Tekstą parengė „Žinių radijas“
Kaip Lietuvos kaimas atrodys netolimoje ateityje? Su kokiomis problemomis vis dar susiduria ūkininkai ir kaip jas išspręsti? Kokios galimybės yra kuriamos jauniesiems Lietuvos ūkininkams?
Kaimo tuštėjimas
Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis neslėpė, kad Lietuvos kaimas vis dar tuštėja. Nors jaunimą sugrąžinti į regionus jau bandoma du dešimtmečius, skaičiai neauga taip sparčiai, kaip norėtųsi.
„Man pačiam teko įkurti ir daug metų vadovauti vietos veiklos grupei, tai aš puikiai prisimenu 2002–2004 metus, kai mes šnekėjom apie lyderio priemonę, apie tai, kokios yra galimybės, koks yra finansavimas. Aš labai tikėjau, kad tie pinigai į kaimą atneš kokybę, kuri yra tiesioginis tikslas, ir kad padės sulaikyti jaunimą. Mūsų vietos veiklos grupė labai daug dirbo su jaunimu – organizavome stovyklas ir projektus, tačiau tik mažytė dalis to jaunimo pasiliko kaime. Daugelis pabėgo ir į užsienį, ir į Lietuvos miestus. Labai gaila, tačiau tuos procesus sustabdyti, pakreipti yra sunku“, – pasakojo viceministras.
Tačiau jis pats prieš 30 metų pabėgo iš miesto. E. Giedraitis tapo ūkininku turėdamas dailininko diplomą. Net ir jo vyriausi sūnūs grįžo į kaimą ir čia kuria verslus:
„Vienas ūkininkauja, kitas užsiima perdirbimu. Ir iš tikrųjų pastebiu, kad yra tikrai nemažai jaunimo, kuris grįžta. Aišku, kokybė keičiasi. Ateina žmonės jau su nauju požiūriu, jie visiškai kitaip prieina ir prie to paties ūkininkavimo – kaip prie normalaus verslo“, – teigė jis.
Skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ vadovė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė sutiko su viceministru:
„Kaimai tikrai tuštėja, tas procesas vyksta, ir mes, Lietuva, nesame išskirtiniai, visoje ES tai vyksta. Todėl dabar šis klausimas yra keliamas ir bandoma ieškoti sprendimų. Ateinančiam programavimo laikotarpiui visomis išgalėmis yra kuriamos įvairios programos, galvojama, kaip galima sudominti jaunimą, kaip jį sugrąžinti“.
Ji papasakojo, kad buvo atlikti tyrimai, kurie atskleidė, jog tam, kad regionai ir kaimai atsigautų, reikia ne tik susigrąžinti jaunimą, bet ir įtraukti daugiau moterų. K. Šermukšnytės-Alešiūnienės teigimu, būtent moterys yra įvairių žemės ūkio sektoriaus iniciatyvų, tokių kaip vietos veiklos grupės, vadovės.
Jai antrino ir E. Giedraitis:
„Tikrai, jeigu vyrai daugiau dirba su technika, prie sunkesnių darbų, tai visa kita lieka moterims. Ir kaimo plėtra, kaimo bendruomenės, vietos veiklos grupės – ten lyderės yra moterys. Ūkininkių moterų irgi yra, bet jų pasitaiko rečiau“.
Išeitis – kooperacija
Žemės ūkio viceministras teigė, kad lietuviai ūkininkai susiduria ir su dar viena problema – bendradarbiavimo stoka:
„Lietuviams yra labai sunku su bendradarbiavimu. Aš nežinau, kodėl mes tokie esame, ir ko reikia, kad pradėtume bendradarbiauti. Aš labai tikiuosi, kad jaunimas jau ateis blaiviai, sveikai į viską žiūrėdamas“.
Jo teigimu, vyresnė karta bet kokį bendradarbiavimą sieja su kolūkiais, kas, tikriausiai, suveikia kaip stabdis.
Giedraitis sakė, kad būtent klasteriai yra šių dienų kooperacija plačiąja prasme. Šermukšnytė-Alešiūnienė paaiškino, kas yra klasteris:
„Klasteris tai yra grupė organizacijų, dirbančių kartu, turėdami vieną aiškų tikslą – būti matomiems kaip vieninga sistema. Tai gali būti ūkininkų grupė, žemės ūkio bendrovės, verslininkai ir ūkininkai bei vietos veiklos grupės. Tai mes jau galėsime vadinti klasteriu.“
Kodėl apie klasterius apskritai yra kalbama? Anot „AgriFood Lithuania DIH“ vadovės, ES labai daug investuoja į klasterių politiką:
„Ateinančiame laikotarpyje bus daugybė programų, kuriomis bus galima pasinaudoti, siekiant konkurencingos ekonomikos visoje ES“.
Jos teigimu, Lietuva klasterių žemėlapyje atrodo itin gerai – žemės ūkyje ir maisto sektoriuje šiuo metu aktyviai veikia 5 klasteriai.
Viceministras atkreipė dėmesį ir į turizmo klasterius, kurie taip pat yra labai svarbūs Lietuvos žemės ūkiui. Jo nuomone, klasteriai yra puiki galimybė Lietuvos ūkininkams tobulėti.
Nuo ko reikia pradėti?
K. Šermukšnytė-Alešiūnienė teigė, jog tam, kad žemės ūkio sektorius pritrauktų jaunimą, reikalinga infrastruktūra:
„Kaimas turi būti patrauklus. Didžiosios investicijos ateinančiame laikotarpyje numatomos regionams, tačiau Lietuva greitai bus du regionai – Vilniaus regionas ir visa likusi Lietuva. Ir didieji pinigai bus nukreipti į visą Lietuvą, bet iš kitos pusės, šiandien mažėja mokyklų, mažėja medicinos įstaigų ir panašiai“.
Tam paprieštaravo viceministras:
„Aš visada noriu pataisyti, kad ne mokyklos užsidaro, o mokinių nelieka. Ne medicinos įstaigų nelieka, bet pacientų, ligonių mažėja. Tai čia mes vėl grįžtame prie to, kad kaimas mažėja“.
Žmonės, vykdantys veiklą kaimuose, dažnu atveju įsikuria arčiau didmiesčių, kad jų vaikai galėtų eiti į didesnes mokyklas. Pačiuose kaimuose žmonių nedaugėja, todėl ir nėra tikslo kurti ir tobulinti jų infrastruktūros.
Galimybės bendradarbiavimui
Giedraičio teigimu, šiuo metu atsirandančios programos ir diegiamos priemonės, tokios kaip sumanūs kaimai, sukuria galimybes bendradarbiavimui ir klasterių kūrimuisi.
„Visos galimybės yra, tik reikia šaunių idėjų ir drąsių žmonių, kurie to imtųsi“, – sakė jis.
K. Šermukšnytė-Alešiūnienė papildė viceministrą:
„Kalbant apie sumanius kaimus, tai jau yra vykdomos ir studijos Lietuvoje, jau yra išvystytas ir teorinis konceptas. Jau turime ir kai kurių vietos veiklos grupių, kurios bando įgyvendinti sumanaus kaimo koncepciją. Ir kartu atsiranda visiškai nauja koncepcija – startuolių regionai arba startuolių kaimas. Šiais metais pirmą kartą bus organizuojamas startuolių regionų hakatonas ES mastu. Hakatono metu susirinksime idėjas iš visos Europos ir galbūt jas įgyvendinsime“.
Laidų ciklą inicijuoja skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“. Idėją pagal projektą „Kaimo plėtra regionuose inovacijų pagalba“ palaiko Lietuvos kaimo tinklas ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai“.