Lapkričio 14–15 d. Vilniuje Europos klasterių bendradarbiavimo platforma kartu su „AgriFood Lithuania“ surengė ketvirtąją klasterių bendradarbystės laboratoriją (toliau – „C2Lab“) . Dirbtuvės vyko tuo pačiu metu kaip ir „Agromaisto forumas 2023“ – didžiausias Baltijos regione agromaisto pramonės temoms skirtas renginys. „C2Lab“ padėjo užmegzti naujus partnerystės ryšius dalyviams iš Lietuvos, Latvijos, Vengrijos, Švedijos, Suomijos, Prancūzijos ir Ispanijos. Tarp išplėtotų idėjų – su skaitmeninių technologijų taikymu atsekamumui sektoriuje didinti, maisto atliekomis, agromaisto vertės grandinių tvarumu, tvaria energija, mediena ir baldais, bendradarbiavimu per tinklus susiję projektai.

Pranešėjų gretose – EK ir patyrusių Lietuvos bei užsienio klasterių atstovai

„C2Lab“ atidarė Inovacijų agentūros direktorė Romualda Stragienė, atkreipusi dėmesį į Lietuvos inovacijų ekosistemos pasiekimus ir globalumo bei bendradarbiavimo trūkumą, kurį bandoma spręsti tokiais renginiais kaip šis. Ją papildė Giedrius Bagušinskas iš klasterio „SMART Food“ ir EK GROW generalinio direktorato atstovė Marta Batalla – abu ekspertai pabrėžė susitikimų su tinkamais žmonėmis svarbą būsimam bendradarbiavimui ir atvirumą diskusijose, kuriant verslą per klasterius.

CHORUS vyriausiasis mokslinis patarėjas Athanasios Konstandopoulos, pristatydamas agromaisto ekosistemos politikos sistemą ir iššūkius, padiktavo „C2Lab“ kryptį. ES strategija „Nuo lauko iki stalo“ suteikia plačias galimybes veikti sprendžiant visiems žinomus iššūkius: klimato kaitą, vandens stygių, dirvožemio nykimą, maisto kainų ir paklausos augimą, didėjantį atsparumą antibiotikams, zoonozinių ligų plitimą ir biologinės įvairovės nykimą.

Anot eksperto, turint reikiamų išteklių, dabar pats metas imtis naujų projektų, o šiandien mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sritys daugiausia susijusios su klimato kaitos požiūriu pažangiu žemės ūkiu, vandens tausojimu, dirvožemio sveikata, atspariomis maisto sistemomis, tvaria akvakultūra, tiksliąja žemdirbyste ir alternatyviais baltymais. Kaip esminę sistemą rengiant projektus A. Konstandopoulos pristatė „Resource NEXUS“, kurioje akcentuojamas tvarumas ir atsparumas: „Turime sukurti holistinį požiūrį į iššūkių sprendimą, sujungdami talentus, kultūrą, taisykles, išteklius ir technologijas. Be to, reikia ieškoti sinergijos įvairiose srityse: švietimo, mokslinių tyrimų, inovacijų ir verslumo.“

Atliepdama potencialius idėjų finansavimo šaltinius, M. Batalla apžvelgė ES programas ir pabrėžė pagrindinius Europos prioritetus: žaliąją ir skaitmeninę pertvarką bei atsparumo didinimą, kuriais grindžiamos visos finansavimo programos. ES tiesioginio valdymo programos, kuriomis ypač domisi klasteriai – „Europos horizontas“ (II ir III ramstis), Europos žemės ūkio fondas, Bendrosios rinkos programa, Aplinkos ir klimato kaitos programa (LIFE), Europos inovacijų ir technologijų institutas (EIT). Konkrečius kvietimus galima rasti ES finansavimo ir konkursų portale, Sanglaudos atvirų duomenų platformoje ir portalo „Your Europe“ skiltyje „Finansavimas“ (angl. „Access to EU Finance“). EK atstovė paragino dalyvius pasidomėti įvairiomis galimybėmis ir atkreipti dėmesį į kvietimų gaires, norint užsitikrinti paraiškos sėkmę.

Vystys išgrynintas idėjas ir sieks konkrečių rezultatų

Išsamiau apie programą „Europos horizontas“ kalbėjo Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktinių asmenų (toliau – NCP) grupės atstovė Aiga Jonele. Ji pagrindė faktą, kodėl ši programa naudinga visiems, ir priminė, kad NCP – valstybėse narėse įsitvirtinę tinklai, siekiantys mažinti stereotipus apie programą bei konsultuojantys administracinių procedūrų klausimais. Taip pat atkreipė dėmesį į vienkartinių išmokų sistemų galimybes, kurios padeda supaprastinti finansavimo schemą.

Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministerijos patarėja Viktorija Misėkaitė papildė apie „Europos horizonto“ vertę – paaiškino, kaip Europos regioninės plėtros fondo lėšos perkeliamos į programą, skatinant aktyvesnį dalyvavimą, išnaudojant MTEPI teikiamas galimybes bei taikant holistinį požiūrį į inovacijų skatinimą, taip užtikrinant tvaraus ir nenutrūkstamo finansavimo srauto kritinę masę.

Po įžvalgų dalyviai ėmėsi projektų idėjų generavimo – susibūrė į aštuonias grupes pagal įvairias temas, susijusias su agromaistu, mediena ir baldais, energija bei tinklais. Kiekvienai vadovavo projektų rengimo patirties turintis fasilitatorius, įkvėpęs diskusijoms, padėjęs grupės nariams rasti sinergiją ir išsikelti bendrus tikslus, kurie paklotų pamatus naujoms partnerystėms.

Grupės darbą pradėjo vėlyvą popietę ir tęsė lapkričio 15-osios rytą, o intensyvią dienotvarkę užbaigė plenarinėje sesijoje pristačiusios rezultatus. Dabar viskas priklauso nuo pačių dalyvių, kurie toliau plėtos pradinius pasiekimus ir stiprins naujai užsimezgusį bendradarbiavimą.

„C2Lab“ yra unikali galimybė susipažinti su žmonėmis ir pasisemti idėjų būsimiems projektams bei partnerystėms. Sukūrėme puikią idėją, kaip spręsti maisto švaistymo problemą, ir artimiausiomis savaitėmis bei mėnesiais tęsime susitikimus, vedančius prie konkrečių rezultatų. Tikiuosi, kad renginio formatas gyvuos ir toliau“, – sakė Armands Lejas-Krumins iš Latvijos maisto produktų kokybės klasterio.

„AgriFood Lithuania“ generalinė direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė apibendrino sakydama, kad agromaisto pramonėje, kurioje gausu besikeičiančių galimybių ir iššūkių, „C2Lab“ tapo bendradarbiavimo ir inovacijų pavyzdžiu.

„Vilniuje vykusiame „Agromaisto forume 2023“ ir šiose praktinėse dirbtuvėse sutelkėme dėmesį į paveikių iniciatyvų ir tarpvalstybinių vertės grandinių plėtrą. „C2Lab“ – ne šiaip susibūrimas. Čia ištobulintos koncepcijos paverčiamos įgyvendinamais planais ir atspindi pasiryžimą pasitelkiant bendrą klasterių, MVĮ, politikos formuotojų bei inovatorių patirtį iš esmės transformuoti agromaisto ekosistemą. Esame bendruomenė, kuri apibrėžia gaires, vedančias į stiprų, aplinką tausojantį, klestintį sektorių, taip akcentuodami esminę jo svarbą visuomenei ir ekonomikai. Išnaudokime galimybes ir pasiekime realių permainų – įgalinkime bendradarbystės potencialą užtikrinti aplinkosauginiu požiūriu sąmoningą bei novatorišką agromaisto ir kitų sričių ateitį“, – kalbėjo K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.