Skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ ir Europos Parlamento biuro Lietuvoje organizuotoje trečiojoje pokalbių ciklo dalyje dalyviai diskutavo apie žiedinės ekonomikos poveikį žemės ūkio ir maisto sektoriui bei būtiną tarpsektorinį bendradarbiavimą ir valstybės paramą siekiant įgyvendinti dvejopos transformacijos tikslus. 

Ambicijų ir iššūkių netrūksta

Europos Parlamento narys Bronis Ropė atkreipė dėmesį į opią maisto resursų švaistymo problemą. Anot EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nario, kasmet Europoje apie 20 proc. maisto yra išmetama, nors ES trisdešimt milijonų gyventojų neturi galimybės kasdien pavalgyti. Todėl turime galvoti, kaip racionaliau panaudoti turimus resursus, perdirbti atliekas ir pasiekti pilną žiedinės ekonomikos ratą. Tam numatytos ir papildomos finansavimo priemonės. 2021–2022 m. Lietuvai papildomai skirta 150 mln. eurų paramos įgyvendinti kaimo plėtros programą. Ne mažiau nei 37 mln. iš minėtos sumos turės būti skirta žaliosios ekonomikos tikslams. 

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas atkreipė dėmesį į tai, kad nors šiandien kalbame apie žiedinę ekonomiką, tačiau Lietuvoje vis dar dažniau remiamės linijinės ekonomikos principais. Vis dėlto, ministro nuomone, žemės ūkis yra tas sektorius, kuris daugeliu atveju gali būti puikus pavyzdys, kaip turėtų veikti žiediškumas. Aplinkos ministerijos vadovas pabrėžė, kad ateinanti bioekonomikos era yra puiki galimybė kurti gerai apmokamas agromaisto sektoriaus darbo vietas bei gražinti maisto gamybos likučius į naujos vertės grandines. 

Diskusijos metu ministras išreiškė viltį sekti Švedijos pavyzdžiu, kurios tikslas iki 2030 m. žemės ūkio sektoriuje nebenaudoti iškastinio kuro. S. Gentvilas tikisi paskatinti tokį dialogą Lietuvoje ir įgyvendinti šį siekį greičiau nei iki ES numatytų 2050 m. Taip pat bus skatinama remtis tiksliojo ūkininkavimo principais pirmenybę teikiant organiniam, o ne industriniam tręšimui. Be to, ministras pažymėjo, kad Seime priimtas įstatymas ir numatytas finansavimas biometanų dujų iš ūkininkų supirkimui. Šis sprendimas, tikimasi, sudarys galimybę ūkininkams užtikrinti didesnį rentabilumą. 

Neišnaudotos Lietuvos galimybės 

Šiuo metu gyvename bioekonomikos, kuri užtikrins tvarią aplinką, visuomenės gerovę bei valstybės ekonomikos augimą, eros pradžioje. Žemės ūkio ministerijos vyriausiosios patarėjos Dalios Miniataitės teigimu, iškastinius išteklius ateityje pakeitus biomase, kurią galima tvariai užsiauginti Lietuvoje, žymiai daugiau pridėtinės vertės liks valstybėje. Šiuo metu Lietuva iš trečiųjų šalių kasmet importuoja iškastinio kuro už 2,5 mlrd. eurų. 

D. Miniataitė išskyrė ir kitą bioekonomikos sukuriamą naudą ūkininkams – tarpsektorines vertės grandines, kuriose visi veikėjai veikia dėl bendro tikslo ir pelną dalijasi tarpusavyje. Taip išvengiama dabar žemės ūkyje aktualios problemos, kada ūkininkai gauna palyginant žemas pajamas už savo produkciją. Todėl, jos teigimu, labai svarbu ūkininkams atrasti naujas bendradarbiavimo formas ir aktyviai išnaudoti klasterių teikiamus privalumus.

Nors įvairios paramos programos Žemės ūkio ministerijoje vis dar yra ruošiamos, tačiau, ministerijos vyriausiosios patarėjos teigimu, jos skirsis nuo buvusiųjų. Planuojama, kad parama bus skiriama atsižvelgiant į tvarios gamybos, emisijos mažinimo, biomasės naudojimo, aukštos pridėtinės vertės produktų ir skaitmeninimo, be kurio būtų sudėtinga didinti efektyvumą, principus. 

Būtina skatinti trumpąsias maisto tiekimo grandines

Tarp diskusijos dalyvių nuskambėjo aiškus sutarimas, kad trumposios maisto tiekimo grandinės yra tai, kam valstybė turėtų skirti papildomą dėmesį. Vytauto Didžiojo universiteto atstovės Virginijos Kargytės nuomone, vertėtų skatinti didesnių miestų ir savivaldybių bendradarbiavimą su rajonų ūkininkais, kurie galėtų tiesiogiai tiekti ekologiškus produktus bei taip ne tik pasiūlytų sveikesnį produktą vartotojams, bet ir sutaupytų maisto logistikos kaštus, saugotų gamtą bei padėtų spręsti maisto švaistymo problemas. Visgi, EP narys Bronis Ropė atkreipė dėmesį, kad šiandien Lietuvoje galiojanti viešųjų pirkimų tvarka tokią galimybę apriboja, nors ES trumpąsias maisto grandines aktyviai skatina. Dėl šios priežasties politikos formuotojams vertėtų peržiūrėti egzistuojančius perteklinius saugiklius. 

Ūkininkams reikalinga parama

Diskusijoje kalbėjęs Anykščių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Žilvinas Augustinavičius teigė pasigendantis aiškaus valdžios plano ir jaučia judėjimą vis kita kryptimi. Avių augintojas atkreipė dėmesį, kad ūkininkai yra technologijų naudotojai, o ne kūrėjai. Jie nėra nusistatę prieš žalinimą, tačiau tokie sprendimai jiems ne visada prieinami ir įgyvendinami, o imantis iniciatyvos keliami reikalavimai pasirodo tokie aukšti, kad idėjų tenka atsisakyti dar planavimo stadijoje. 

Sėkmingo modelio, kuris galėtų būti pritaikytas ir Lietuvoje, receptu dalijosi mokslo atstovė. „Ne kiekvienas gamintojas gali pats uždaryti žiedinės ekonomikos ciklą. Būtina skatinti bendradarbiavimą ir dalintis žiniomis su ūkininkais apie esančias technologijas ir galimybes jomis naudotis. Šalutiniai agromaisto produktai gali būti panaudojami labai įvairiose srityse tokiose kaip kosmetika, farmacija ir pan. Vienos įmonės/ūkio atliekoms tampant žaliaviomis kitai įmonei yra įgyvendinamas visas žiedinės ekonomikos ratas “, – diskusijos metu kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto verslumo ir inovacijų projektų vadovė Virginija Kargytė. 

Diskusijų ciklas pasiteisino

Trijų renginių ciklą apibendrinusi „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė džiaugėsi diskusijų sėkme, aktyviu sektoriaus atstovų dalyvavimu (per tris renginius sulaukta virš 1 000 žiūrovų) ir daugybe gautų klausimų. Anot skaitmeninimo ekspertės, tai parodė žemės ūkio ir maisto sektoriaus aktualumą, svarbą bei sektoriaus veikėjų norą diskutuoti, kalbėtis su sprendimų priėmėjais ir sužinoti kitų įmonių ar ūkių gerąsias praktikas. „Ūkininkų ir verslo atstovų noras bendradarbiauti, ieškoti tarpsektorinių sprendimų ir dar aktyviau įgyvendinti dvejopos transformacijos tikslus buvo juntamas visų renginių metu, tad norėtųsi sulaukti tokio pat aktyvaus atsako ir iš sprendimų priėmėjų“, – teigė  „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė