Socialinių tinklų žvaigžde tapusi ūkininkė Rūta griauna mitus apie žemės ūkį

Daugiavaikė mama ir sėkmės lydima ūkininkė iš Zarasų rajono Rūta Kanapeckienė neretai vadinama ryškiausia mūsų šalyje žemės ūkio influencere. Tūkstančius sekėjų turinti moteris jau ketverius metus kasdien rodo nepagražintą jaunų ūkininkų kasdienybę, su kuria juodu su vyru susiduria augindami mėsinius galvijus bei žirgus. "Tokie žmonės yra Lietuvos ateitis ir puikus pavyzdys, kad gyvenimas kaime gali būti ne tik įdomus, bet ir prasmingas bei pelningas", - sako projekto "NeKaimo reikalai" kūrėjai Europos klasterių metų vadove išrinkta Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė ir žurnalistas Edvardas Žičkus.

 

https://youtu.be/kWoGjCPmDCc

 


Miestą į kaimą iškeitusi jauna šeima netveria džiaugsmu: atgal nė už ką negrįžtume

Eglė ir Julius Stašauskai Kaune turėjo karjeras, gyveno erdviame nuosavame name ir laikė save tikrais miestiečiais. Tačiau jaunos šeimos širdis traukė atgal į kaimą, kur abu užaugo. Tad vieną dieną jie pardavė visą savo turtą, paliko perspektyvius darbus ir... įsigijo apdegusią sodybą Kėdainių rajone. Taip labai netikėtai prasidėjo Stašauskų kelionę svajonės link – gamtos apsuptyje turėti nuosavą ūkį, kur ne tik jie, bet ir vaikai atrastų ramybę bei visai kitokį gyvenimo būdą. Šiandien Eglės ir Juliaus ūkis garsus visoje Lietuvoje, o jų produkcija užkariauja ne tik restoranų, bet ir eilinių lietuvių virtuves.

 

https://youtu.be/Z0G4mw4ICSI

 


Šakiai prisijungė prie Europos skaitmeninių inovacijų centro E-DIH.LT

Gegužės 4 dieną, Šakiuose, Agrifood Lietuva DIH organizuotame informaciniame-konsultaciniame renginyje pristatytas Europos skaitmeninių inovacijų centras E-DIH.LT.  Augustas Alešiūnas, Art21 įkūrėjas, pristatė paramą, renkantis ir diegiant skaitmenines technologijas viešajame ir verslo sektoriuose: ESIC teikiamas galimybes. Jovita Ruseckaja, Agrifood projektų vadovė, pristatė galimybes naudojantis platforma e-dih.lt, kuri padės pasirinkti efektyviausią skaitmeninės transformacijos kelią viešajam ir verslo sektoriams.

Prie Europos skaitmeninių inovacijų centro E-DIH.LT prisijungė Šakių rajono verslininkai ir savivalda! Diskusijos metu dalyviai akcentavo Šakių rajono žemės ūkio sektoriaus stiprybę ir išreiškė susidomėjimą bendradarbiavimo galimybėmis, ypač norėdami įsitraukti į veiklą, kuri skirta skaitmeninti verslo veiklas ir plėtoti kaimo vystymą.

Renginio tikslas informuoti Šakių rajono viešojo ir verslo sektoriaus atstovus apie skaitmeninių technologijų galimybes ir pasiūlyti sprendimus, kaip integruoti skaitmenines, aplinkosaugos ir finansavimo sprendimus į savo pagrindinius verslo modelius.

EDIH.LT yra centras, skirtas padėti Vakarų ir Vidurio Lietuvos žemės ūkio maisto, energetikos ir pramonės įmonėms integruoti skaitmenines technologijas į savo veiklą ir taip prisidėti prie jų vystymosi. Aptartos galimybės pritraukti finansavimą į regionus ir skaitmeninti verslo veiklas.

EDIH.LT tikslas padėti pasirinkti efektyviausią skaitmeninės transformacijos kelią ir gauti pagalbą kreipiantis į konsultantus. Taip pat aptarta tinklaveikos kūrimo galimybė tarp įmonių, pristatyti, pristatyti kvietimai teikti projektų paraiškas pagal paskelbtas priemones ir pasinaudoti kaskadinio finansavimo galimybėmis Lietuvoje!

Daugiau informacijos apie projektą –  https://e-dih.lt/apie-mus/ 




Verslo pusryčiai su E-DIH.LT: skaitmenizacijos galimybės Vakarų ir Vidurio Lietuvoje

Skaitmeninių inovacijų centro “Agrifood Lithuania DIH“ organizuotuose verslo pusryčiuose agromaisto sektoriaus atstovams, kartu su  partneriu ART21 pristatė naują projektą – E-DIH.LT. Aptariami E-DIH.LT (European Digital Innovation Hubs)/ ESIC (Europos skaitmeninių inovacijų centro) Lietuvoje tikslai ir teikiamos paslaugos (https://e-dih.lt/#paslaugos).

Vienas iš pagrindinių projekto E-DIH.LT tikslų – padėti Vakarų ir Vidurio Lietuvos žemės ūkio maisto, energetikos ir pramonės įmonėms integruoti skaitmenines, aplinkosaugos, verslo finansavimo sprendimus į savo pagrindinius verslo modelius. 

Projektas, pasitelkiantis ilgametę partnerių patirtį European Enterprise Network ir bendradarbiavimą su kitais Europos skaitmeninių inovacijų centrais, siūlo skaitmeninių technologijų sprendimus, tokius kaip didelio našumo kompiuterija, dirbtinis intelektas ir kibernetinis saugumas. Tai leis verslui atlikti spartesnę integraciją į tarptautines vertės grandines ir prisidėti prie Europos strateginės autonomijos.

Mes džiaugiamės galimybėmis, kurias suteiks E-DIH.LT projektas ir tikimės, kad bendradarbiaudami ir dirbdami kartu šiame projekte, sugebėsime pasiekti išskirtinių rezultatų ir atnešti įspūdingą naudą visoms susijusioms šalims. Tai tik pradžia – pasiruoškite naujam skaitmeniniam pasauliui!

Daugiau informacijos apie projektą rasite čia – https://e-dih.lt/apie-mus/ 




„NeKaimo reikalai“: pamatykite, kaip atrodo karves pienui auginančių jaunų ūkininkų kasdienybė

Lietuvą krečiant giliai pieno krizei, vieni ūkininkai dėmesį atkreipti į savo problemas mėgina piketais prie Seimo ir reikalaudami žemės ūkio ministro galvos, kiti - dalindami pieną nemokamai, tikisi visuomenės palankumo bei palaikymo. Tačiau yra ir tokių, kurie ieško kelių iš sunkmečio ir naujų idėjų savo pieno ūkiams pertvarkyti. Kaip iš tiesų atrodo karves pienui auginančių ūkininkų kasdienybė, su kokiais iššūkiais jie susiduria kasdien ir kokius netikėtus sprendimus jiems tenka priimti kad išgyventų? Apie tai tinklalaidėje „NeKaimo reikalai“ jos vedėjai - TV žurnalistas Edvardas Žičkus ir Europos klasterių metų vadove išrinkta, „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė - kalbasi su jaunuoju ūkininku iš Prienų rajono Aivaru Jonučiu.

https://youtu.be/UlakWfcOztQ

 


Galimybė mažoms ir vidutinėms įmonėms bei startuoliams: EPICENTRE paramos programa

Ar estate maža ar vidutinio dydžio įmonė (MVĮ) ar startuolis bei turite inovatyvią idėją sveikatos, agromaisto, informacinių technologijų ar fintech sektoriui?

EPICENTRE projekto rėmuose skelbiamas pirmasis kvietimas įmonėms teikti paraiškas ir gauti paramą vystyti naujus sprendimus kartu su didelėmis įmonėmis. Antrasis kvietimas numatytas 2023 m. pabaigoje.

Kviečiame teikti paraiškas pateikiant siūlomus sprendimus, didelių įmonių įvardintiems iššūkiams spręsti. Atrinkti projektai turės galimybę dalyvauti EPICENTRE Acceleration programoje ir EPICENTRE Academy, kur gaus mentorystės, konsultavimo ir finansinę paramą savo idėjoms įgyvendinti.

Terminas teikti paraiškas: 2023 m. kovo 28 d. – 2023 m. gegužės 29 d.

Planuojamas rezultatų paskelbimas: 2023 m. liepos mėn.

 

Finansinė parama MVĮ ir startuoliams

Maksimalus finansinės paramos dydis vienam projektui – 42 400 eurų. Paramos turinys pateiktas lentelėje žemiau.

EPICENTRE Acceleration programa

Maksimali suma (EUR)

EPICENTRE Academy

Maksimali suma (EUR)

Iš viso

(EUR)

LAUNCH PHASE

50 atrinktų projektų

1.400 850 2.250
SUSTAIN PHASE

25 atrinktų projektų

31.000 3.500 34.500
DRIVE PHASE

6 atrinkti projektai

10.000 2.500 12.500
Bendra finansinė parama projektams 42.400 6.850 49.250

 

Kaip veiks parama?

EPICENTRE Acceleration programa – tai trijų etapų programa, padalinta į LAUNCH, SUSTAIN ir DRIVE fazes. Kiekvienu iš etapų, MVĮ projektai artės prie 8-to technologinės parengties lygio (TPL), bendradarbiaus su didelėmis įmonėmis, tobulins technologinius ir minkštuosius įgūdžius.

1 etapas: LAUNCH (25 projektai x 2 kvietimai)

Etapas truks pirmuosius 4 mėnesius (nuo atrinktų projektų paskelbimo). Projektai turės dalyvauti EPICENTRE Bootcamp – mokymų stovykloje, kurią organizuos Worsley Acceleration Services. Stovykla bus organizuojama online, vyks anglų kalba, trukmė – 16 val.

Šioje stovykloje įmonės galės sudalyvauti mokymuose, kaip efektyviai bendradarbiauti su didžiosiomis įmonėmis, kaip patraukliai pateikti savo idėją ir kuriamą sprendimą. Stovykloje taip pat bus galimybė plėsti savo pažinčių tinklą.

Šio etapo pabaigoje, EPICENTRE komisija įvertins ir atrinks 12 perspektyviausių projektų, kurie pateks į kitą projekto etapą.

Pagrindinis LAUNCH etapo rezultatas bus video pristatymas apie kuriamą sprendimą, orientuotas į didžiųjų įmonių išreikštus poreikius. Pateikus šį video pristatymą, 25 atrinkti projektai gaus 1 400 eurų paramą.

 

2 etapas: SUSTAIN (12 + 13 atrinktų projektų iš pirmo etapo)

Šis etapas truks 11 mėnesių nuo projektų atrinkimo pirmojo etapo pabaigoje.

Projektų bus prašoma patikslinti techninius reikalavimus ir sukurti minimalų veikiantį produktą (minimum viable product), kuriuo siekiama: i) patikrinti kai kuriuos pagrindinius numatomo sprendimo funkcinius aspektus, ii) pademonstruoti siūlomo sprendimo technines galimybes realiomis sąlygomis, iii) pateikti visų svarbiausių funkcijų techninius sprendimus.

Šio etapo metu MVĮ gaus visą verslo paramos paslaugų paketą, įskaitant mokymo veiklą, mentorystės ir koučingo sesijas (iki 32 val. kiekvienam projektui).

SUSTAIN etapo pabaigoje bus surengtas EPICENTRE iškilmingas renginys. MVĮ turės pristatyti savo projektus inovacijų srities auditorijai. Komisija įvertins ir atrinks 6 (3 x 2) geriausius projektus, kurie bus pakviesti perkelti projektą į dideles įmones kito etapo metu.

Pagrindinis SUSTAIN etapo rezultatas - pateiktas „Strateginis ir techninis prototipo kūrimo planas“ (D2) ir „Prototipas, paruoštas bandymams įmonėse“ (D3).

Užbaigus ir patvirtinus rezultatus (D2 ir D3) visi atrinkti projektai gaus 31 000 eurų finansinę paramą.

 

3 etapas: DRIVE (3 projektai x 2 kvietimai)

Kiekviename iš dviejų kvietimų bus atrinkta po 3 projektus, kurie dalyvaus trečiajame akceleravimo programos etape. Šios fazės metu bus toliau plėtojami kuriame sprendimai, kuriuose projektus įgyvendinančios įmonės veiks kaip „reziduojantys verslininkai“. Šis etapas truks 5 mėnesius po projektų atrankos.

Projektams bus padedama toliau plėtoti savo produktus ir (arba) paslaugas realioje įmonių aplinkoje ir ieškoti galimybių užmegzti ilgalaikę partnerystę su stambiais pramonės subjektais bei taikyti kitus bendradarbiavimo verslo modelius. Be to, bus teikiamos įvairios ad hoc mokymo ir mentorystės paslaugos.

Pagrindinis DRIVE etapo rezultatas - pateiktas „Produkto tinkamumo rinkai vertinimo“ (D4) dokumentas. Šiame dokumente turėtų būti išsamiai aprašyta, kaip technologija bus materializuota į naują ir sėkmingai rinkoje parduodamą sprendimą.

Pateikus dokumentą ir gavus galutinį patvirtinimą, atrinkti projektai gaus 10 000 eurų finansinę paramą.

 

Daugiau informacijos apie kvietimą ir didžiųjų įmonių įvardintų iššūkių temas galite rasti čia: https://epicentre.idconsortium.com/


Startuoja pirmasis SUAVE projekto atviras kvietimas mažoms ir vidutinėms įmonėms!

Daugiau nei 1 milijono eurų suma bus skirta mažoms ir vidutinėms įmonėms siekiant per tinklaveiką, inovacijų rėmimą ir MVĮ naujovių diegimą bei mokymus skatinti naujoves miesto ūkininkavimo sistemose.

Apie SUAVE projektą

SUAVE atnaujina agromaisto sektorių tvarioms miesto maisto sistemoms. Įsitraukę veikėjai apima penkis patyrusius agromaisto ir skaitmeninius klasterius, kurių tikslas – per tinklaveiką, inovacijų rėmimą ir MVĮ naujovių diegimą bei mokymus skatinti naujoves miesto ūkininkavimo sistemose. 30 mėnesių truksiantis projektas remia MVĮ įvairiose jų veiklos stadijose – nuo naujų miesto žemės ūkio idėjų iki naujų paslaugų ir produktų patekimo į rinką. Šiai Europos šalių MVĮ paramai bus skirta daugiau nei 75 % projekto biudžeto.

Greta tiesioginės paramos MVĮ, SUAVE pritraukia papildomą regioninį, nacionalinį ir Europos finansavimą. SUAVE partneriai plečia SUAVE poveikio zoną ir plėtoja verslą tarptautiniu lygiu, daugiausia dėmesio skirdami Šiaurės Amerikai. Viso projekto metu MVĮ Europoje ir už jos ribų bus remiamos kuriant tvarią ir skaitmeninę ateitį.

AgriFood Lithuania vaidmuo SUAVE projekte

Vykdydami SUAVE misiją, AgriFood Lithuania supažindina projekto suinteresuotąsias šalis su tarptautinėmis ir tarpsektorinėmis iniciatyvomis bei teikia visapusišką paramą žemės ūkio inovacijų moksliniams tyrimams, plėtrai ir  diegimui. Už pramonei skiriamą dėmesį AgriFood Lithuania buvo įvertinti ES Jungtinio tyrimų centro. Tai įrodo  AgriFood Lithuania gebėjimą bendradarbiauti su partneriais tiek iš ES, tiek už ES ribų bei padėti MVĮ skaitmeninimo ir internacionalizacijos procesuose. Be to, AgriFood Lithuania prisideda prie bendrų SUAVE projekto veiklų.

Būdami vienu iš penkių SUAVE projekte dalyvaujančių klasterių, AgriFood Lithuania siekia stiprinti ES pramonės ekosistemų atsparumą. To siekiama kuriant vertės grandinės jungtis ES bendrojoje rinkoje, kuri yra pagrindas ateities tinklų kūrimui bei inovacijų plėtojimui.

Kas gali kandidatuoti

  • Europos mažos ir vidutinės įmonės pagal ES apibrėžimą ir rekomendaciją 2003/361 (kuriose dirba mažiau nei 250 žmonių; kurių metinė apyvarta iki 50 mln. EUR arba balansas ne didesnis kaip 43 mln. EUR).
  • Kurios teikia paslaugas, produktus, reikmenis ir technologijas Europos miestų žemės ūkio maisto sistemai.
  •  Yra tiesiogiai arba netiesiogiai susiję su bent viena iš miesto žemės ūkio rūšių.

Aktuali informacija

  • SUAVE projekto paraiškos puslapis: https://lnkd.in/g9wWfJQP
  • Prieš teikiant paraišką, kviečiame susipažinti su vadovu, skirtu kandidatams: https://bit.ly/3Kbd0Ae
  • Daugiau informacijos rasite SUAVE Europos klasterių bendradarbiavimo platformos puslapyje: https://lnkd.in/g9qSCqQQ
  • Nepraleiskite su projektu susijusių naujienų ir registruokitės į informacines sesijas, kurios jau balandžio mėnesį vyks anglų, prancūzų, vengrų, lietuvių, ispanų ir lenkų kalbomis!

 

 

 


Startuoliai regionuose: idėjos tikrove virsta pasitelkiant tinkamas finansavimo priemones

Kaip užtikrinti, kad inovacijos būtų plėtojamos ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionų centruose bei kaimiškosiose vietovėse? Postūmį inovatyvių verslų ir startuolių kūrimuisi regionuose suteikia europinė Startuolių regiono iniciatyva, o prie jos praktinio įgyvendinimo, tikimasi, reikšmingai prisidės Europos startuolių regiono aljansas.

Memorandumas dėl Europos startuolių regiono aljanso įkūrimo vasario pradžioje buvo pasirašytas Vilniuje vykusioje aukšto lygio konferencijoje, kurią suorganizavo Skaitmeninių inovacijų centras ir klasteris „AgriFood Lithuania DIH“.

Tarp aljanso narių – tokios organizacijos kaip „SmartAgriHubs“, „Agrifood DIH‘s Network of Networks“, Europos klasterių aljansas, Europos inovacijų ir technologijų instituto maisto inovacijų  iniciatyva („EIT Food“). Šios organizacijos ne tik turi didžiulį įdirbį agromaisto sektoriaus inovacijų srityje, bet ir padeda novatoriškiems verslams pasiekti reikiamus finansavimo šaltinius.

„Siekiame sukurti startuolių ekosistemą regionuose ir tęsti bendradarbiavimą šioje srityje visos ES lygiu. Europos startuolių regiono aljanso įkūrimas nebuvo vien formalus žingsnis – aljanso nariai turi sukaupę daugybę praktinės patirties, kaip startuolių idėjas paversti gyvybingais verslais, prisidedančiais prie regionų klestėjimo“, – teigė klasterio ir Skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Konferencijoje daug dėmesio skirta praktiniams patarimams, kur reikiamo finansavimo turėtų dairytis startuoliai bei inovatyvių idėjų turinčios mažos ir vidutinės įmonės. Kai kurie atviri kvietimai finansavimui – jau visai netrukus.

(Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, klasterio ir Skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė)

 

Namų darbai startuoliams

Prieš pradėdami dairytis finansavimo šaltinio inovatyvioms idėjoms įgyvendinti, startuoliai turėtų aiškiai apsibrėžti savo veiklos sritį, tikslus ir dalyvauti tik tuose projektuose ar programose, kuriems jaučiasi artimi pagal savo veiklos pobūdį, pabrėžia startuolių ekosistemos ir investavimo ekspertai.

Konferencijoje dalyvavusi Latvijos startuolių asociacijos „Startin.LV“ valdybos narė, Rygos technikos universiteto Mokslo ir inovacijų departamento direktorė Liene Briede pažymėjo, kad startuoliams kartais pristinga verslumo.

„Dažnai startuolis – ne verslo modelis, o gyvenimo būdas. Startuolio etapas yra tarsi vienas iš verslo augimo stadijų. Tam, kad startuolis taptų verslu, reikia gebėjimo perprasti, ar rinka pasirengusi šio startuolio kuriamoms technologijoms, ar įmanoma pasiekti proveržio. Nėra lengva tiksliai numatyti, kada startuolio idėja jau gali augti, o kada – dar per anksti. Štai čia ir prireikia bendradarbiavimo, dalijimosi kompetencijomis ir patirtimis“, – kalbėjo L. Briede.

Būtent tokias bendrarbiavimo platformas siekia užtikrinti tiek Europoje jau veikiantys klasteriai, tiek naujai įkurtas Europos Startuolių regiono aljansas.

„Pagrindinė žinia ta, kad mažos ir vidutinės įmonės bei startuoliai turi nuolat domėtis, kokios yra finansavimo galimybės iš įvairių šaltinių ir surasti tinkamiausią savo idėjoms, veiklai ir jos mastui. Nešaudykite aklai, bet kruopščiai pasirinkite“, – kitiems pranešėjams pritarė Orsolya Szaplonczay, „Innoskart DIH“ generalinė direktorė.

(Orsolya Szaplonczay, „Innoskart DIH“ generalinė direktorė)

Pasak rinkos ekspertų, kai kurie aktyvūs startuolių ir inovacijų dalyviai stengiasi dalyvauti iškart keliuose projektuose ir, nebaigę vienos, plėtoja jau naujas koncepcijas. Tai nėra visiškai teisingas kelias, kuriant tvarią startuolių ekosistemą – akcentuojama, kad sėkmės dažniau sulaukia nuo pirminės idėjos nuosekliai auginamos ir kuriamos technologijos.

Startuoliams taip pat kartais sudėtinga atsirinkti tinkamus projektus, pagal kuriuos prieinamas finansavimas, fondus ar iniciatyvas. Puoselėjant ir auginant pirminę startuolio idėją, viešuosiuose konkursuose patariama dalyvauti tik tuomet, jei startuolio veikla atitinka konkurso sritį.

Projektų – daug, svarbu sekti ir atsirinkti

Tarp konferencijoje pristatytų projektų, prie kurių atvirų kvietimų keliu bus kviečiami prisijungti startuoliai bei mažos ir vidutinės įmonės – urbanistinės žemės ūkio kultūros projektas SUAVE, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos LitMEA projektas „Epicentre“, kurio tikslas – didinti smulkių ir vidutinių įmonių potencialą; į agromaisto sektoriaus konkurencingumą ir technologinį pranašumą orientuotas projektas HIGHFIVE, taip pat keletas pagal ES „Horizon Europe“ programą vykdomų projektų.

Szaplonczay, pristatydama SUAVE projektą, atkreipė dėmesį, kad juo skiriamos lėšos mažesniems startuolių ir mažų bei vidutinių įmonių plėtros etapams – bendradarbiavimo tinklų sukūrimui, konsultantų samdymui, mentorystės programoms ir pan. Projektas numato dotacijas ir vienkartines išmokas nuo 5 iki 25 tūkst. Eur, o pirmasis atviras kvietimas bus skelbiamas jau kovo pabaigoje.

„Projektas skiria daug dėmesio inovacijoms – galbūt už skiriamas sumas nebus sukurti visiškai nauji sprendimai, tačiau dalyvavimas projekte gali tapti postūmiu generuoti naujų technologijų idėjas“, – sakė O. Szaplonczay.

Thomas Gitsoudis, „AgriFood Lithuania“ vyresnysis inovacijų specialistas, pristatė maisto perdirbimo pramonės inovacijoms skirtą projektą HIGHFIVE. Projektu bus suteikiama trejų metų parama agromaisto įmonėms, siekiant joms padėti sėkmingai veikti pasaulinėse vertės grandinėse, atlaikyti tarptautinę konkurenciją, įveikti rinkos ir inovacijų kliūtis bei sklandžiai įsitraukti į skaitmeninę ir žaliąją transformaciją. Iš viso, pasitelkiant skirtingus finansavimo instrumentus, projektu bus skirta 9,4 mln. Eur tiesioginės ir netiesioginės paramos. Pirmasis atviras kvietimas dalyvauti projekte galios šiemet birželį-rugpjūtį.

(Thomas Gitsoudis, „AgriFood Lithuania“ vyresnysis inovacijų specialistas)

Prof. Mladenas Radišičius, nevyriausybinės Serbijoje ir Graikijoje veikiančios organizacijos „Foodscale Hub“ vadovas, kalbėjo apie finansavimo galimybes pagal visą grupę projektų – ICAREUS, INCiTis, „Eco Ready“, TITAN, „dRural“. Šie projektai aprėpia daugybę galimybių inovatyvioms įmonėms ir startuoliams, nuo dronų kūrimo ir panaudojimo iki duomenų sistemų, susijusių su maisto tiekimo grandinėmis ir bioįvairove, kūrimo.

(Prof. Mladenas Radišičius, nevyriausybinės Serbijoje ir Graikijoje veikiančios organizacijos „Foodscale Hub“ vadovas)

Tikimasi, kad didelė dalis finansavimo pagal šiuos projektus pasieks kaimiškąsias vietoves, pavyzdžiui, ICAREUS vizija – ištirti ir įvertinti bepiločių orlaivių kaip universalių transporto priemonių potencialą ir poveikį ES žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse. Konkrečiai Lietuvoje projekto metu, pasitelkiant bepiločius orlaivius ir dirbtinio intelekto sprendimus, bus stebimi miškai.

„Siūlome įvairias finansavimo galimybes ir matome, kad judame teisinga linkme. Dar prieš kelerius metus kaimo vietovėse buvo gan sudėtinga siūlyti ir diegti naujoves, tačiau dabar jas ūkininkai jau prisijaukina, taigi, įdirbis duoda rezultatus“, – teigė M. Radišičius.


Ūkininkės kviečiamos prisijungti prie „Gyvosios laboratorijos“ GRASS CEILING Living Lab

Moterys ūkininkės-novatorės kviečiamos dalyvauti GRASS CEILING „Gyvojoje laboratorijoje“. Jos metu galėsite:

  • pasisemti žinių ir įgyti naujų įgūdžių apie inovacijas ir jų diegimą žemės ūkyje;
  • vystyti technologijas savo ūkiuose;
  • bendradarbiauti su žemės ūkio ir verslo profesionalais, kurie yra suinteresuoti remti kaimo inovacijas, skirtas socialiniams ir ekologiniams iššūkiams spręsti ir kaimo vietovių atsparumui stiprinti.

Kokie šios narystės privalumai?

  • Žemės ūkio inovacijų mokymai, kurių metu sužinosite, kaip diegti inovacijas savo regione.
  • Plėsite savo tinklą ir bendradarbiausite su kitomis moterimis novatorėmis, pramonės ekspertais, viešojo sektoriaus ir socialinių įmonių atstovais bei mokslininkais, sukupusiais didelę patirtį verslo ir mokslo srityse.
  • Nagrinėsite inovacijų procesą, kuris potencialiai gali paversti idėjas realiomis verslo galimybėmis.
  • 9-iose ES šalyse užmegsite ryšius su kaimo moterimis novatorėmis ir ekspertais, atstovaujančiais įvairius pramonės sektorius ir turinčius patirties žemės ūkio, turizmo, gamybos, IT ir mokslo srityse.
  • Prisidėsite prie tvariųjų technologijų viešinimo ir sklaidos „Gyvųjų laboratorijų“ mokymosi, tinklų kūrimo ir kasmetinio renginio Briuselyje metu.
  • Jūsų inovacijos bus patalpintos GRASS CEILING Living Lab svetainėje.

„Gyvosios laboratorijos“ konceptas

  • Kiekvienai „Gyvajai laboratorijai“ vadovaus du asmenys: praktikas ir akademikas.
  • Kiekviena „Gyvoji laboratorija“ bus orientuota į konkrečią sritį, o jos nariai turės puikią progą apsikeisti savo turimomis žiniomis ir sukaupta patirtimi.
  • Lietuvoje daugiausia dėmesio bus skiriama labai mažuose ūkiuose ūkininkaujančių moterų ir kaimo moterų, rengiančių iniciatyvas, skirtas socialiniam kapitalui kaimo vietovėse stiprinti, bei inovacijų poreikiams patenkinti.

Kiekvienam „Gyvosios laboratorijos“ dalyviui už dalyvavimą posėdžiuose skiriama 226 eurų dienpinigių norma. Pavyzdžiui, 3 visos dienos susitikimai (3 x 226 € = 678 € ) kiekvienais dalyvavimo metais.

Kiek laiko truks?

GRASS CEILING „Gyvosios laboratorijos“ buvo kruopščiai planuojamos, siekiant kad užtikrinti maksimalų lankstumą.

Veiklos vyks 2023-2025 m.

Kiekvienais metais „Gyvosios laboratorijos“ narystės įsipareigojimus sudaro:

  1. Trys vienos dienos seminarai: 1) gegužės/birželio, 2) rugsėjo ir 3) lapkričio/gruodžio mėnesiais.
  2. Trys 45 minučių trukmės mentorystės sesijos, skirtos padėti moterims novatorėms siekti inovacijų tikslų.
  3. Kasmetinis renginys Briuselyje, vyksiantis rugsėjo mėn. Galite būti pakviestos dalyvauti šiame vienos dienos renginyje, kurio metu vyks inovacijų meistriškumo apdovanojimų ceremonija.

Papildoma informacija

Internetinė pagalbinių priemonių ir išteklių biblioteka „Gyvosios laboratorijos“ interneto svetainėje suteiks galimybę toliau mokytis, užmegzti ryšius ir tyrinėti inovacijas jums patogiausiu laiku.

Taip pat bus organizuojami pasirenkamieji lankstūs mokymai ir tinklų kūrimo renginiai, atsižvelgiant į „Gyvųjų laboratorijų“ narių poreikius.

Kiek tai kainuos?

  • Narystė „Gyvojoje laboratorijoje“ yra NEMOKAMA.
  • Kiekvienai „Gyvosios laboratorijos“ dalyvei už dalyvavimą susitikimuose mokami 226 EUR dienpinigiai. Pavyzdžiui, 3 visos dienos susitikimai po 226 € = 678 € kiekvienais dalyvavimo metais.
  • Esant poreikiui, patvirtintos vietinės ir (arba) tarptautinės kelionės išlaidos (pavyzdžiui, kai dalyvė pakviečiama dalyvauti metiniame renginyje Briuselyje) bus padengtos iš projekto lėšų.

Kontaktai

Dėl papildomos informacijos kreipkitės į Editą Karvelienę, tel.: +370 677 80 507 arba el. paštu edita@agrifood.lt

 

Registracija

Registruokitės čia: https://forms.gle/yhBfqb11stT725698 

 


Su Tarptautine moterų solidarumo diena!

https://www.youtube.com/watch?v=dRtdtsrajwA

„Moterys yra kūrėjos iš prigimties - jos kuria šeimas, įsitraukia į bendruomenines veiklas ir yra aktyvios jų narės. Mūsų kraujyje užkoduotas gebėjimas kurti skirtingas ekosistemas“, - įsitikinusi Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, Europos metų klasterio koordinatorė 2022 ir AgriFood Lithuania DIH direktorė.

Kovo 8-ąją – Tarptautinės moterų solidarumo dienos proga – Kristina organizacijos vardu sveikina visas moteris ir skatina siekti užsibrėžtų tikslų!

Nebijokite išeiti iš savo komforto zonos – būtent čia įvyksta tikroji magija. O svarbiausia – palaikykite viena kitą imantis lyderystės, įgyvendinant svarbius projektus ir prisidedant prie teigiamų pokyčių. Juk kartu mes galime viską!