Baigėsi didžiausias Baltijos šalyse tarptautinis „Agromaisto forumas 2023“ – šiemet išskirtinis dėl plačiausios koncepcijos ir siektino poveikio, gausiausios neeilinių pranešėjų delegacijos bei papildomų renginių. Ambicija aktualizuoti renginį visoms susijusioms industrijoms atsispindėjo programoje net keturiose Vilniaus rotušės salėse, kuriose įžvalgomis dalinosi per 60 Lietuvos ir užsienio ekspertų. Įsitraukti į reikšmingas diskusijas ir vertingą tinklaveiką gyvai pareiškė apie 250 forumo dalyvių, daugiau nei 2000 žmonių iš skirtingų šalių stebėjo tiesioginę renginio transliaciją.
Sveikinimo kalbose – priminimas apie bendrų pastangų svarbą
Pirmą kartą jubiliejinį – penktąjį Agromaisto forumą – atidarė žemės ūkio eurokomisaras Janusz Wojciechowski. Savo kalboje svarbiausios sektoriaus politiką formuojančios institucijos atstovas išskyrė prioritetą aktyviais veiksmais palaikyti regioninių vietovių plėtrą ir čia įsikūrusių bendruomenių įgalinimą, užtikrinantį tvarų Europos Sąjungos augimą. Taip pat pasveikino tarpinstitucinį, tarpdisciplininį susitelkimą ieškoti novatoriškų sprendimų ateičiai – tiek Europos Komisijos, tiek tokių didžiausių tinklų kaip „EIT Food“ ir „Business at OECD“ požiūriu, partnerystės išlieka kertiniu veiksniu siekiant realių pokyčių.
„Business at OECD“ Maisto ir žemės ūkio komiteto pirmininkas Metin Akman priminė, kad „Agromaisto forumas 2023“ atliepia praėjusiais metais startavusios pasaulinės iniciatyvos „Taika maistui“ (angl. „Peace for Food) misiją, kurios dėmesio centre – spręsti daugiasluoksnę maisto paklausą ir pasiūlą veikiančią krizę: „Bendromis pastangomis galime išmaitinti pasaulį, sukurti tvarias maisto tiekimo grandines ir užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą“, – sakė jis.
„EIT Food“ generalinis direktorius dr. Andy Zinga atsigręžė į žemės ūkį kaip svarbiausią žmonijos išradimą, tapusį varomąja civilizacijų augimo jėga. Tokios pirmosios inovacijos kaip maisto džiovinimas, pasterizavimas, fermentavimas atvėrė naujus maršrutus mainams maistu – o tam reikalingas bendradarbiavimas ir pasitikėjimas.
„Tuo grįsta ir šiandieninė misija siekti maisto sistemų atsparumo, kuriam kilęs pavojus dėl karų ir ekologinių katastrofų. Tvari maisto pramonė iš tiesų gali paskatinti teisingą pertvarką, tačiau jai reikia sisteminio požiūrio ir bendrų pastangų vystant projektus. Inovacijų plėtra visada šiek tiek susijusi su rizika, kad jos nepasiteisins – būtent pasitikėjimas tarp konsorciumų ir atviras pasikeitimas žiniomis suteikia galimybę mokytis, nebijoti klysti ir atrasti sprendimus, kurie daro tikrą poveikį“, – akcentavo dr. Andy Zynga.
Pasak Lietuvos aplinkos viceministro Simono Gentvilo, žemės ūkis ir maisto sistemos – vieni pažeidžiamiausių, vertinant tiesiogines klimato kaitos eskstremumų pasekmes, tad agromaisto sektoriaus dalyviai yra tie, kurie pirmieji gali pasiūlyti, kaip spręsti kylančius iššūkius. Tarp jų ir maisto užtikrinimą vietovėse, kurios ateityje nebus tinkamos gyventi: dėl vietovių dykumėjimo, žalingų teršalų išmetimo ar nykstančios infrastruktūros.
Atskleidė tikrąją renginio tematikos idėją
Vaisingoms „Agromaisto forumo 2023“ diskusijoms impulsą davė atidaromoji aukšto lygio diskusija, kurioje, be „EIT Food“ generalinio direktoriaus, dalyvavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, renginį kartu su partneriais organizuojančio klasterio ir skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania“ generalinė direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Taip pat EBPO Prekybos ir žemės ūkio direktorato direktoriaus pavaduotoja Julia Nielson ir Lietuvos žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus.
Ieškodami tiesioginių ir netiesioginių būdų užtikrinti stabilumą pasaulyje, ekspertai iš esmės gvildeno maisto, taikos ir saugumo sąsajas. Per realius tvarios ūkininkavimo praktikos, tiekimo grandinės optimizavimo pavyzdžius buvo analizuojamos sektoriaus tendencijos ir akcentuota nacionalinės bei pasaulinės bendrystės svarba dalijantis žiniomis, ištekliais, gerąja patirtimi. Neapsieita be 2040 m. vizijos pamatų formavimo ir kritiško žvilgsnio į naujas galimas kliūtis, trukdysiančias siekti užsibrėžtų atsparaus rytojaus tikslų.
„Nepaisant oficialaus šių metų forumo pavadinimo, pagrindinė renginio tema buvo ateitis, o ji neįmanoma be bendrystės ir tinklų kūrimo. Nuoširdžiai tikiu, kad vis svarbesne tradicija tampančiame renginyje kasmet gimsta naujos vertingos partnerystės, visgi neturėtume pamiršti, kad reikia ne tik kalbėtis. Tik imdamiesi veiksmų galime pakeisti savo ir visuomenės mąstymą ir sukurti geresnę ateitį. Todėl po forumo planuojame parengti išsamų politinį dokumentą, kuriame bus užfiksuotos išsigrynintos praktinės rekomendacijos, kaip veikti toliau. Ir, žinoma, reiškiu padėką visiems, kurie šiemet padėjo žengti kaip niekada didelį žingsnį bendros ateities link: įžvalgių pranešimų autoriams ir dinamiškų diskusijų panelistams, atvirus klausimus uždavusiems klausytojams bei organizacinei komandai“, – sakė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.
„Agromaisto forumą 2023“ ir augantį bendrą įsipareigojimą gerinti situaciją planetoje įprasmino simbolinė iniciatyva – drauge su viena aktyviausių Europoje klimato kaitos iniciatyvų „Life Terra“ prieš renginį Pavilnyje pasodinta 300 beržų. Forumo išvakarėse taip pat įvyko oficialus „Business at OECD“ Maisto ir žemės ūkio komiteto posėdis – paprastai organizacijos būstinėje Paryžiuje posėdžiaujantys jo atstovai Lietuvoje susitiko pirmą sykį. Iki lapkričio 15 d. truko Europos klasterių bendradarbiavimo platformos inicijuojamos interaktyvios praktinės dirbtuvės „C2Lab“, kuriose skirtingų industrijų klasterių organizacijos, įmonės, mokslinių tyrimų organizacijos iš visos Europos būrėsi į konsorciumus ir vystė bendras verslo idėjas.