Tekstą parengė „Žinių radijas“
Maistas – nacionalinio saugumo klausimas
Dėl karo Ukrainoje iškilus grėsmei pasaulinei maisto sistemai, maistas tampa nacionalinio saugumo klausimu. Tiek Lietuva, tiek Europos Sąjunga keičia suvokimą apie maisto ir apsirūpinimo juo svarbą. Sutrikus žaliavų tiekimui iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos, Lietuvos agroverslas ieško išeičių ir alternatyvų.
Prioritetas
Apsirūpinimas maistu, ypač krizių atveju, tampa prioritetiniu dalyku. Prieš dvejus metus, prasidėjus pandemijai ir dėl jos sutrikus tiekimo grandinėms, tiek Lietuvoje, tiek ES apsirūpinimas maistu tapo vienu svarbiausių nacionalinio saugumo klausimų. Dar prieš karą Ukrainoje, 2021-ųjų gruodžio mėnesį, Seimas į nacionalinio saugumo strategiją pirmą kartą įtraukė apsirūpinimą maistu, maisto tiekimo grandinių nenutraukiamumo užtikrinimą bei apsirūpinimą žaliavomis. „AgriFood Lithuania DIH“ direktorės Kristinos Šermukšnytės-Alešiūnienės teigimu, visoje ES net tik apsirūpinimas maistu tampa prioritetu: „Mes tarsi tampame atsakingi ne tik už humanitarinės pagalbos teikimą Ukrainai, bet taip pat siekiame, kad ne tik sau pasigamintume pakankamai maisto, bet ir padėtume pasauliui kompensuoti tą maisto kiekį, kuris galimai nebus patiektas, nepagamintas dėl šiuo metu egzistuojančios karinės padėties“.
Pasak „Linas Agro Group“ valdybos pirmininko pavaduotojo, „PF Kekava“ valdybos pirmininko ir AB „Kauno Grūdai“ generalinio direktoriaus Andriaus Pranckevičiaus, apsirūpinimas maistu pradėtas laikyti prioritetu jau po II Pasaulinio karo, kai buvo pradėta kurti ES paramos žemės ūkiui sistema. Europa jau nuo tada siekė tapti nepriklausoma maisto gamyboje, ir tą jai pavyko padaryti.
„Per kelis dešimtmečius ES maisto pramonė tapo turbūt didžiausia pasaulyje, viena didžiausių maisto eksportuotųjų pasaulyje, ir mes prie to pripratom. Šis laikotarpis sukūrė saugumo ir klestėjimo jausmą, – pasakojo A. Pranckevičius. – Tačiau tokios krizės kaip pandemija ir karai, kurie prasideda šalia mūsų, vienareikšmiškai privalo mus grąžinti prie tų pačių temų, prie diskusijų, o svarbiausia – prie veiksmų.“
Karo įtaka agroverslui
Rusijos karas prieš Ukrainą turės didžiulę įtaką tiekimo grandinėms, tačiau kol kas sunku nustatyti poveikio mastelį. A. Pranckevičiaus teigimu, karas įtakos turės žaliavų tiekimui iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos, kurios tradiciškai buvo tiekiančios šalys ne vieną dešimtmetį. Sutriks žaliavų, reikalingų pašarų gamybai, taip pat aliejų, įvairių kitų išspaudų tiekimas. Stos ir saulėgrąžų aliejaus, kurio daugiausia gamina ir eksportuoja Ukraina, tiekimas. Pirminė žemės ūkio gamyba patirs didelį smūgį dėl trąšų tiekimo sustabdymo.
„Šis pavasaris, sėja, patirs didžiulę įtampą. Daugelis ūkininkų laukia mažėjančių kainų. Rudenį, kai kainos pradėjo kilti, tai visi laukė, nepirko, o dabar fiziškai nebėra tų trąšų iš kur paimti“, – paaiškino „Kauno Grūdai“ generalinis direktorius.
Alternatyvos ir sprendimai
Agroverslo atstovai jau ieško alternatyvų. Pasak A. Pranckevičiaus, tiekimą iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos keis importas iš Vakarų šalių:
„Alternatyvų yra, žaliavų tikrai galima gauti ir su laiku nusistovės tie nauji kontaktai. Jau dabar yra iš Vakarų, iš didžiųjų aliejaus gamyklų Olandijoj, Vokietijoj, bet jos, aišku, bus brangesnės.“
Vienas iš sprendimų yra maisto rezervo kaupimas. Kol kas konkretaus plano ar modelio Lietuva neturi, bet apie tai pradeda svarstyti ir Žemės ūkio ministerija. A. Pranckevičius atskleidė, kad įmonės, kuriose jis dirba, turi gana daug grūdų elevatorių tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje:
„Turim galimybių saugoti, saugoti ilgą laiką, saugoti didelius kiekius grūdų. Sakykime konkrečiai, kas būtų pagrindinės prekės, kurios sudarytų rezervus – grūdai, cukrus, galbūt mėsa.“
Pranckevičius tikisi, kad šį kartą bus parengtas rimtas projektas, kuris įgaus ir formą, ir turinį. Jo teigimu, kaimyninė Lenkija jau riboja eksportą, nes pradėjo rezervuose kaupti maistą tokį kaip šaldyta mėsa.
Agroverslo atstovas teigė, kad Lietuvos įmonės yra pasiruošusios pradėti kaupti rezervą, jiems reikia tik aiškaus plano ir modelio.
Žaliojo kurso tikslai karo fone
Nutrūkus tiekimo grandinėms dėl karo Ukrainoje, susirūpinta ir Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimu Europoje. Tačiau K. Šermukšnytė-Alešiūnienė teigė, kad nereikėtų pamiršti technologijų ir inovacijų siekiant apsirūpinti maistu. Inovatyvūs produktai ir diegiamos inovacijos, kurios prailgina produktų galiojimo laiką ir didiną jų kokybinę vertę, tiesiogiai prisideda prie tikslo apsirūpinti maistu ir kartu veda žemės ūkį į priekį.
Pasak A. Pranckevičiaus, Žaliojo kurso tikslus reikėtų koreguoti, tačiau nebūtinai dėl vykstančio karo. Aklai įgyvendinus visus Žaliojo kurso tikslus, net ir kraštutinumus, kurie yra nebūtini, maisto gamyba Lietuvoje ir Europoje mažėtų 30-40 proc., sakė „Kauno Grūdai“ generalinis direktorius.
„ES ir Lietuva taptų maisto importuotoja, ne eksportuotoja. Mes jokiu būdu negalime virsti maisto importuotoja“, – perspėjo A. Pranckevičius.
Jis teigė, kad Lietuva yra stipri grūdų ir grūdų produktų eksportuotoja, tačiau pieno produktų ir mėsos gaminių lietuviai jau seniai nebepasigamina patys ir importuoja iš Lenkijos bei Latvijos.
„Žaliasis kursas yra geras, visi yra už mažesnę taršą, už švaresnį orą, už grynesnį vandenį. Bet kai kuriuos dalykus mes jau seniai pasiekėme. Kitoms Europos šalims tik vytis ir vytis mus, todėl gal nereikėtų persistengti, – atviravo agroverslo atstovas. – Žodžiu, reikia sukalibruoti, padaryti protingą, aiškų planą, kuris atlieptų mūsų strategiją.“
Laidų ciklą inicijuoja skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“. Idėją pagal projektą „Kaimo plėtra regionuose inovacijų pagalba“ palaiko Lietuvos kaimo tinklas ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai“.