Rurbanive
RURBANIVE sukurs naują kaimo ir miesto inovacijų sistemą, paremtą techninėmis ir socialinėmis naujovėmis, siekiant sustiprinti teritorinį valdymą ir esamas politikos priemones.
Bendruomenės „Kaimo ir miesto įgalintojų“ parduotuvė, sukurta pasitelkus kaimo ir miesto įtraukimą, skatins eksperimentavimą ir inovacijas, orientuotas į kaimo ir miesto vietovių gerovės ekonomiką. Tai sudarys sąlygas kaimo ir miesto sąveikai gerinant socialinį ryšį, bendradarbiavimą ir tiesioginį realizavimą. Dalyvavimo procesai padės palaikyti dialogą ir bendradarbiavimą, o suinteresuotosios šalys galės įvertinti procesus ir ateities scenarijus, kurie prisideda prie sinergijos ir rekomendacijų kūrimo.
Partneriai:
- Institute of Communication and Computer Systems
- Agricultural University of Athens
- Fundación CARTIF
- RISE Research Institutes of Sweden
- Foodscale Hub
- European Association for Innovation in Local Development
- Czech University of Life Sciences Prague
- Alchemia-Nova Research and Innovation
- AgriFood Lithuania DIH
- IMERYS
- The Lisbon Council for Economic Competitiveness
- Trikala Municipality
- Kėdainių rajono savivaldybė
- South Aegean Region
- Innovation Campus Lemgo
- Partnership for Rural Europe
- BioBASE
Projekto svetainė: rurbanive-project.eu
Prudent
PRUDENT siekia pakeisti dabartinį žemės ūkio ir miškininkystės sistemų veikimo būdą ir paspartinti perėjimą prie tvaraus žemės ūkio ir miškininkystės praktikos bei išmaniųjų ūkininkavimo technologijų. Įgyvendinant projektą bus nustatyti ir įvertinti veiksmingiausios žaliosios skatinimo priemonės, galinčios padėti ūkininkams/miškininkams pakeisti elgseną ir pereiti prie tvaresnio žemės ūkio ir miškininkystės.
Žaliosios skatinimo priemonės taip pat bus išbandomos natūraliuose kontekstuose, siekiant įvertinti interaktyvų skatinimo poveikį su faktiniais politikos pokyčiais pereinant prie tvarumo. Siekiant sustiprinti ūkininkų ir (arba) miškininkų savireguliacijos gebėjimus ir sustiprinti skatinimo efektą, bus naudojamos naujoviškos skatinimo priemonės.
Bus tiriamos keturios skirtingos sistemos, reprezentuojančios pagrindines Europos žemdirbystės ir miškininkystės sistemas (pasėlius, daugiamečius augalus, gyvulius ir miškus) įvairiuose ES regionuose (Šiaurės, Pietų ir Vidurio Europoje), kad būtų atsižvelgta į žemės ūkio ir (arba) miškininkystės sistemų nevienalytiškumą.
PRUDENT pateiks socialinių naujovių ir verslo modelių rinkinį, nustatantį perėjimo prie tvaraus žemės ūkio ir miškininkystės gaires, ir parengs eilę politikos rekomendacijų ir priemonių, kurios skatins elgsenos principu grindžiamą politikos kūrimą ir įgyvendinimą.
Partneriai:
- Agricultural University of Athens
- Politecnico di Milano
- Centro Euro-Mediterraneo sui Cambiamenti Climatici
- ILVO
- Università di Trento
- Green & Digital
- The Association Of Balkan Eco Innovations
- Athens University of Economics and Business
- European Forest Institute
- Q-Plan International
- AgriFood Lithuania DIH
- Asnacodi
- Boerennatuur Vlaanderen
- Boerenbond
Projekto svetainė: prudent-project.eu
Locality
Pagrindinis LOCALITY tikslas – sukurti žiedines ir tvarias vertės grandines, jungiančias pramonės dalyvius, kad būtų skatinama bendra kūryba ir į regionines bei pasaulines rinkas tiekiami nauji ir novatoriški dumblių produktai, kartu apsaugant ir atkuriant Europos vandens ekosistemas.
LOCALITY sudaro pagrindą naujoviškų, socialiai atsakingų ir tvarių maisto produktų, vandens pašarų ingredientų, žemės ūkio ir tekstilės gaminių, pagamintų naudojant dumblių biomasę ir sudedamąsias dalis iš šalutinių upelių ir Baltijos bei Šiaurės jūrų, patekimo į rinką pagrindą, demonstruoja jų socialinę ir ekonominę naudą, apibrėžia komercializavimo strategijas ir užtikrina vartotojų bei rinkos pripažinimą.
LOCALITY remiasi naujais metodais ir novatoriškais produktais, įtraukiant vietines suinteresuotąsias šalis ir tarptautines rinkas. Konsorciumas yra visiškai orientuotas į rinką, o pramonės partneriai apima visas vertės grandines. Vertės grandinės stiprinimas, vartotojų suvokimas ir priėmimas, reguliavimo ir technologinių kliūčių įveikimas, verslo modeliai ir rinkos strategijos kūrimas yra pagrindiniai LOCALITY komponentai. Sukurti produktai užims tvirtą poziciją Europos rinkoje.
Partneriai:
- NIVA
- Wageningen University
- GreenCoLab
- IRTA
- Algaia
- ESCI
- Civitta
- Proviron
- Algen
- Nord University
- Lgemsynalgae BV
- Lovely Day Foods Gmbh
- AgriFood Lithuania DIH
- University Of Agriculture Krakow
- Umea University
- Sparos LDA
- Riasearch
- Food & Bio Cluster Denmark
- Folvengaard AS
- BaMS Innovation Cluster
- Origin By Ocean
- Aller Aqua Group AS
- Viva Maris Gmbh
- Nordic Seafarm AB
- University Of Applied Sciences Boras
- Mounid AB
- Vital Seafood AS
- Quazy Foods
Projekto svetainė: www.locality-algae.eu
GFarm for LIFE
GFarm for LIFE buria pagrindines suinteresuotąsias šalis iš mokslo, verslo, viešojo ir valstybinio sektoriaus, jog kartu būtų vykdomas ir plėtojamas projektas skirtas sukurti sisteminį ekosistemos modelį, kad būtų galima tiksliau ir patikimiau įvertinti ir registruoti šiltnamio efektą sukeliančias dujas žemės ūkio, miškininkystės ir kito žemės naudojimo sektoriuje pradedant ūkio/valdos lygyje, ir sukurti nacionalinio anglies absorbentų sertifikavimo ir stebėsenos sistemos struktūrą.
Mūsų projektas ypatingas tuo, kad jo veiksmai vykdomi lygiagrečiai su rengiamais EK reglamentais, todėl galima tiesiogiai dalyvauti šiame procese ir padėti parengti nacionalinę strategiją, kuri galėtų tapti pavyzdžiu Europoje.
Iššūkiai
Strateginis iššūkis: Įgyvendinti nacionalinius ir ES klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus sudarant sąlygas sisteminiams pokyčiams dalyje Lietuvos AFOLU sektoriaus ir jo valdymo, susijusio su išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimu ir anglies ūkininkavimo (“Cabon farming”) iniciatyvų įgyvendinimu.
- Trūksta bendrų procedūrų ir holistinio požiūrio AFOLU sektoriais poveikio klimatui vertinimui dideliu mastu.
- Technologinė ekosistema, skirta šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir sekvestracijos stebėjimui, apskaitai ir pagrįstų sprendimų priėmimui AFOLU sektoriuje, yra nepakankamai išvystyta.
- Nepakankamos teigiamos paskatos skatinti elgsenos pokyčius AFOLU sektoriuje ir remti perėjimą prie anglies ūkininkavimo (“Carbon farming”) praktikos.
Tikslai
- Holistinė Metodika
Sukurti, išbandyti ir patvirtinti holistines ŠESD išmetimo ir sekvestracijos įvertinimo metodikas ir supaprastintas procedūras Lietuvos AFOLU sektoriuje vietos (ūkių), regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. - Išmetamųjų Šiltnamio Efektą Sukeliančių Dujų Stebėsenos Duomenų Bazė Ir Anglies Dioksido Registras
Surinkti, atnaujinti ir patvirtinti dirvožemio ir miškininkystės stebėsenos duomenų bazes vietiniu – ūkio/žemės sklypo, regioniniu – įvairios šalies teritorijos ir nacionaliniu – Lietuvos lygmeniu kaip stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo (MRV) struktūros pagrindą. - Duomenų Skaičiavimo Ir Matavimo Technologinė Infrastruktūra
Sukurti, išbandyti ir įdiegti bendrą technologinę infrastruktūrą ir daugiaplatformes skaitmenines priemones, skirtas ŠESD balanso stebėsenai, apskaitai, keitimuisi duomenimis ir valdymui žemės ūkio sektoriuje. - Rekomendacijos, Kaip Skatinti Anglies Ūkininkavimo (“Carbon Farming”) Sistemą
Sukurti ir išbandyti nacionalinio lygmens paskatų sistemą, skirtą Lietuvos AFOLU sektoriaus poveikiui klimatui mažinti, remiantis rinkos principais (skatinant papildomas investicijas), politikos gairėmis ir ūkininkų elgsenos pokyčiais.
Partneriai:
- AgriFood Lithuania DIH
- UAB ART21
- UAB Dojus Agro
- UAB Litagra
- Nacionalinė Mokėjimo Agentūra
- Lietuvos Miškų Tarnyba
- Vytauto Didžiojo universitetas
- Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija
- UAB Melda
- UAB Strategy Labs
Projekto svetainė: www.gfarm.lt
Forest 4.0
Bendras projekto FOREST 4.0 tikslas – sukurti Kompetencijos centrą, kuris transformuotų miško aplinkos monitoringą, duomenų rinkimą ir analizę bei surinktų duomenų vertę, diegiant dirbtiniu intelektu (DI) pagrįstas inovacijas ir daiktų interneto (IoT) sprendimus.
Kompetencijos centrą įkurs du Lietuvos partneriai Vytauto Didžiojo universitetas ir Kauno technologijos universitetas, kartu su pirmaujančiu kolega iš Švedijos (Linnaeus universitetu) ir trimis tinklų kūrimo ir verslo plėtros partneriais (InteriorCluster iš Švedijos, UAB ART21 ir AgriFood Lithuania DIH iš Lietuvos). Kompetencijos centras bus sukurtas kaip naujas juridinis asmuo, kurį sudarys pirmaujantys įvairių sričių mokslininkai, kurie įgyvendins ambicingą ilgalaikę mokslinių tyrimų ir inovacijų strategiją. Kompetencijos centras taip pat teiks inovacijų paslaugas įmonėms ir veiks startuolių inkubatorius. Projektas skatins Lietuvos mokslinių tyrimų ir reputacijos augimą miškininkystės valdymo ir DI/IoT technologijų srityje; burs tarptautinius mokslininkus tikslinėse srityse; didins mokslinių tyrimų publikacijų ir inovacijų (patentai, naujos technologijos, startuoliai) kiekį; vykdys tarptautinių tinklų plėtra Lietuvos partneriams.
Projekto koordinatorius:
- Vytauto Didžiojo universitetas
Partneriai:
- Kauno Technologijų universitetas
- Linnaeus University
- Interior Cluster Sweden
- UAB ART21
- AgriFood Lithuania DIH
Projekto svetainė: forest40.lt
FarmTopia
„Farmtopia“ yra „Horizon Europe“ projektas, trunkantis trejus metus – nuo 2023 m. rugsėjo mėn. iki 2026 m. rugpjūčio mėn. „Farmtopia“, kurį sudaro 22 partneriai iš 12 šalių, tikslas yra demokratizuoti skaitmeninį ūkininkavimą, kad jis būtų prieinamas visiems.
Nepaisant didėjančio žemės ūkio pramonės susidomėjimo skaitmeniniais žemės ūkio sprendimais, Europos ūkininkai, ypač smulkūs, juos taiko ribotai. Dėl to susidaro didelis atotrūkis, kurį būtina pašalinti siekiant sustiprinti žemės ūkio sektoriaus ekonominius ir aplinkosaugos aspektus.
Farmtopia numato ateitį, kurioje skaitmeniniai žemės ūkio sprendimai lengviau patenkins mažų ūkių poreikius, bus skatinamas jų kūrimas, diegimas, didės įperkamumas. Numatomas poveikis apima patvirtintų skaitmeninių žemės ūkio sprendimų teikimą daugiau nei 64 000 mažų ūkių.
Partneriai:
- Neuropublic
- Green Supply Chain
- AgriFood Lithuania DIH
- Foodscale Hub
- Politecnico di Milano
- Agricultural University of Athens
- UAB “ART21”
- University College Dublin
- Pilze-Nagy Ltd.
- Substratproduktion Kynast-Löcke GmbH
- Anamob
- SmartRDI
- Agricolus s.r.l.
- Sata s.r.l.
- Gaia Epicheirein
- Ku Leuven
- W. Govaerts & Co.
- ITC Murska Sobota
- Arvalis Institut Du Vegetal
- Carbon Bee AgTech
- Fédération Régionale des cuma de l’Ouest
- Poios Einai To Afentiko?
Projekto svetainė: farmtopia.eu
EDIH4IAE.LT
Konsorciumą, įgyvendinantį iniciatyvą „EDIH4IAE.LT“ (kitaip – „Pramonės, žemės ūkio ir energetikos sektorių skaitmeninė transformacija Lietuvoje”), įsteigė Lietuvos pramonininkų konfederacija, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos inovacijų centras, agro-maisto sektoriaus technologijų įmonė „ART21”, skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania”, Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas, Lietuvos energetikos institutas ir Smart Energy DIH.
EDIH4IAE.LT suteiks galimybę Vakarų ir Vidurio Lietuvos regiono agro-maisto, energetikos ir pramonės įmonėms bei valdžios institucijoms integruoti aplinkosaugos, skaitmeninius ir visuomeninius sprendimus į savo pagrindinius verslo modelius. EDIH4IAE.LT turi geriausias galimybes remti 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos (Digital Europe Programme), kuria siekiama užtikrinti, kad Europa imtųsi ekonomikos ir visuomenės skaitmeninės transformacijos ir suteiktų jos naudą įmonėms ir piliečiams, užmojus.
Tikslas – efektyvinti pramonės, maisto ir energetikos sektorių skaitmeninę transformaciją, prioritetą teikiant Vakarų ir Vidurio Lietuvos regione veikiantiems verslo ir viešųjų subjektams ir pagrindinių skaitmeninių technologijų (didelio našumo kompiuteriai, dirbtinis intelektas ir kibernetinis saugumas) diegimui.
Uždaviniai:
- didinti skaitmeninių technologijų paklausą ir absorbcijos potencialą;
- ugdyti skaitmeninei transformacijai reikalingus skaitmeninius įgūdžius;
- mažinti investavimo į skaitmenines technologijas riziką, padedant įmonėms pritraukti papildomus finansinius išteklius;
- skaitmeninių technologijų ir verslo modelių pagalba, didinti Lietuvos ūkio subjektų integraciją į ES ir tarptautines vertės kūrimo grandines.
Koordinatorius:
- VŠĮ Lietuvos inovacijų centras
Partneriai:
- Lietuvos pramonininkų konfederacija
- Vytauto Didžiojo universitetas
- Lietuvos energetikos institutas
- UAB „ART21“
- VŠĮ Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas
- VšĮ „AgriFood Lithuania DIH“
- VšĮ SmartEnergyDih
Projekto svetainė: e-dih.lt
EWA 2024: moteris motyvuoja toli gražu ne vien prizų fondas
Moterų verslumą ir potencialą kurti agromaisto ateičiai svarbius inovatyvius sprendimus skatinanti nemokama programa EWA sugrįžta į Lietuvą. Tai „EIT Food“ iniciatyva, kurią remia ES institucija – Europos inovacijų ir technologijų institutas (EIT). Unikalias galimybes dalyvėms projektas startuos trečią kartą, jį mūsų šalyje koordinuoja „AgriFood Lithuania“. Praėjusių metų globotinių sėkmė liudija: per pusmetį su mentorių pagalba įmanoma idėją komercializuoti ir įgyti itin vertingos patirties. Taigi iki gegužės 31 d. pildyti paraišką kviečiamos net tos, kurios teturi verslo viziją.
Kvietimas ankstyvosios stadijos startuolių įkūrėjoms
Organizatoriai turi gerų žinių moterims, kurios ketina dalyvauti programoje jau kaip esamų verslų savininkės. Šiemet pretenduoti galima turint startuolį, kuris rinkoje veikia iki trejų metų (vietoje anksčiau reikalavimuose numatytų dvejų). Taip pat pradedantysis verslas gali būti gavęs dvigubai didesnį finansavimą iš privačių ar viešųjų fondų nei ankstesniais EWA metais – tai yra iki 60 tūkst. Eur.
„Lūkesčiai inovatyviems dalyvių sumanymams nesikeičia: tikimės sulaukti idėjų, kurios turi potencialo teigiamai paveikti maisto sistemą, pagerinti žmonių gyvenimo kokybę ar prisidėti prie tvaresnio ir efektyvesnio mūsų planetos resursų naudojimo“, – komentuoja klasterio ir skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania“ generalinė direktorė, EWA Lietuvoje globėja Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
„EIT Food“ atrinktas perspektyviausių jaunųjų verslininkių dešimtukas šešis mėnesius individualiai dirbs su joms priskirtais patyrusiais mentoriais, dalyvaus fiziniuose ir virtualiuose seminaruose bei mokymų sesijose. Taip pat turės progą aktyviai išnaudoti tarptautinės tinklaveikos galimybes didžiausios ir dinamiškiausios pasaulyje maisto inovacijų bendruomenės rate.
Rudenį tradicija tapusiame tarptautiniame Agromaisto forume, kuris kasmet pritraukia bene 3000 žiūrovų auditoriją, įvyks finalinis EWA renginys. Inovatorės dalyvaus pranešimų varžybose, jas stebės verslo angelai ir potencialūs investuotojai iš visos Europos. Atsižvelgdama į startuolio idėją ir per pastarąjį pusmetį pasiektą progresą, kompetentinga vertinimo komisija išrinks tris geriausiai pasirodžiusias dalyves. Nugalėtoja bus apdovanota 10 tūkst. Eur, antrosios ir trečiosios vietos laimėtojos – 5 tūkst. ir 3 tūkst. Eur čekiais.
Moterų lyderystė – vienas iš būdų siekti teigiamų pokyčių
Šermukšnytė-Alešiūnienė akcentuoja, kad tarp esminių priežasčių, užkertančių kelią moterims siekti karjeros agromaisto sektoriuje patenka ryžto trūkumas. Oficialiais ES duomenimis, Europos vyrai kandidatuoja į aukštą poziciją atitikdami keliamus reikalavimus 30 proc., tuo tarpu moterys abejoja savimi net ir atitikdamos 70 proc.
„Visgi jos turi esminio potencialo prisidėti prie tokių strateginių tikslų kaip atgaivinti depopuliaciją išgyvenančius Europos regionus. Daugelyje nutolusių vietovių žemės ūkis ir maisto pramonė yra pagrindinė ekonominė veikla, kuria dažniausiai užsiima būtent moterys. Gebėjimas puoselėti bendruomenių gerovę jose įgimtas, tačiau būtina įgalinti jas užsiimti verslumu ir skatinti kūrybiškas, tvarias inovacijas, atliepiančias maisto sistemas ir apskritai planetą kamuojančius iššūkius“, – teigia agromaisto sektoriaus ekspertė.
Įrankiai asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui, daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, ekspertiška parama ir priklausymas ryšius atveriančiai platformai „EIT Food“ – EWA vertės, kurias K. Šermukšnytė-Alešiūnienė įvardija kaip pagrindą moterų inovatorių kelyje į sėkmę, kuriant pažangius startuolius.
Užtenka tik idėjos, kuria tvirtai tikite
Padrąsinti moteris dalyvauti EWA turėtų ir ją baigusiųjų patirtys bei įrodymai, kad visos turi šansą sužibėti. Pavyzdžiui, 2021 m. laimėjo pirmuosius žingsnius žengianti inovatorė Giedrė Kesiūnaitė. Projektą ji pradėjo turėdama tik idėją, o finišavo pristačiusi seitano pagrindo alternatyvų mėsos produktą.
Po metų neeilinę sėkmę verslo kūrimo pradžios iniciatyva atnešė „Fruttberry“ kūrėjai Paulinai Gruodienei, kuri į programą įsitraukė taip pat tik vedina idėjos užuomazgos. Moteris pasakoja, kad svajonė sukurti per pusę minutės paruošiamus analogų Lietuvoje neturinčius daržovių, vaisių ir uogų miltelių mišinius gimė iš asmeninio poreikio gyventi sveikiau.
„Finalininke netapau, tačiau sprendimą dalyvauti EWA laikau lemtingu, nes šiandien su verslo partnere auginame atsakingą prekių ženklą, generuojantį pajamas ir dominantį ne tik vietinius vartotojus, bet ir užsienio rinkas. To priežastis – nuoširdus tikėjimas savo idėja, kasdienis jos puoselėjimas programos laikotarpiu ir atsidavimas tikslui jai pasibaigus“, – dalijasi P. Gruodienė ir pataria nesusitelkti vien į prizų fondą.
Finansai, moters teigimu, neabejotinai labai reikalingi verslo pradžioje, visgi savo srities profesionalų mentorių patarimai, praktiškos žinios ir įgūdžiai, kasdien 100 proc. pritaikomi jauname versle, palaikanti ir įkvepianti bendruomenė – neįkainojamai svarbūs privalumai.
K. Šermukšnytė-Alešiūnienė: „Jaunimas ir moterys – tarp svarbiausių ateities bioekonomikos ramsčių“
Holistiškai transformuoti bioekonomikos sektorių, kuriame tvarumas dera su ekonominiais ir aplinkosaugos tikslais – toks tikslas siejo kovą vykusio „Biokekonomikos forumo 2024“ įžvalgas. Vilniaus rotušėje jomis keitėsi pramonės profesionalai, politikos formuotojai, akademikai, verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, jaunieji novatoriai iš Lietuvos bei užsienio. Renginį gyvai ir internetu visoje ES stebėjo per 2 tūkst. dalyvių, norinčių bendromis pastangomis kurti ateitį.
Forumą klasteris ir skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania“ ir Lietuvos mokslo taryba organizavo drauge su šalies Ekonomikos ir inovacijų bei Žemės ūkio ministerijomis, Inovacijų agentūra, „LithuaniaBIO“ ir „Investuok Lietuvoje“. Renginys – dalis visoje Europoje vykusio „Bioekonomikos pokyčių kūrėjų“ festivalio (angl. Bioeconomy Changemakers Festival), kurį inicijavo EK Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas, bendradarbiaudamas su bioekonomikos jaunimo srities ambasadoriais.
Pasveikino eurokomisaras
Forumą atidaręs už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius išreiškė paramą šalies įsipareigojimui ieškoti būdų stiprinti sektorių. Anot jo, bioekonomika atveria tvarias galimybes inovuoti žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse, leidžia įvairinti pajamas, mažinti išlaidas ir didinti atsparumą.
„Siekiant pertvarkos svarbiausiu turi išlikti tvarumo siekis – biomasės ištekliai riboti, tad valdyti juos tiek sausumoje, tiek jūroje turime itin kruopščiai. Ir nepamirškime į bet kokius procesus įtraukti jaunimo, kurio kūrybiškumas ir energija bus labai svarbūs skatinant inovacijas, ypač prikeliant nutolusias vietoves“, – sveikinimo žodžiais dalijosi V. Sinkevičius.
Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas priminė, kad bioekonomika – labai plati sritis, tad būtina pasitelkti kiek įmanoma daugiau kompetencijų ir netradicinių sprendimų, jei norime sėkmingai įgyvendinti konkrečius aspektus: „Kurti pridėtinę vertę iš savos produkcijos, o ne būti žaliavų šalimi – vienas kertinių tikslų, kurio turėtume aktyviai siekti.“
Pasak Lietuvos ekonomikos ir inovacijų viceministrės, problemos, su kuriomis kasdien susiduria ES narės, labai panašios, todėl ir išspręsti jas galime tik kartu. Tokiais žodžiais Ieva Valeškaitė paragino tarptautinę, tarpdisciplininę auditoriją keistis gerąja patirtimi ir ieškoti produktyvaus komandinio darbo formų.
„Nacionalinis bioekonomikos sektorius jau dabar sudaro 7,5 proc. viso BVP ir galime dar labiau išnaudoti jo potencialą. Pavyzdžiui, plėsdami MTEPI veiklas, užtikrinančias mokslo ir verslo bendradarbiavimą privačiame sektoriuje ir žmogiškųjų išteklių kompetencijų augimą“, – ministerijos indėlį komentavo pranešėja.
Į tvarią Europos bioekonomiką – įtraukus visus ir su bendra strategija
„AgriFood Lithuania“ generalinė direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė sveikindama renginio dalyvius ir aukšto lygio atidarymo diskusijoje kvietė ieškoti naujų bioekonomikos apibrėžimų. Taip pat dalytis idėjomis, kaip juos integruoti kiekviename susijusiame sektoriuje. Jos teigimu, vien padėdami augti jauniesiems talentams ir užtikrindami moterų lyderystę ne tik sukurtume lygybės ir įtraukties klausimais teisingesnę visuomenę.
„Jaunimas bei moterys – vieni tvirčiausių ramsčių, padėsiančių statyti žalesnio rytojaus pagrindą, kuriame klesti dinamiški, įvairūs, inovatyvūs verslai. Be abejonės, tvarumą ir atsakingą išteklių naudojimą taip pat derėtų laikyti potencialia įmonių stiprybe ir konkurenciniu pranašumu. Organizacijos, įgyvendinančios šiuos principus, ne tik susilauks vartotojų palaikymo, bet ir atvers duris į naujas rinkas“, – pabrėžė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Tarp kitų svarbiausių pirmojoje panelėje nuskambėjusių įžvalgų – sėkmingai bioekonomikos plėtrai būtinas veiksmų planas su labai aiškiai numatytais tikslais ir uždaviniais. Visgi Estijos regioninių reikalų ir žemės ūkio ministerijos Biologinių išteklių ir klimato skyriaus vadovas Argo Peepson priminė, kad dar vienas eilinis dokumentas be bendros vizijos neturės didelės reikšmės.
„Šalių bioekonomikos strategijos turėtų aiškiai atspindėti ministerijų, universitetų, verslininkų ir visų kitų suinteresuotųjų šalių dialogą, sprendžiant spragas bei gryninantis perspektyvas. O šiame procese daug lemia tiesiog geresnis bioekonomikos koncepcijos supratimas. Štai tokios veiklos kaip maisto gamyba ar miškininkystė egzistuoja tūkstančius metų, bet visuomenei kyla klausimų, kodėl apie šias neatsiejamas sektoriaus dalis kaip bioekonomikos esmę kalbame tik dabar“, – svarstė A. Peepson.
Alternatyvieji baltymai: iššūkiai verčia tobulėti
Palyginti neseniai nišine tebuvusi mėsos pakaitalų idėja šiandien yra bene pagrindinė tendencija, kalbant apie kritiškai reikalingą maisto sistemų atsparumo gerinimą, atsaką į globalius pokyčius ir kitus veiksnius. Tam skirtoje diskusijoje „The Good Food Institute Europe“ Politikos vadovas Seth Roberts išsakė mintį apie alternatyviųjų baltymų pramonės reglamentavimą.
„Viena vertus, dėl jo gali strigti tiek naujų produktų, tiek jiems kurti skirtų technologijų patekimas į rinką. Tačiau tam tikrų taisyklių keliamus iššūkius pirmiausia galime laikyti galimybėmis tobulėti – kad ir šiek tiek paspartinti procesus ar reguliavimo institucijoms ir bendrovėms bendradarbiauti glaudžiau.
Be to, nuo praėjusių metų stebime nemenką pažangą inovacijų kūrimo srityje. Buvo patvirtinta nemažai naujų produktų, ypač augalinės kilmės, didėja ES ir nacionalinis finansavimas. Tai ženklas, kad pripažįstame, jog alternatyvieji baltymai atliks didelį vaidmenį ateities maisto sistemoje“, – dalijosi S. Roberts.
Buvęs ilgametis „EIT Food“ generalinis direktorius Andy Zynga atkreipė dėmesį į vartotojų švietimo svarbą, judant šia kryptimi: „Vien skatinti ir įgyvendinti naujoves nepakanka. Privalome investuoti į žmonių edukaciją ir ne tik pristatyti baltymų įvairovės alternatyvas, bet suteikti realių žinių: kas tai, kaip veikia ir kuo naudinga visuomenei bei aplinkai“, – dėstė didžiausios maisto inovacijų iniciatyvos pasaulyje ambasadorius.
I. Valeškaitė pabrėžė, kad Lietuvai būtina pirmiausia aktyviai dalyvauti diskusijose visais alternatyviųjų baltymų klausimais, kurie šiuo metu aptariami ES lygmeniu. Ne tik dėl ekonominių ar etinių aspektų, bet ir dėl maisto saugumo – itin aktualios bei jautrios temos, Rusijai pradėjus karą mūsų žemyne.
„Vienas iš namų darbų, kuriuos derėtų nuveikti patiems, yra talentų rezervo auginimas. Jau dabar galime didžiuotis reikiamas technologijas kuriančiais mokslininkais, visgi svarbu stiprinti perspektyvių studentų potencialą kuo labiau – įskaitant stipendijas ir dotacijas išvykti semtis patirties iš geriausių Europoje“, – sakė ekonomikos ir inovacijų viceministrė.
Nyderlandai – lyderiai alternatyviųjų baltymų srityje. Taigi minėtą galimybę bei daugelį kitų atvers susitarimo dėl sektoriaus plėtros skatinimo Lietuvoje ir visoje Europoje memorandumas. Jį „Bioekonomikos forume 2024“ su šios šalies asociacija „Cell Agriculture Europe“ pasirašė Inovacijų agentūra.
Sektoriui reikia plačiaregės kartos atstovų, šiems – palaikančių mentorių
Bioekonomikos jaunimo ambasadorė Europos Komisijoje, Mokslo ir inovacijų patarėja Lietuvos žemės ūkio ministerijoje Ugnė Dirdaitė jaunimo įgalinimą atliepiančioje panelinėje diskusijoje išskyrė savo kartos atstovų savybę mąstyti globaliai, bet veikti lokaliai: „Mums vienodai rūpi ir vietinių, ir visuotinių problemų priežastys, kurias įžvelgę nebijome ieškoti sprendimų. Bioekonomikos sektoriuje tai labai svarbu“, – sakė ji.
Bioekonomikos industrijų konsorciumo direktorius Nelo Emerencia antrino sakydamas, kad šiuolaikinėje kartoje pastebi didelę drąsą rizikuoti ir nesėkmes laikyti pamokomis bei stipresnę nei anksčiau verslumo mąstyseną: „Jaunieji talentai suvokia, kad reikia ne tik fermentacijos technologijų gausos, bet ir priemonių, kaip jas pritaikyti, o tuomet padidinti ir išlaikyti jų paklausą“, – pateikė pavyzdį ekspertas.
Tuo tarpu „Lietuvos Junior Achievement“ direktorė Andželika Rusteikienė pasidalijo įžvalga apie augantį jaunų žmonių lūkestį ugdymo specialistams būti ne įprastais mokytojais, o mentoriais ar instruktoriais: teikiančiais praktiškus patarimus bei visokeriopą paramą vietoj tradicinių žinių ir mokymų metodų: „Tokia besikeičianti švietimo aplinka sufleruoja poreikį vadovautis labiau bendradarbiavimu ir pagalba grindžiamu požiūriu, kuris įkvėptų ateities kartas išlaisvinti visą savo potencialą“, – kalbėjo diskusijos dalyvė.
