Agrifood

Startuoliai regionuose: idėjos tikrove virsta pasitelkiant tinkamas finansavimo priemones

Kaip užtikrinti, kad inovacijos būtų plėtojamos ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionų centruose bei kaimiškosiose vietovėse? Postūmį inovatyvių verslų ir startuolių kūrimuisi regionuose suteikia europinė Startuolių regiono iniciatyva, o prie jos praktinio įgyvendinimo, tikimasi, reikšmingai prisidės Europos startuolių regiono aljansas.

Memorandumas dėl Europos startuolių regiono aljanso įkūrimo vasario pradžioje buvo pasirašytas Vilniuje vykusioje aukšto lygio konferencijoje, kurią suorganizavo Skaitmeninių inovacijų centras ir klasteris „AgriFood Lithuania DIH“.

Tarp aljanso narių – tokios organizacijos kaip „SmartAgriHubs“, „Agrifood DIH‘s Network of Networks“, Europos klasterių aljansas, Europos inovacijų ir technologijų instituto maisto inovacijų  iniciatyva („EIT Food“). Šios organizacijos ne tik turi didžiulį įdirbį agromaisto sektoriaus inovacijų srityje, bet ir padeda novatoriškiems verslams pasiekti reikiamus finansavimo šaltinius.

„Siekiame sukurti startuolių ekosistemą regionuose ir tęsti bendradarbiavimą šioje srityje visos ES lygiu. Europos startuolių regiono aljanso įkūrimas nebuvo vien formalus žingsnis – aljanso nariai turi sukaupę daugybę praktinės patirties, kaip startuolių idėjas paversti gyvybingais verslais, prisidedančiais prie regionų klestėjimo“, – teigė klasterio ir Skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Konferencijoje daug dėmesio skirta praktiniams patarimams, kur reikiamo finansavimo turėtų dairytis startuoliai bei inovatyvių idėjų turinčios mažos ir vidutinės įmonės. Kai kurie atviri kvietimai finansavimui – jau visai netrukus.

(Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, klasterio ir Skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė)

Namų darbai startuoliams

Prieš pradėdami dairytis finansavimo šaltinio inovatyvioms idėjoms įgyvendinti, startuoliai turėtų aiškiai apsibrėžti savo veiklos sritį, tikslus ir dalyvauti tik tuose projektuose ar programose, kuriems jaučiasi artimi pagal savo veiklos pobūdį, pabrėžia startuolių ekosistemos ir investavimo ekspertai.

Konferencijoje dalyvavusi Latvijos startuolių asociacijos „Startin.LV“ valdybos narė, Rygos technikos universiteto Mokslo ir inovacijų departamento direktorė Liene Briede pažymėjo, kad startuoliams kartais pristinga verslumo.

„Dažnai startuolis – ne verslo modelis, o gyvenimo būdas. Startuolio etapas yra tarsi vienas iš verslo augimo stadijų. Tam, kad startuolis taptų verslu, reikia gebėjimo perprasti, ar rinka pasirengusi šio startuolio kuriamoms technologijoms, ar įmanoma pasiekti proveržio. Nėra lengva tiksliai numatyti, kada startuolio idėja jau gali augti, o kada – dar per anksti. Štai čia ir prireikia bendradarbiavimo, dalijimosi kompetencijomis ir patirtimis“, – kalbėjo L. Briede.

Būtent tokias bendrarbiavimo platformas siekia užtikrinti tiek Europoje jau veikiantys klasteriai, tiek naujai įkurtas Europos Startuolių regiono aljansas.

„Pagrindinė žinia ta, kad mažos ir vidutinės įmonės bei startuoliai turi nuolat domėtis, kokios yra finansavimo galimybės iš įvairių šaltinių ir surasti tinkamiausią savo idėjoms, veiklai ir jos mastui. Nešaudykite aklai, bet kruopščiai pasirinkite“, – kitiems pranešėjams pritarė Orsolya Szaplonczay, „Innoskart DIH“ generalinė direktorė.

(Orsolya Szaplonczay, „Innoskart DIH“ generalinė direktorė)

Pasak rinkos ekspertų, kai kurie aktyvūs startuolių ir inovacijų dalyviai stengiasi dalyvauti iškart keliuose projektuose ir, nebaigę vienos, plėtoja jau naujas koncepcijas. Tai nėra visiškai teisingas kelias, kuriant tvarią startuolių ekosistemą – akcentuojama, kad sėkmės dažniau sulaukia nuo pirminės idėjos nuosekliai auginamos ir kuriamos technologijos.

Startuoliams taip pat kartais sudėtinga atsirinkti tinkamus projektus, pagal kuriuos prieinamas finansavimas, fondus ar iniciatyvas. Puoselėjant ir auginant pirminę startuolio idėją, viešuosiuose konkursuose patariama dalyvauti tik tuomet, jei startuolio veikla atitinka konkurso sritį.

Projektų – daug, svarbu sekti ir atsirinkti

Tarp konferencijoje pristatytų projektų, prie kurių atvirų kvietimų keliu bus kviečiami prisijungti startuoliai bei mažos ir vidutinės įmonės – urbanistinės žemės ūkio kultūros projektas SUAVE, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos LitMEA projektas „Epicentre“, kurio tikslas – didinti smulkių ir vidutinių įmonių potencialą; į agromaisto sektoriaus konkurencingumą ir technologinį pranašumą orientuotas projektas HIGHFIVE, taip pat keletas pagal ES „Horizon Europe“ programą vykdomų projektų.

Szaplonczay, pristatydama SUAVE projektą, atkreipė dėmesį, kad juo skiriamos lėšos mažesniems startuolių ir mažų bei vidutinių įmonių plėtros etapams – bendradarbiavimo tinklų sukūrimui, konsultantų samdymui, mentorystės programoms ir pan. Projektas numato dotacijas ir vienkartines išmokas nuo 5 iki 25 tūkst. Eur, o pirmasis atviras kvietimas bus skelbiamas jau kovo pabaigoje.

„Projektas skiria daug dėmesio inovacijoms – galbūt už skiriamas sumas nebus sukurti visiškai nauji sprendimai, tačiau dalyvavimas projekte gali tapti postūmiu generuoti naujų technologijų idėjas“, – sakė O. Szaplonczay.

Thomas Gitsoudis, „AgriFood Lithuania“ vyresnysis inovacijų specialistas, pristatė maisto perdirbimo pramonės inovacijoms skirtą projektą HIGHFIVE. Projektu bus suteikiama trejų metų parama agromaisto įmonėms, siekiant joms padėti sėkmingai veikti pasaulinėse vertės grandinėse, atlaikyti tarptautinę konkurenciją, įveikti rinkos ir inovacijų kliūtis bei sklandžiai įsitraukti į skaitmeninę ir žaliąją transformaciją. Iš viso, pasitelkiant skirtingus finansavimo instrumentus, projektu bus skirta 9,4 mln. Eur tiesioginės ir netiesioginės paramos. Pirmasis atviras kvietimas dalyvauti projekte galios šiemet birželį-rugpjūtį.

(Thomas Gitsoudis, „AgriFood Lithuania“ vyresnysis inovacijų specialistas)

Prof. Mladenas Radišičius, nevyriausybinės Serbijoje ir Graikijoje veikiančios organizacijos „Foodscale Hub“ vadovas, kalbėjo apie finansavimo galimybes pagal visą grupę projektų – ICAREUS, INCiTis, „Eco Ready“, TITAN, „dRural“. Šie projektai aprėpia daugybę galimybių inovatyvioms įmonėms ir startuoliams, nuo dronų kūrimo ir panaudojimo iki duomenų sistemų, susijusių su maisto tiekimo grandinėmis ir bioįvairove, kūrimo.

(Prof. Mladenas Radišičius, nevyriausybinės Serbijoje ir Graikijoje veikiančios organizacijos „Foodscale Hub“ vadovas)

Tikimasi, kad didelė dalis finansavimo pagal šiuos projektus pasieks kaimiškąsias vietoves, pavyzdžiui, ICAREUS vizija – ištirti ir įvertinti bepiločių orlaivių kaip universalių transporto priemonių potencialą ir poveikį ES žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse. Konkrečiai Lietuvoje projekto metu, pasitelkiant bepiločius orlaivius ir dirbtinio intelekto sprendimus, bus stebimi miškai.

„Siūlome įvairias finansavimo galimybes ir matome, kad judame teisinga linkme. Dar prieš kelerius metus kaimo vietovėse buvo gan sudėtinga siūlyti ir diegti naujoves, tačiau dabar jas ūkininkai jau prisijaukina, taigi, įdirbis duoda rezultatus“, – teigė M. Radišičius.

by Agrifood

Link klestinčių regionų realybės – tvirtų partnerysčių ir bendradarbiavimo keliu

Vasario mėnesį Vilniuje buvo pasirašytas Europos Startuolių regiono memorandumas, kurio nariai
įsipareigojo dėti visas pastangas, kad inovacijos ir startuolių plėtra pasiektų ES šalių, taip pat ir Lietuvos,
regionus. Dokumento pasirašymą lydėjo tvirtas Europos Komisijos narės Mariya Gabriel palaikymas, kuriai
ir buvo įteiktas memorandumas su pasižadėjimu tiesiogiai prisidėti prie jos globojamos iniciatyvos. Tačiau
su praktiniais iššūkiais, kylančiais mažinant atotrūkį tarp urbanistinių ir kaimo vietovių, susiduriantys
ekspertai teigia: reikės didelio pasiryžimo ir uolaus bendradarbiavimo, kad klestinčių regionų vizija taptų
realybe.

Konferencijoje „Regionų vystymas. Startuolių regionai – tvarūs, ekonomiškai klestintys, inovatyvūs ir
atsparūs krizėms“, kurią suorganizavo klasteris ir Skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“,
pasirašyto memorandumo tikslas – padėti kaimo vietovėms įveikti pastarųjų metų įtampas, susijusias su
neigiamais demografiniais pokyčiais, globalizacijos pasekmėmis ir inovacijų stygiumi.

„Pastaruosius tris dešimtmečius ES, kaip ir kitos pasaulinės galios, investavo milijardus, kad didieji miestai
būtų gražūs, patogūs gyventi, dirbti ir studijuoti. Pagal dabar pasirašytą memorandumą, siekiama
pusiausvyros tarp miesto ir kaimo, pritraukti žmones iš miesto į kaimo vietoves, suvienodinti konkurencines
urbanistinių vietovių ir regionų galimybes. Tačiau tai reiškia ir lėšų nukreipimą iš finansinių sostinių, kurios
buvo kuriamos dešimtmečius, į regionus, o tai nebūtinai vyks paprastai ir sklandžiai“, – pabrėžia Augustas
Alešiūnas, apsirūpinimą maistu siekiančios užtikrinti europinės organizacijos „EIT Food“ pagrindinis
partneris ir startuolių ekosistemos ekspertas.

Realus gyvenimas ir pasaka: kur riba?

Kaip tikslingiausiai panaudoti prieinamą finansavimą, kad nugalėtojai būtų ir regionai, ne tik šalių sostinės?
A. Alešiūno įsitikinimu, pirmiausiai visas dėmesys turi būti sutelktas į ekosistemų, palankių startuoliams
kurtis, vystymą regionuose. Kalba gali eiti ir apie visiškai smulkias kaimo vietoves – net ir jos gali tapti
startuolių lopšiais, jei bus sukurta reikiama infrastruktūra.

„Yra realus gyvenimas, bet egzistuoja ir romantiškos pasakos. Įsivaizduojame, kad jauna šeima pasistatys
kaime namelį, gyvens, augins vaikus, apsirūpins savo daržovėmis ir vaisiais, o atžalos žais miškelyje
netoliese. Bet kai ta šeima iš tiesų atvyksta į kaimą, apsižiūri – nėra kur praleisti laisvalaikį, vaikai
nuobodžiauja po pamokų. O nekilnojamojo turto likvidumas kelis kartus mažesnis nei mieste. Beje, taip yra
ne tik Lietuvoje“, – pavyzdį pateikia startuolių ekosistemų ekspertas.

Praktikai siūlo finansavimą kreipti ne į tiesiogiai startuolių rėmimą, bet į ekosistemų, kuriose galėtų dirbti
inovatyvios ateities vizionieriai, kūrimą regionuose. Tai ir būtų didžiausia vertė, kadangi atsirastų sąlygos
kurtis ir klestėti startuoliams.

Kiek paradoksalu, bet proveržį kiek stabdo ir tai, kad regionuose daugiausia dėmesio tenka didelėms
pramonės, žemės ūkio bendrovėms – apie tai populiaru kalbėti, kadangi jos steigia darbo vietas ir palaiko
regionų gyvybingumą. Visgi, pasak A. Alešiūno, didžiųjų korporacijų veikla yra pagrįsta konkrečiais
kontraktais, o ne verslumo skatinimo, jaunimo įgalinimo vizijomis. Inovacijų augimui svarbi derlinga terpė,
kuri ir atsirastų, plečiant startuoliams būtinas ekosistemas.

„Jei norime pritraukti jaunimą į regionus, įgalinti moteris, turime išskirti keletą patrauklių projektų, kuriuos
norėsis atkartoti ar stengtis padaryti geriau. Dėl to ir reikia sutelkti dėmesį į didžiuosius šviesulius, kurie
atneša inovacijas, technologijas, kapitalą, techninę pagalbą, o ne „barstyti“ pinigus iš sraigtasparnių“, - teigia
didelės praktinės investavimo į agromaisto sektorių patirties sukaupęs ekspertas.

Pamokos – tolimoje istorijoje

A. Alešiūnas taip pat siūlo atsižvelgti į tai, ko reikia kaimo žmonėms – tam būtinas tiesioginis kontaktas su
jų bendruomenėmis. Istorija rodo, kad raginimas miestų žmonėms kurtis kaimo vietovėse anaiptol nėra
naujas – tai vyko, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose, kai 1862 m. priimtu aktu buvo leista amerikiečiams,
netgi vergams, gauti apie 160 akrų federalinės žemės. Daugelis suprato, kad užsiimdami kuo didesnius
žemės plotus gali užsitikrinti geresnį gyvenimą. Kilo ir reikalavimų – atleisti nuo tam tikrų mokesčių, remti
verslus, leisti pasirinkti gyventojams veiklas, kuriomis jie nori užsiimti. Panašių poreikių gali kilti ir dabar,
siekiant pritraukti startuolius į regionus.

„Nebūtų išmintinga manyti, kad staiga visi startuoliai ims plūsti į kaimus, nors tam nėra infrastruktūros.
Tikslas – struktūrizuoti, išskirti tam tikras vietoves ir aktualias infrastruktūras. Tai gali vykti įvairiuose
sektoriuose – miškininkystės, tvarios pramonės, žemės ūkio. Turime susiaurinti kryptis, kuriomis
investuosime“, – teigia A. Alešiūnas.

Vietos bendruomenių svarba

Sunku tikėtis, kad į regionus bus pritraukta tiek miestiečių, kiek norisi. Visų pirma derėtų pažinti vietos
gyventojus, suvokti jų problemas ir išgirsti, kaip jie norėtų jas spręsti. Būtent toks derinys galėtų lemti sėkmę
ir padėti išvengti didžiausios klaidos startuolių pasaulyje, kai jie žlunga paprasčiausiai dėl to, kad nepajuto
rinkos pulso. O tokių atvejų yra, taip pat ir agromaisto srityje – ypač tuomet, kai inovacijas žemės ūkio
srityje mėgina įgyvendinti startuoliai, kurių atstovai niekada patys nebuvo įkėlę kojos į kaimą.

Mladen Radišić, vienas iš Europos Startuolių regiono aljanso atstovų ir „Foodscale Hub“ generalinis
direktorius, pabrėžia, kad svarstydami apie inovacines intervencijas regionuose, neturėtume pamiršti jos
šeimininkų – vietos gyventojų.

„Svarbu atsižvelgti į tai, kad artimiausiais mėnesiais ir netgi metais turėsime kaip niekad daug galimybių
sujungti, atgaivinti ir pažadinti kaimo vietoves. Daug galimybių jose diegti naujoves ir inovacijas. Tačiau
svarbiausia, turėsime puikią progą užmegzti glaudesnius ryšius su regionuose gyvenančiais žmonėmis.
Būtent jie šioje dėlionėje yra svarbiausi. Tai žmonės, kurie turi žinių, noro ir yra pajėgūs imtis pokyčių,
tačiau mūsų vaidmuo yra suteikti jiems realias galimybes tuos pokyčius įgyvendinti.“

Apie bendradarbiavimu paremtos partnerystės svarbą Europos Startuolių regiono kontekste kalba ir Antonio
Novo Guerrero, Europos klasterio aljanso prezidentas.

„Praktikoje matome, kad startuoliai ir mažos bei vidutinės įmonės kaimo vietovėse turi jungtis prie didesnių
bendradarbiavimo tinklų tam, kad galėtume joms padėti augti. Privalome dalintis ištekliais, kad išlaisvintume
regionuose gyvenančiųjų potencialą: kad vietos gyventojai sužinotų ir galėtų pasinaudoti jau
egzistuojančiomis galimybėmis bei sukauptomis žiniomis. Tinklų kūrimas pagrįstas pasitikėjimu, o norint jį
sukurti, būtinas stabilumas. Tik stabiliai funkcionuojančios tinklaveikos bus pajėgios sukurti tinkamas
sąlygas, būtinas investicijų skatinimui ar inovacijų kūrimui regionuose.“

by Agrifood