EDIH tinklo konferencija: MVĮ skaitmeninei transformacijai svarbiausia bendradarbiavimas
Pirmojoje kasmetinėje Europos skaitmeninių inovacijų centrų „EDIH” (angl. European Digital Innovation Hub) organizuotoje tinklo konferencijoje, vykusioje gegužės 31 ir birželio 1 dienomis Briuselyje, buvo aptarti naujausi skaitmeninių inovacijų pasiekimai, skatintas savo sričių ekspertų bendradarbiavimas bei žinių dalijimasis, siekiant įgalinti spartesnį įmonių skaitmeninimą.
Šis EDIH susibūrimas - svarbiausias Europos skaitmeninių inovacijų renginys, kuris suteikia galimybes EDIH nariams dalytis naujausiomis žiniomis bei patirtimis, kas itin stiprina visą bendruomenę. 2023 metų renginyje susirinko virš 300 EDIH narių atstovų, politikos formuotojų ir viešojo sektoriaus atstovų.
EDIH konferencijoje buvo galima išgirsti įvairius pranešėjus, vyko panelinės diskusijos, darbo grupės. Renginio dalyviai dvi dienas mezgė naujas pažintis ir dalinosi savo įžvalgomis vieni su kitais. Antroji darbo grupė „Parama mažai skaitmenintoms MVĮ”, buvo skirta pristatyti pagrindines įžvalgas iš tyrimo apie MVĮ skaitmeninimo paramos strategijas (angl. „Smart Industrial Remoting Study“).
Dr. Heidi Cigan, DG CNCT Vyr. politikos pareigūnė, pasveikino darbo grupės dalyvius ir pristatė minėtąjį tyrimą ir jo tikslus. PPMI vyresnioji mokslo tyrėja Rūta Gabaliņa susirinkusiesiems papasakojo apie tyrimą bei išdėstė pagrindines tyrimo išvadas. Darbo grupės dalyviai galėjo išgirsti ne tik vertingas įžvalgas, bet ir praktinius patarimus, kaip EDIH ir MVĮ bendradarbiavimas galėtų būti efektyviausias ir įgalinantis geriausius rezultatus.
Po tyrimo pristatymo Barbora Kudzmanaitė, PPMI tyrimų vadovė, moderavo panelinę diskusiją su įkvepiančiomis pašnekovėmis - Kristina Šermukšnyte-Alešiūniene („Agrifood Lithuania“ direktorė), ir Anca Sandu („UnitH2B“ vadovaujanti partnerė).
Panelės pašnekovės pasidalino savo patirtimi ir sėkmės istorijomis. Abi dalyvės akcentavo, jog tik tvirta ir ilgalaikė MVĮ partnerystė su EDIH kuria tvarų įmonių skaitmeninimą. Partnerystė paremta pasitikėjimu, bendro tikslo siekimu generuoja geriausius rezultatus ir jų dėka galima aiškiai parodyti skaitmeninimo naudą MVĮ, kurios dar nesiryžo šiam pokyčiui.
Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė atkreipė dėmesį, jog nėra lengva įtikinti mažai skaitmenintas MVĮ įdiegti išmanias technologijas. Dažnu atveju ūkininkams-verslininkams sudėtinga įvertinti pridėtinę vertę iš skaitmeninimo. EDIH labai intensyviai dirba bandydami pakeisti išankstines nuostatas apie skaitmeninimo naudą ir atsiperkamumą. Beto, EDIH dėka suburta inovacijų bendruomenė palaiko savo narius ir drąsina žengti toliau - suteikiama visapusiška parama, tęsti tvarų ir konkurencingą verslą. Vertę kuriame kartu – MVĮ tereikia išdrįsti pradėti skaitmeninimo kelionę su EDIH pagalba.
EDIH tinklas svarbus skaitmeninės transformacijos iniciatorius, kuris įtraukia vis daugiau Europos verslų. Tinklo veiklos prisideda prie Europos skaitmeninimo strategijoje iškeltų tikslų - užtikrinti, kad iki 2030 m. bent jau 90 % ES mažųjų ir vidutinių įmonių pasiektų pradinį skaitmeninės brandos lygį, remti ES vienaragių steigimąsi bei skatinti išmaniųjų technologijų taikymą versluose – įgyvendinimo.
Minėtų tikslų įgyvendinimą gali palengvinti ir tyrimo apie MVĮ skaitmeninimo paramos strategijas kuriamas skaitmeninimo vadovas (angl. Digitalization Toolbox). Šis leidinys suteiks MVĮ praktiškus patarimus ir gaires, kaip efektyviai diegti skaitmenines technologijas savo įmonėse.
Atsisiųskite darbo grupės apie MVĮ skaitmeninimo paramos strategijas (angl. „Supporting the low digitalized SMEs“) skaidres čia.
Vyrams yra ko pavydėti – legendinė žirgininkė su dukromis pačios valdo įspūdingą ekologinį ūkį
Utenos rajone įsikūrę Užpaliai garsūs tikrų tikriausia legenda - Viktorija Jovariene, tapusia pirmąja moterimi, kuri išdrįso dalyvauti Sartų lenktynėse. Tvirto charakterio moteris su dviem dukromis šiandien prižiūri ekologinį ūkį bei valdo iš užmaršties prikeliamą Užpalių dvarą. Pamatykite, kaip sekasi ūkininkauti trijų kartų moterims, kurioms sėkmės galėtų pavydėti ne vienas vyras.
https://youtu.be/55DO4AYfz7U
Socialinių tinklų žvaigžde tapusi ūkininkė Rūta griauna mitus apie žemės ūkį
Daugiavaikė mama ir sėkmės lydima ūkininkė iš Zarasų rajono Rūta Kanapeckienė neretai vadinama ryškiausia mūsų šalyje žemės ūkio influencere. Tūkstančius sekėjų turinti moteris jau ketverius metus kasdien rodo nepagražintą jaunų ūkininkų kasdienybę, su kuria juodu su vyru susiduria augindami mėsinius galvijus bei žirgus. "Tokie žmonės yra Lietuvos ateitis ir puikus pavyzdys, kad gyvenimas kaime gali būti ne tik įdomus, bet ir prasmingas bei pelningas", - sako projekto "NeKaimo reikalai" kūrėjai Europos klasterių metų vadove išrinkta Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė ir žurnalistas Edvardas Žičkus.
https://youtu.be/kWoGjCPmDCc
Miestą į kaimą iškeitusi jauna šeima netveria džiaugsmu: atgal nė už ką negrįžtume
Eglė ir Julius Stašauskai Kaune turėjo karjeras, gyveno erdviame nuosavame name ir laikė save tikrais miestiečiais. Tačiau jaunos šeimos širdis traukė atgal į kaimą, kur abu užaugo. Tad vieną dieną jie pardavė visą savo turtą, paliko perspektyvius darbus ir... įsigijo apdegusią sodybą Kėdainių rajone. Taip labai netikėtai prasidėjo Stašauskų kelionę svajonės link – gamtos apsuptyje turėti nuosavą ūkį, kur ne tik jie, bet ir vaikai atrastų ramybę bei visai kitokį gyvenimo būdą. Šiandien Eglės ir Juliaus ūkis garsus visoje Lietuvoje, o jų produkcija užkariauja ne tik restoranų, bet ir eilinių lietuvių virtuves.
https://youtu.be/Z0G4mw4ICSI
Šakiai prisijungė prie Europos skaitmeninių inovacijų centro E-DIH.LT
Gegužės 4 dieną, Šakiuose, Agrifood Lietuva DIH organizuotame informaciniame-konsultaciniame renginyje pristatytas Europos skaitmeninių inovacijų centras E-DIH.LT. Augustas Alešiūnas, Art21 įkūrėjas, pristatė paramą, renkantis ir diegiant skaitmenines technologijas viešajame ir verslo sektoriuose: ESIC teikiamas galimybes. Jovita Ruseckaja, Agrifood projektų vadovė, pristatė galimybes naudojantis platforma e-dih.lt, kuri padės pasirinkti efektyviausią skaitmeninės transformacijos kelią viešajam ir verslo sektoriams.
Prie Europos skaitmeninių inovacijų centro E-DIH.LT prisijungė Šakių rajono verslininkai ir savivalda! Diskusijos metu dalyviai akcentavo Šakių rajono žemės ūkio sektoriaus stiprybę ir išreiškė susidomėjimą bendradarbiavimo galimybėmis, ypač norėdami įsitraukti į veiklą, kuri skirta skaitmeninti verslo veiklas ir plėtoti kaimo vystymą.
Renginio tikslas informuoti Šakių rajono viešojo ir verslo sektoriaus atstovus apie skaitmeninių technologijų galimybes ir pasiūlyti sprendimus, kaip integruoti skaitmenines, aplinkosaugos ir finansavimo sprendimus į savo pagrindinius verslo modelius.
EDIH.LT yra centras, skirtas padėti Vakarų ir Vidurio Lietuvos žemės ūkio maisto, energetikos ir pramonės įmonėms integruoti skaitmenines technologijas į savo veiklą ir taip prisidėti prie jų vystymosi. Aptartos galimybės pritraukti finansavimą į regionus ir skaitmeninti verslo veiklas.
EDIH.LT tikslas padėti pasirinkti efektyviausią skaitmeninės transformacijos kelią ir gauti pagalbą kreipiantis į konsultantus. Taip pat aptarta tinklaveikos kūrimo galimybė tarp įmonių, pristatyti, pristatyti kvietimai teikti projektų paraiškas pagal paskelbtas priemones ir pasinaudoti kaskadinio finansavimo galimybėmis Lietuvoje!
Daugiau informacijos apie projektą – https://e-dih.lt/apie-mus/
Verslo pusryčiai su E-DIH.LT: skaitmenizacijos galimybės Vakarų ir Vidurio Lietuvoje
Skaitmeninių inovacijų centro “Agrifood Lithuania DIH“ organizuotuose verslo pusryčiuose agromaisto sektoriaus atstovams, kartu su partneriu ART21 pristatė naują projektą – E-DIH.LT. Aptariami E-DIH.LT (European Digital Innovation Hubs)/ ESIC (Europos skaitmeninių inovacijų centro) Lietuvoje tikslai ir teikiamos paslaugos (https://e-dih.lt/#paslaugos).
Vienas iš pagrindinių projekto E-DIH.LT tikslų – padėti Vakarų ir Vidurio Lietuvos žemės ūkio maisto, energetikos ir pramonės įmonėms integruoti skaitmenines, aplinkosaugos, verslo finansavimo sprendimus į savo pagrindinius verslo modelius.
Projektas, pasitelkiantis ilgametę partnerių patirtį European Enterprise Network ir bendradarbiavimą su kitais Europos skaitmeninių inovacijų centrais, siūlo skaitmeninių technologijų sprendimus, tokius kaip didelio našumo kompiuterija, dirbtinis intelektas ir kibernetinis saugumas. Tai leis verslui atlikti spartesnę integraciją į tarptautines vertės grandines ir prisidėti prie Europos strateginės autonomijos.
Mes džiaugiamės galimybėmis, kurias suteiks E-DIH.LT projektas ir tikimės, kad bendradarbiaudami ir dirbdami kartu šiame projekte, sugebėsime pasiekti išskirtinių rezultatų ir atnešti įspūdingą naudą visoms susijusioms šalims. Tai tik pradžia – pasiruoškite naujam skaitmeniniam pasauliui!
Daugiau informacijos apie projektą rasite čia – https://e-dih.lt/apie-mus/
„NeKaimo reikalai“: pamatykite, kaip atrodo karves pienui auginančių jaunų ūkininkų kasdienybė
Lietuvą krečiant giliai pieno krizei, vieni ūkininkai dėmesį atkreipti į savo problemas mėgina piketais prie Seimo ir reikalaudami žemės ūkio ministro galvos, kiti - dalindami pieną nemokamai, tikisi visuomenės palankumo bei palaikymo. Tačiau yra ir tokių, kurie ieško kelių iš sunkmečio ir naujų idėjų savo pieno ūkiams pertvarkyti. Kaip iš tiesų atrodo karves pienui auginančių ūkininkų kasdienybė, su kokiais iššūkiais jie susiduria kasdien ir kokius netikėtus sprendimus jiems tenka priimti kad išgyventų? Apie tai tinklalaidėje „NeKaimo reikalai“ jos vedėjai - TV žurnalistas Edvardas Žičkus ir Europos klasterių metų vadove išrinkta, „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė - kalbasi su jaunuoju ūkininku iš Prienų rajono Aivaru Jonučiu.
https://youtu.be/UlakWfcOztQ
Galimybė mažoms ir vidutinėms įmonėms bei startuoliams: EPICENTRE paramos programa
Ar estate maža ar vidutinio dydžio įmonė (MVĮ) ar startuolis bei turite inovatyvią idėją sveikatos, agromaisto, informacinių technologijų ar fintech sektoriui?
EPICENTRE projekto rėmuose skelbiamas pirmasis kvietimas įmonėms teikti paraiškas ir gauti paramą vystyti naujus sprendimus kartu su didelėmis įmonėmis. Antrasis kvietimas numatytas 2023 m. pabaigoje.
Kviečiame teikti paraiškas pateikiant siūlomus sprendimus, didelių įmonių įvardintiems iššūkiams spręsti. Atrinkti projektai turės galimybę dalyvauti EPICENTRE Acceleration programoje ir EPICENTRE Academy, kur gaus mentorystės, konsultavimo ir finansinę paramą savo idėjoms įgyvendinti.
Terminas teikti paraiškas: 2023 m. kovo 28 d. – 2023 m. gegužės 29 d.
Planuojamas rezultatų paskelbimas: 2023 m. liepos mėn.
Finansinė parama MVĮ ir startuoliams
Maksimalus finansinės paramos dydis vienam projektui – 42 400 eurų. Paramos turinys pateiktas lentelėje žemiau.
| EPICENTRE Acceleration programa
Maksimali suma (EUR) |
EPICENTRE Academy
Maksimali suma (EUR) |
Iš viso
(EUR) |
|
| LAUNCH PHASE
50 atrinktų projektų |
1.400 | 850 | 2.250 |
| SUSTAIN PHASE
25 atrinktų projektų |
31.000 | 3.500 | 34.500 |
| DRIVE PHASE
6 atrinkti projektai |
10.000 | 2.500 | 12.500 |
| Bendra finansinė parama projektams | 42.400 | 6.850 | 49.250 |
Kaip veiks parama?
EPICENTRE Acceleration programa – tai trijų etapų programa, padalinta į LAUNCH, SUSTAIN ir DRIVE fazes. Kiekvienu iš etapų, MVĮ projektai artės prie 8-to technologinės parengties lygio (TPL), bendradarbiaus su didelėmis įmonėmis, tobulins technologinius ir minkštuosius įgūdžius.
1 etapas: LAUNCH (25 projektai x 2 kvietimai)
Etapas truks pirmuosius 4 mėnesius (nuo atrinktų projektų paskelbimo). Projektai turės dalyvauti EPICENTRE Bootcamp – mokymų stovykloje, kurią organizuos Worsley Acceleration Services. Stovykla bus organizuojama online, vyks anglų kalba, trukmė – 16 val.
Šioje stovykloje įmonės galės sudalyvauti mokymuose, kaip efektyviai bendradarbiauti su didžiosiomis įmonėmis, kaip patraukliai pateikti savo idėją ir kuriamą sprendimą. Stovykloje taip pat bus galimybė plėsti savo pažinčių tinklą.
Šio etapo pabaigoje, EPICENTRE komisija įvertins ir atrinks 12 perspektyviausių projektų, kurie pateks į kitą projekto etapą.
Pagrindinis LAUNCH etapo rezultatas bus video pristatymas apie kuriamą sprendimą, orientuotas į didžiųjų įmonių išreikštus poreikius. Pateikus šį video pristatymą, 25 atrinkti projektai gaus 1 400 eurų paramą.
2 etapas: SUSTAIN (12 + 13 atrinktų projektų iš pirmo etapo)
Šis etapas truks 11 mėnesių nuo projektų atrinkimo pirmojo etapo pabaigoje.
Projektų bus prašoma patikslinti techninius reikalavimus ir sukurti minimalų veikiantį produktą (minimum viable product), kuriuo siekiama: i) patikrinti kai kuriuos pagrindinius numatomo sprendimo funkcinius aspektus, ii) pademonstruoti siūlomo sprendimo technines galimybes realiomis sąlygomis, iii) pateikti visų svarbiausių funkcijų techninius sprendimus.
Šio etapo metu MVĮ gaus visą verslo paramos paslaugų paketą, įskaitant mokymo veiklą, mentorystės ir koučingo sesijas (iki 32 val. kiekvienam projektui).
SUSTAIN etapo pabaigoje bus surengtas EPICENTRE iškilmingas renginys. MVĮ turės pristatyti savo projektus inovacijų srities auditorijai. Komisija įvertins ir atrinks 6 (3 x 2) geriausius projektus, kurie bus pakviesti perkelti projektą į dideles įmones kito etapo metu.
Pagrindinis SUSTAIN etapo rezultatas - pateiktas „Strateginis ir techninis prototipo kūrimo planas“ (D2) ir „Prototipas, paruoštas bandymams įmonėse“ (D3).
Užbaigus ir patvirtinus rezultatus (D2 ir D3) visi atrinkti projektai gaus 31 000 eurų finansinę paramą.
3 etapas: DRIVE (3 projektai x 2 kvietimai)
Kiekviename iš dviejų kvietimų bus atrinkta po 3 projektus, kurie dalyvaus trečiajame akceleravimo programos etape. Šios fazės metu bus toliau plėtojami kuriame sprendimai, kuriuose projektus įgyvendinančios įmonės veiks kaip „reziduojantys verslininkai“. Šis etapas truks 5 mėnesius po projektų atrankos.
Projektams bus padedama toliau plėtoti savo produktus ir (arba) paslaugas realioje įmonių aplinkoje ir ieškoti galimybių užmegzti ilgalaikę partnerystę su stambiais pramonės subjektais bei taikyti kitus bendradarbiavimo verslo modelius. Be to, bus teikiamos įvairios ad hoc mokymo ir mentorystės paslaugos.
Pagrindinis DRIVE etapo rezultatas - pateiktas „Produkto tinkamumo rinkai vertinimo“ (D4) dokumentas. Šiame dokumente turėtų būti išsamiai aprašyta, kaip technologija bus materializuota į naują ir sėkmingai rinkoje parduodamą sprendimą.
Pateikus dokumentą ir gavus galutinį patvirtinimą, atrinkti projektai gaus 10 000 eurų finansinę paramą.
Daugiau informacijos apie kvietimą ir didžiųjų įmonių įvardintų iššūkių temas galite rasti čia: https://epicentre.idconsortium.com/
Startuoja pirmasis SUAVE projekto atviras kvietimas mažoms ir vidutinėms įmonėms!
Daugiau nei 1 milijono eurų suma bus skirta mažoms ir vidutinėms įmonėms siekiant per tinklaveiką, inovacijų rėmimą ir MVĮ naujovių diegimą bei mokymus skatinti naujoves miesto ūkininkavimo sistemose.
Apie SUAVE projektą
SUAVE atnaujina agromaisto sektorių tvarioms miesto maisto sistemoms. Įsitraukę veikėjai apima penkis patyrusius agromaisto ir skaitmeninius klasterius, kurių tikslas – per tinklaveiką, inovacijų rėmimą ir MVĮ naujovių diegimą bei mokymus skatinti naujoves miesto ūkininkavimo sistemose. 30 mėnesių truksiantis projektas remia MVĮ įvairiose jų veiklos stadijose – nuo naujų miesto žemės ūkio idėjų iki naujų paslaugų ir produktų patekimo į rinką. Šiai Europos šalių MVĮ paramai bus skirta daugiau nei 75 % projekto biudžeto.
Greta tiesioginės paramos MVĮ, SUAVE pritraukia papildomą regioninį, nacionalinį ir Europos finansavimą. SUAVE partneriai plečia SUAVE poveikio zoną ir plėtoja verslą tarptautiniu lygiu, daugiausia dėmesio skirdami Šiaurės Amerikai. Viso projekto metu MVĮ Europoje ir už jos ribų bus remiamos kuriant tvarią ir skaitmeninę ateitį.
AgriFood Lithuania vaidmuo SUAVE projekte
Vykdydami SUAVE misiją, AgriFood Lithuania supažindina projekto suinteresuotąsias šalis su tarptautinėmis ir tarpsektorinėmis iniciatyvomis bei teikia visapusišką paramą žemės ūkio inovacijų moksliniams tyrimams, plėtrai ir diegimui. Už pramonei skiriamą dėmesį AgriFood Lithuania buvo įvertinti ES Jungtinio tyrimų centro. Tai įrodo AgriFood Lithuania gebėjimą bendradarbiauti su partneriais tiek iš ES, tiek už ES ribų bei padėti MVĮ skaitmeninimo ir internacionalizacijos procesuose. Be to, AgriFood Lithuania prisideda prie bendrų SUAVE projekto veiklų.
Būdami vienu iš penkių SUAVE projekte dalyvaujančių klasterių, AgriFood Lithuania siekia stiprinti ES pramonės ekosistemų atsparumą. To siekiama kuriant vertės grandinės jungtis ES bendrojoje rinkoje, kuri yra pagrindas ateities tinklų kūrimui bei inovacijų plėtojimui.
Kas gali kandidatuoti
- Europos mažos ir vidutinės įmonės pagal ES apibrėžimą ir rekomendaciją 2003/361 (kuriose dirba mažiau nei 250 žmonių; kurių metinė apyvarta iki 50 mln. EUR arba balansas ne didesnis kaip 43 mln. EUR).
- Kurios teikia paslaugas, produktus, reikmenis ir technologijas Europos miestų žemės ūkio maisto sistemai.
- Yra tiesiogiai arba netiesiogiai susiję su bent viena iš miesto žemės ūkio rūšių.
Aktuali informacija
- SUAVE projekto paraiškos puslapis: https://lnkd.in/g9wWfJQP
- Prieš teikiant paraišką, kviečiame susipažinti su vadovu, skirtu kandidatams: https://bit.ly/3Kbd0Ae
- Daugiau informacijos rasite SUAVE Europos klasterių bendradarbiavimo platformos puslapyje: https://lnkd.in/g9qSCqQQ
- Nepraleiskite su projektu susijusių naujienų ir registruokitės į informacines sesijas, kurios jau balandžio mėnesį vyks anglų, prancūzų, vengrų, lietuvių, ispanų ir lenkų kalbomis!
Startuoliai regionuose: idėjos tikrove virsta pasitelkiant tinkamas finansavimo priemones
Kaip užtikrinti, kad inovacijos būtų plėtojamos ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionų centruose bei kaimiškosiose vietovėse? Postūmį inovatyvių verslų ir startuolių kūrimuisi regionuose suteikia europinė Startuolių regiono iniciatyva, o prie jos praktinio įgyvendinimo, tikimasi, reikšmingai prisidės Europos startuolių regiono aljansas.
Memorandumas dėl Europos startuolių regiono aljanso įkūrimo vasario pradžioje buvo pasirašytas Vilniuje vykusioje aukšto lygio konferencijoje, kurią suorganizavo Skaitmeninių inovacijų centras ir klasteris „AgriFood Lithuania DIH“.
Tarp aljanso narių – tokios organizacijos kaip „SmartAgriHubs“, „Agrifood DIH‘s Network of Networks“, Europos klasterių aljansas, Europos inovacijų ir technologijų instituto maisto inovacijų iniciatyva („EIT Food“). Šios organizacijos ne tik turi didžiulį įdirbį agromaisto sektoriaus inovacijų srityje, bet ir padeda novatoriškiems verslams pasiekti reikiamus finansavimo šaltinius.
„Siekiame sukurti startuolių ekosistemą regionuose ir tęsti bendradarbiavimą šioje srityje visos ES lygiu. Europos startuolių regiono aljanso įkūrimas nebuvo vien formalus žingsnis – aljanso nariai turi sukaupę daugybę praktinės patirties, kaip startuolių idėjas paversti gyvybingais verslais, prisidedančiais prie regionų klestėjimo“, – teigė klasterio ir Skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Konferencijoje daug dėmesio skirta praktiniams patarimams, kur reikiamo finansavimo turėtų dairytis startuoliai bei inovatyvių idėjų turinčios mažos ir vidutinės įmonės. Kai kurie atviri kvietimai finansavimui – jau visai netrukus.
(Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, klasterio ir Skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė)
Namų darbai startuoliams
Prieš pradėdami dairytis finansavimo šaltinio inovatyvioms idėjoms įgyvendinti, startuoliai turėtų aiškiai apsibrėžti savo veiklos sritį, tikslus ir dalyvauti tik tuose projektuose ar programose, kuriems jaučiasi artimi pagal savo veiklos pobūdį, pabrėžia startuolių ekosistemos ir investavimo ekspertai.
Konferencijoje dalyvavusi Latvijos startuolių asociacijos „Startin.LV“ valdybos narė, Rygos technikos universiteto Mokslo ir inovacijų departamento direktorė Liene Briede pažymėjo, kad startuoliams kartais pristinga verslumo.
„Dažnai startuolis – ne verslo modelis, o gyvenimo būdas. Startuolio etapas yra tarsi vienas iš verslo augimo stadijų. Tam, kad startuolis taptų verslu, reikia gebėjimo perprasti, ar rinka pasirengusi šio startuolio kuriamoms technologijoms, ar įmanoma pasiekti proveržio. Nėra lengva tiksliai numatyti, kada startuolio idėja jau gali augti, o kada – dar per anksti. Štai čia ir prireikia bendradarbiavimo, dalijimosi kompetencijomis ir patirtimis“, – kalbėjo L. Briede.
Būtent tokias bendrarbiavimo platformas siekia užtikrinti tiek Europoje jau veikiantys klasteriai, tiek naujai įkurtas Europos Startuolių regiono aljansas.
„Pagrindinė žinia ta, kad mažos ir vidutinės įmonės bei startuoliai turi nuolat domėtis, kokios yra finansavimo galimybės iš įvairių šaltinių ir surasti tinkamiausią savo idėjoms, veiklai ir jos mastui. Nešaudykite aklai, bet kruopščiai pasirinkite“, – kitiems pranešėjams pritarė Orsolya Szaplonczay, „Innoskart DIH“ generalinė direktorė.
(Orsolya Szaplonczay, „Innoskart DIH“ generalinė direktorė)
Pasak rinkos ekspertų, kai kurie aktyvūs startuolių ir inovacijų dalyviai stengiasi dalyvauti iškart keliuose projektuose ir, nebaigę vienos, plėtoja jau naujas koncepcijas. Tai nėra visiškai teisingas kelias, kuriant tvarią startuolių ekosistemą – akcentuojama, kad sėkmės dažniau sulaukia nuo pirminės idėjos nuosekliai auginamos ir kuriamos technologijos.
Startuoliams taip pat kartais sudėtinga atsirinkti tinkamus projektus, pagal kuriuos prieinamas finansavimas, fondus ar iniciatyvas. Puoselėjant ir auginant pirminę startuolio idėją, viešuosiuose konkursuose patariama dalyvauti tik tuomet, jei startuolio veikla atitinka konkurso sritį.
Projektų – daug, svarbu sekti ir atsirinkti
Tarp konferencijoje pristatytų projektų, prie kurių atvirų kvietimų keliu bus kviečiami prisijungti startuoliai bei mažos ir vidutinės įmonės – urbanistinės žemės ūkio kultūros projektas SUAVE, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos LitMEA projektas „Epicentre“, kurio tikslas – didinti smulkių ir vidutinių įmonių potencialą; į agromaisto sektoriaus konkurencingumą ir technologinį pranašumą orientuotas projektas HIGHFIVE, taip pat keletas pagal ES „Horizon Europe“ programą vykdomų projektų.
Szaplonczay, pristatydama SUAVE projektą, atkreipė dėmesį, kad juo skiriamos lėšos mažesniems startuolių ir mažų bei vidutinių įmonių plėtros etapams – bendradarbiavimo tinklų sukūrimui, konsultantų samdymui, mentorystės programoms ir pan. Projektas numato dotacijas ir vienkartines išmokas nuo 5 iki 25 tūkst. Eur, o pirmasis atviras kvietimas bus skelbiamas jau kovo pabaigoje.
„Projektas skiria daug dėmesio inovacijoms – galbūt už skiriamas sumas nebus sukurti visiškai nauji sprendimai, tačiau dalyvavimas projekte gali tapti postūmiu generuoti naujų technologijų idėjas“, – sakė O. Szaplonczay.
Thomas Gitsoudis, „AgriFood Lithuania“ vyresnysis inovacijų specialistas, pristatė maisto perdirbimo pramonės inovacijoms skirtą projektą HIGHFIVE. Projektu bus suteikiama trejų metų parama agromaisto įmonėms, siekiant joms padėti sėkmingai veikti pasaulinėse vertės grandinėse, atlaikyti tarptautinę konkurenciją, įveikti rinkos ir inovacijų kliūtis bei sklandžiai įsitraukti į skaitmeninę ir žaliąją transformaciją. Iš viso, pasitelkiant skirtingus finansavimo instrumentus, projektu bus skirta 9,4 mln. Eur tiesioginės ir netiesioginės paramos. Pirmasis atviras kvietimas dalyvauti projekte galios šiemet birželį-rugpjūtį.
(Thomas Gitsoudis, „AgriFood Lithuania“ vyresnysis inovacijų specialistas)
Prof. Mladenas Radišičius, nevyriausybinės Serbijoje ir Graikijoje veikiančios organizacijos „Foodscale Hub“ vadovas, kalbėjo apie finansavimo galimybes pagal visą grupę projektų – ICAREUS, INCiTis, „Eco Ready“, TITAN, „dRural“. Šie projektai aprėpia daugybę galimybių inovatyvioms įmonėms ir startuoliams, nuo dronų kūrimo ir panaudojimo iki duomenų sistemų, susijusių su maisto tiekimo grandinėmis ir bioįvairove, kūrimo.
(Prof. Mladenas Radišičius, nevyriausybinės Serbijoje ir Graikijoje veikiančios organizacijos „Foodscale Hub“ vadovas)
Tikimasi, kad didelė dalis finansavimo pagal šiuos projektus pasieks kaimiškąsias vietoves, pavyzdžiui, ICAREUS vizija – ištirti ir įvertinti bepiločių orlaivių kaip universalių transporto priemonių potencialą ir poveikį ES žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse. Konkrečiai Lietuvoje projekto metu, pasitelkiant bepiločius orlaivius ir dirbtinio intelekto sprendimus, bus stebimi miškai.
„Siūlome įvairias finansavimo galimybes ir matome, kad judame teisinga linkme. Dar prieš kelerius metus kaimo vietovėse buvo gan sudėtinga siūlyti ir diegti naujoves, tačiau dabar jas ūkininkai jau prisijaukina, taigi, įdirbis duoda rezultatus“, – teigė M. Radišičius.