Holistiškai transformuoti bioekonomikos sektorių, kuriame tvarumas dera su ekonominiais ir aplinkosaugos tikslais – toks tikslas siejo kovą vykusio „Biokekonomikos forumo 2024“ įžvalgas. Vilniaus rotušėje jomis keitėsi pramonės profesionalai, politikos formuotojai, akademikai, verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, jaunieji novatoriai iš Lietuvos bei užsienio. Renginį gyvai ir internetu visoje ES stebėjo per 2 tūkst. dalyvių, norinčių bendromis pastangomis kurti ateitį.
Forumą klasteris ir skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania“ ir Lietuvos mokslo taryba organizavo drauge su šalies Ekonomikos ir inovacijų bei Žemės ūkio ministerijomis, Inovacijų agentūra, „LithuaniaBIO“ ir „Investuok Lietuvoje“. Renginys – dalis visoje Europoje vykusio „Bioekonomikos pokyčių kūrėjų“ festivalio (angl. Bioeconomy Changemakers Festival), kurį inicijavo EK Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas, bendradarbiaudamas su bioekonomikos jaunimo srities ambasadoriais.
Pasveikino eurokomisaras
Forumą atidaręs už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius išreiškė paramą šalies įsipareigojimui ieškoti būdų stiprinti sektorių. Anot jo, bioekonomika atveria tvarias galimybes inovuoti žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse, leidžia įvairinti pajamas, mažinti išlaidas ir didinti atsparumą.
„Siekiant pertvarkos svarbiausiu turi išlikti tvarumo siekis – biomasės ištekliai riboti, tad valdyti juos tiek sausumoje, tiek jūroje turime itin kruopščiai. Ir nepamirškime į bet kokius procesus įtraukti jaunimo, kurio kūrybiškumas ir energija bus labai svarbūs skatinant inovacijas, ypač prikeliant nutolusias vietoves“, – sveikinimo žodžiais dalijosi V. Sinkevičius.
Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas priminė, kad bioekonomika – labai plati sritis, tad būtina pasitelkti kiek įmanoma daugiau kompetencijų ir netradicinių sprendimų, jei norime sėkmingai įgyvendinti konkrečius aspektus: „Kurti pridėtinę vertę iš savos produkcijos, o ne būti žaliavų šalimi – vienas kertinių tikslų, kurio turėtume aktyviai siekti.“
Pasak Lietuvos ekonomikos ir inovacijų viceministrės, problemos, su kuriomis kasdien susiduria ES narės, labai panašios, todėl ir išspręsti jas galime tik kartu. Tokiais žodžiais Ieva Valeškaitė paragino tarptautinę, tarpdisciplininę auditoriją keistis gerąja patirtimi ir ieškoti produktyvaus komandinio darbo formų.
„Nacionalinis bioekonomikos sektorius jau dabar sudaro 7,5 proc. viso BVP ir galime dar labiau išnaudoti jo potencialą. Pavyzdžiui, plėsdami MTEPI veiklas, užtikrinančias mokslo ir verslo bendradarbiavimą privačiame sektoriuje ir žmogiškųjų išteklių kompetencijų augimą“, – ministerijos indėlį komentavo pranešėja.
Į tvarią Europos bioekonomiką – įtraukus visus ir su bendra strategija
„AgriFood Lithuania“ generalinė direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė sveikindama renginio dalyvius ir aukšto lygio atidarymo diskusijoje kvietė ieškoti naujų bioekonomikos apibrėžimų. Taip pat dalytis idėjomis, kaip juos integruoti kiekviename susijusiame sektoriuje. Jos teigimu, vien padėdami augti jauniesiems talentams ir užtikrindami moterų lyderystę ne tik sukurtume lygybės ir įtraukties klausimais teisingesnę visuomenę.
„Jaunimas bei moterys – vieni tvirčiausių ramsčių, padėsiančių statyti žalesnio rytojaus pagrindą, kuriame klesti dinamiški, įvairūs, inovatyvūs verslai. Be abejonės, tvarumą ir atsakingą išteklių naudojimą taip pat derėtų laikyti potencialia įmonių stiprybe ir konkurenciniu pranašumu. Organizacijos, įgyvendinančios šiuos principus, ne tik susilauks vartotojų palaikymo, bet ir atvers duris į naujas rinkas“, – pabrėžė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Tarp kitų svarbiausių pirmojoje panelėje nuskambėjusių įžvalgų – sėkmingai bioekonomikos plėtrai būtinas veiksmų planas su labai aiškiai numatytais tikslais ir uždaviniais. Visgi Estijos regioninių reikalų ir žemės ūkio ministerijos Biologinių išteklių ir klimato skyriaus vadovas Argo Peepson priminė, kad dar vienas eilinis dokumentas be bendros vizijos neturės didelės reikšmės.
„Šalių bioekonomikos strategijos turėtų aiškiai atspindėti ministerijų, universitetų, verslininkų ir visų kitų suinteresuotųjų šalių dialogą, sprendžiant spragas bei gryninantis perspektyvas. O šiame procese daug lemia tiesiog geresnis bioekonomikos koncepcijos supratimas. Štai tokios veiklos kaip maisto gamyba ar miškininkystė egzistuoja tūkstančius metų, bet visuomenei kyla klausimų, kodėl apie šias neatsiejamas sektoriaus dalis kaip bioekonomikos esmę kalbame tik dabar“, – svarstė A. Peepson.
Alternatyvieji baltymai: iššūkiai verčia tobulėti
Palyginti neseniai nišine tebuvusi mėsos pakaitalų idėja šiandien yra bene pagrindinė tendencija, kalbant apie kritiškai reikalingą maisto sistemų atsparumo gerinimą, atsaką į globalius pokyčius ir kitus veiksnius. Tam skirtoje diskusijoje „The Good Food Institute Europe“ Politikos vadovas Seth Roberts išsakė mintį apie alternatyviųjų baltymų pramonės reglamentavimą.
„Viena vertus, dėl jo gali strigti tiek naujų produktų, tiek jiems kurti skirtų technologijų patekimas į rinką. Tačiau tam tikrų taisyklių keliamus iššūkius pirmiausia galime laikyti galimybėmis tobulėti – kad ir šiek tiek paspartinti procesus ar reguliavimo institucijoms ir bendrovėms bendradarbiauti glaudžiau.
Be to, nuo praėjusių metų stebime nemenką pažangą inovacijų kūrimo srityje. Buvo patvirtinta nemažai naujų produktų, ypač augalinės kilmės, didėja ES ir nacionalinis finansavimas. Tai ženklas, kad pripažįstame, jog alternatyvieji baltymai atliks didelį vaidmenį ateities maisto sistemoje“, – dalijosi S. Roberts.
Buvęs ilgametis „EIT Food“ generalinis direktorius Andy Zynga atkreipė dėmesį į vartotojų švietimo svarbą, judant šia kryptimi: „Vien skatinti ir įgyvendinti naujoves nepakanka. Privalome investuoti į žmonių edukaciją ir ne tik pristatyti baltymų įvairovės alternatyvas, bet suteikti realių žinių: kas tai, kaip veikia ir kuo naudinga visuomenei bei aplinkai“, – dėstė didžiausios maisto inovacijų iniciatyvos pasaulyje ambasadorius.
I. Valeškaitė pabrėžė, kad Lietuvai būtina pirmiausia aktyviai dalyvauti diskusijose visais alternatyviųjų baltymų klausimais, kurie šiuo metu aptariami ES lygmeniu. Ne tik dėl ekonominių ar etinių aspektų, bet ir dėl maisto saugumo – itin aktualios bei jautrios temos, Rusijai pradėjus karą mūsų žemyne.
„Vienas iš namų darbų, kuriuos derėtų nuveikti patiems, yra talentų rezervo auginimas. Jau dabar galime didžiuotis reikiamas technologijas kuriančiais mokslininkais, visgi svarbu stiprinti perspektyvių studentų potencialą kuo labiau – įskaitant stipendijas ir dotacijas išvykti semtis patirties iš geriausių Europoje“, – sakė ekonomikos ir inovacijų viceministrė.
Nyderlandai – lyderiai alternatyviųjų baltymų srityje. Taigi minėtą galimybę bei daugelį kitų atvers susitarimo dėl sektoriaus plėtros skatinimo Lietuvoje ir visoje Europoje memorandumas. Jį „Bioekonomikos forume 2024“ su šios šalies asociacija „Cell Agriculture Europe“ pasirašė Inovacijų agentūra.
Sektoriui reikia plačiaregės kartos atstovų, šiems – palaikančių mentorių
Bioekonomikos jaunimo ambasadorė Europos Komisijoje, Mokslo ir inovacijų patarėja Lietuvos žemės ūkio ministerijoje Ugnė Dirdaitė jaunimo įgalinimą atliepiančioje panelinėje diskusijoje išskyrė savo kartos atstovų savybę mąstyti globaliai, bet veikti lokaliai: „Mums vienodai rūpi ir vietinių, ir visuotinių problemų priežastys, kurias įžvelgę nebijome ieškoti sprendimų. Bioekonomikos sektoriuje tai labai svarbu“, – sakė ji.
Bioekonomikos industrijų konsorciumo direktorius Nelo Emerencia antrino sakydamas, kad šiuolaikinėje kartoje pastebi didelę drąsą rizikuoti ir nesėkmes laikyti pamokomis bei stipresnę nei anksčiau verslumo mąstyseną: „Jaunieji talentai suvokia, kad reikia ne tik fermentacijos technologijų gausos, bet ir priemonių, kaip jas pritaikyti, o tuomet padidinti ir išlaikyti jų paklausą“, – pateikė pavyzdį ekspertas.
Tuo tarpu „Lietuvos Junior Achievement“ direktorė Andželika Rusteikienė pasidalijo įžvalga apie augantį jaunų žmonių lūkestį ugdymo specialistams būti ne įprastais mokytojais, o mentoriais ar instruktoriais: teikiančiais praktiškus patarimus bei visokeriopą paramą vietoj tradicinių žinių ir mokymų metodų: „Tokia besikeičianti švietimo aplinka sufleruoja poreikį vadovautis labiau bendradarbiavimu ir pagalba grindžiamu požiūriu, kuris įkvėptų ateities kartas išlaisvinti visą savo potencialą“, – kalbėjo diskusijos dalyvė.