veikla. Palaikant gamybą, daryti maksimaliai mažą poveikį gamtai, o tą galima pasiekti optimizuojant resursus. Nesvarbu, ar tai būtų trąšos, chemija, kurių mažinimas mums yra tiesiog įpareigojamas, ar tai būtų žmogiškieji resursai. Visi šitie dalykai galimi tik tada, kai turi duomenų bazę ir viską labai tiksliai skaičiuoji. Tai būtent tvarus, ilgalaikis žemės ūkis Lietuvoje turėtų perspektyvą“, – teigė jis.
Stabdyti ar skatinti?
Šermukšnytė-Alešiūnienė neslėpė, kad prasidėjus karui Ukrainoje, imta kalbėti apie žaliojo kurso pristabdymą. Tačiau, jos teigimu, tai būtų buvę tik įprasti palengvinimai ūkininkams, kurie būtų taikyti tik trumpuoju laikotarpiu. Jos nuomone, kylančius iššūkius dėl karo Ukrainoje būtų galima įveikti diegiant inovacijas.
„Norint įveiklinti technologijas, kur mes labai tiksliai skaičiuotume, labai tiksliai matuotume, žiūrėtume, į kurią vietą ką įdėti, kada įdėti. Tai niekas kitas, išskyrus išmaniųjų technologijų, to nepadarys.“
Juknevičius teigė, kad ūkininkai šiuo metu siūlo sustoti ir skirti daugiau laiko strateginio plano kūrimui.
„Tai dar nereiškia, kad reikia stabdyti progresą“, – patikino jis.
Laidų ciklą inicijuoja skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“. Idėją pagal projektą „Kaimo plėtra regionuose inovacijų pagalba“ palaiko Lietuvos kaimo tinklas ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai“.