Tekstą parengė „Žinių radijas“

Kas yra Europos skaitmeninių inovacijų centras? Kuo skiriasi Europos ir lokaliai veikiantys skaitmeninių inovacijų centrai? Kokią naudą jie kuria verslui, visuomenei ir pačiai valstybei?

Kas tai yra?

Viskas prasidėjo tada, kai 2011 m. atsirado terminas skaitmeninė revoliucija. Tuometiniai tyrimai parodė, kad norint Europos ekonomikai išlikti konkurencingai, reikia skaitmenizuotis. Tada valstybės, su Europos Sąjungos palaikymu, pradėjo steigti skaitmeninių inovacijų centrus.

„Tai yra paslaugų kompleksai arba organizacijos, kurios teikia konsultacijų, rekomendacijų ir diagnostikos projektavimo paslaugas tiems, kurie nori skaitmenizuotis“, – paaiškino dr. Artūras Jakubavičius, Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas.

Jo teigimu, šiuo metu Europoje yra virš 700 registruotų centrų, iš kurių 500 veikia ir jau yra patikrinti. Šioje bazėje Lietuvoje įvertinti arba susijungę į konsorciumus yra 18 skaitmeninių centrų, kurie orientuojasi į tam tikrą sritį.

„Vieni orientuojasi labiau į žemės sektorių, kiti į energetiką, treti į lazerines ar jūrines technologijas. Bet tai iš principo yra klasteriai arba organizacijų susivienijimai“, – pridūrė dr. A. Jakubavičius.

Skaitmeninių inovacijų centrai padeda įmonėms – jas konsultuoja, skatina skaitmenizuotis. Europos Komisija, norėdama pastūmėti šiuos centrus į aukštesnį lygį, išskyrė raktines technologijas, tokias kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas ir didieji duomenys,  inicijavo Europinę atranką.

„Čia panašiai kaip Eurolyga ir Lietuvos krepšinio lyga. Paprasti skaitmeninių inovacijų centrai veikia nacionaliniame lygmenyje, o į Eurolygą patenka aukštesnio lygio“, – palygino Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas.

Ši skaitmeninių inovacijų centrų iniciatyva startavo kartu su „Skaitmeninės Europos“ programa, kurios biudžete – 7,5 milijardai eurų. Iš jų 0,9 mlrd. eurų skirti Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklo sukūrimui per visą Europą.

„Kitaip tariant, iš tų 700 buvo kviečiama jungtis į iniciatyvas. Tų iniciatyvų buvo užregistruota virš 400. Būtent tie, kurie susijungė, paskui iš jų dalis pateikė paraiškas, buvo atrinkti nacionaliniu lygmeniu, ir šiuo metu vyksta paskutinis vertinimas“, – paaiškino dr. A. Jakubavičius.

Jis atskleidė, kad neoficialiais duomenimis, šiuo metu yra atrinkti 145 Europiniai inovacijų centrai, trys iš jų – Lietuvoje.

„Dabar tie centrai teiks labiau specializuotas paslaugas. Čia kaip palyginimui galima pasakyti, jeigu paprastas centras yra šeimos klinika, tai Europinis būtų kaip Santariškių klinika – yra dirbtinis intelektas, didieji duomenys ir panašiai“, – teigė dr. A. Jakubavičius.

4 paslaugų grupės

„AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė paaiškino, kad skaitmeninių inovacijų centrai teikia paslaugų rinkinį, ir paslaugos yra išskirstomos į 4 grupes.

„Tai viena labai svarbi grupė – bandymai prieš investuojant (angl. Test before invest). Atsiranda galimybė verslui išsitestuoti technologiją prieš investuojant“, – teigė ji.

Antroji paslaugų grupė – įgūdžiai ir mokymas. K. Šermukšnytės-Alešiūnienės teigimu, tiesiogiai dirbama ir padedama su perkvalifikavimu, naujų įgūdžių įgijimu.

„Tai darbas su mokymo įstaigomis, su konsultantais, atliepiant rinkos poreikius, sektorių poreikius, kas tuo metu yra reikalinga“, – sakė ji.

Trečioji paslaugų rūšis yra pagalba ieškant finansavimo. Ja yra padedama startuoliams ir jauniems verslams.

„Ir galiausiai – tinklaveikos paslaugų grupė. Suteikiamos žinios, jomis dalijamasi. Lygiai taip pat verslas yra pristatomas europiniame lygmenyje, parodoma, ką mes patys jau turime. Nes mes turime ne tik tuos, kurie nori diegtis, bet ir tuos, kurie kuria technologijas“, – teigė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė.

Didesnė pridėtinė vertė

Pasak K. Šermukšnytės-Alešiūnienės, Europiniame lygmenyje atsiveria didesnės galimybės sektoriui savo šalyje sukurti didesnę pridėtinę vertę.

Dr. A. Jakubavičiaus teigimu, nauda iš europinių skaitmeninių inovacijų centrų gaunama dėl koncentruoto potencialo.

„Lietuvoje veikia 18 tradicinių skaitmeninių inovacijų centrų. Jeigu žiūrėti į europinius centrus, kurių Lietuvoje yra trys, tai iš principo juos ir apsijungia 12 iš tų 18“, – paaiškino dr. A. Jakubavičius.

Iniciatyvos burti europinius skaitmeninių inovacijų centrus ėmėsi Lietuvos inovacijų centras, Kauno Technologijų Universitetas ir Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas. Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas pabrėžė, kad šie trys skaitmeninių inovacijų centrai nėra konkurentai, nes kiekvienas iš jų specializuojasi skirtingose srityse.

„Viena iš pagrindinių sąlygų Europos skaitmeninių inovacijų centrų atrinkimui buvo, kad jie negali vienas kito dubliuoti, – pridūrė dr. A. Jakubavičius. – Europos Komisija yra netgi uždėjusi ribas, kiek gali veikti kiekvienoje valstybėje centrų. Pinigai yra paskirstyti pagal Europos Parlamento narių skaičių.“

Jis teigė, kad tai yra galimybė gauti koncentruotas paslaugas ir panaudoti europinius instrumentus:

„Mūsų ar kitų įmonės pasinaudos tam tikromis paslaugomis, įdiegs skaitmenines technologijas, padidins darbo našumą, apyvartą, darbo vietas. Kiekvienas iš tų centrų teiks tam tikras paslaugas. O nauda? Aš visada visų klausiu – kuris iš mūsų pats taiso sau dantis? Niekas, greičiausiai. Eini pas dantistą, eini pas specialistą. Tai čia yra būtent tinklas specialistų, padedančių tiems, kurie nori skaitmenintis, gydyti savo verslą.“

 

Laidų ciklą inicijuoja skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“. Idėją pagal projektą „Kaimo plėtra regionuose inovacijų pagalba“ palaiko Lietuvos kaimo tinklas ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai“.