EWA 2024: moteris motyvuoja toli gražu ne vien prizų fondas
Moterų verslumą ir potencialą kurti agromaisto ateičiai svarbius inovatyvius sprendimus skatinanti nemokama programa EWA sugrįžta į Lietuvą. Tai „EIT Food“ iniciatyva, kurią remia ES institucija – Europos inovacijų ir technologijų institutas (EIT). Unikalias galimybes dalyvėms projektas startuos trečią kartą, jį mūsų šalyje koordinuoja „AgriFood Lithuania“. Praėjusių metų globotinių sėkmė liudija: per pusmetį su mentorių pagalba įmanoma idėją komercializuoti ir įgyti itin vertingos patirties. Taigi iki gegužės 31 d. pildyti paraišką kviečiamos net tos, kurios teturi verslo viziją.
Kvietimas ankstyvosios stadijos startuolių įkūrėjoms
Organizatoriai turi gerų žinių moterims, kurios ketina dalyvauti programoje jau kaip esamų verslų savininkės. Šiemet pretenduoti galima turint startuolį, kuris rinkoje veikia iki trejų metų (vietoje anksčiau reikalavimuose numatytų dvejų). Taip pat pradedantysis verslas gali būti gavęs dvigubai didesnį finansavimą iš privačių ar viešųjų fondų nei ankstesniais EWA metais – tai yra iki 60 tūkst. Eur.
„Lūkesčiai inovatyviems dalyvių sumanymams nesikeičia: tikimės sulaukti idėjų, kurios turi potencialo teigiamai paveikti maisto sistemą, pagerinti žmonių gyvenimo kokybę ar prisidėti prie tvaresnio ir efektyvesnio mūsų planetos resursų naudojimo“, – komentuoja klasterio ir skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania“ generalinė direktorė, EWA Lietuvoje globėja Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
„EIT Food“ atrinktas perspektyviausių jaunųjų verslininkių dešimtukas šešis mėnesius individualiai dirbs su joms priskirtais patyrusiais mentoriais, dalyvaus fiziniuose ir virtualiuose seminaruose bei mokymų sesijose. Taip pat turės progą aktyviai išnaudoti tarptautinės tinklaveikos galimybes didžiausios ir dinamiškiausios pasaulyje maisto inovacijų bendruomenės rate.
Rudenį tradicija tapusiame tarptautiniame Agromaisto forume, kuris kasmet pritraukia bene 3000 žiūrovų auditoriją, įvyks finalinis EWA renginys. Inovatorės dalyvaus pranešimų varžybose, jas stebės verslo angelai ir potencialūs investuotojai iš visos Europos. Atsižvelgdama į startuolio idėją ir per pastarąjį pusmetį pasiektą progresą, kompetentinga vertinimo komisija išrinks tris geriausiai pasirodžiusias dalyves. Nugalėtoja bus apdovanota 10 tūkst. Eur, antrosios ir trečiosios vietos laimėtojos – 5 tūkst. ir 3 tūkst. Eur čekiais.
Moterų lyderystė – vienas iš būdų siekti teigiamų pokyčių
Šermukšnytė-Alešiūnienė akcentuoja, kad tarp esminių priežasčių, užkertančių kelią moterims siekti karjeros agromaisto sektoriuje patenka ryžto trūkumas. Oficialiais ES duomenimis, Europos vyrai kandidatuoja į aukštą poziciją atitikdami keliamus reikalavimus 30 proc., tuo tarpu moterys abejoja savimi net ir atitikdamos 70 proc.
„Visgi jos turi esminio potencialo prisidėti prie tokių strateginių tikslų kaip atgaivinti depopuliaciją išgyvenančius Europos regionus. Daugelyje nutolusių vietovių žemės ūkis ir maisto pramonė yra pagrindinė ekonominė veikla, kuria dažniausiai užsiima būtent moterys. Gebėjimas puoselėti bendruomenių gerovę jose įgimtas, tačiau būtina įgalinti jas užsiimti verslumu ir skatinti kūrybiškas, tvarias inovacijas, atliepiančias maisto sistemas ir apskritai planetą kamuojančius iššūkius“, – teigia agromaisto sektoriaus ekspertė.
Įrankiai asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui, daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, ekspertiška parama ir priklausymas ryšius atveriančiai platformai „EIT Food“ – EWA vertės, kurias K. Šermukšnytė-Alešiūnienė įvardija kaip pagrindą moterų inovatorių kelyje į sėkmę, kuriant pažangius startuolius.
Užtenka tik idėjos, kuria tvirtai tikite
Padrąsinti moteris dalyvauti EWA turėtų ir ją baigusiųjų patirtys bei įrodymai, kad visos turi šansą sužibėti. Pavyzdžiui, 2021 m. laimėjo pirmuosius žingsnius žengianti inovatorė Giedrė Kesiūnaitė. Projektą ji pradėjo turėdama tik idėją, o finišavo pristačiusi seitano pagrindo alternatyvų mėsos produktą.
Po metų neeilinę sėkmę verslo kūrimo pradžios iniciatyva atnešė „Fruttberry“ kūrėjai Paulinai Gruodienei, kuri į programą įsitraukė taip pat tik vedina idėjos užuomazgos. Moteris pasakoja, kad svajonė sukurti per pusę minutės paruošiamus analogų Lietuvoje neturinčius daržovių, vaisių ir uogų miltelių mišinius gimė iš asmeninio poreikio gyventi sveikiau.
„Finalininke netapau, tačiau sprendimą dalyvauti EWA laikau lemtingu, nes šiandien su verslo partnere auginame atsakingą prekių ženklą, generuojantį pajamas ir dominantį ne tik vietinius vartotojus, bet ir užsienio rinkas. To priežastis – nuoširdus tikėjimas savo idėja, kasdienis jos puoselėjimas programos laikotarpiu ir atsidavimas tikslui jai pasibaigus“, – dalijasi P. Gruodienė ir pataria nesusitelkti vien į prizų fondą.
Finansai, moters teigimu, neabejotinai labai reikalingi verslo pradžioje, visgi savo srities profesionalų mentorių patarimai, praktiškos žinios ir įgūdžiai, kasdien 100 proc. pritaikomi jauname versle, palaikanti ir įkvepianti bendruomenė – neįkainojamai svarbūs privalumai.
K. Šermukšnytė-Alešiūnienė: „Jaunimas ir moterys – tarp svarbiausių ateities bioekonomikos ramsčių“
Holistiškai transformuoti bioekonomikos sektorių, kuriame tvarumas dera su ekonominiais ir aplinkosaugos tikslais – toks tikslas siejo kovą vykusio „Biokekonomikos forumo 2024“ įžvalgas. Vilniaus rotušėje jomis keitėsi pramonės profesionalai, politikos formuotojai, akademikai, verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, jaunieji novatoriai iš Lietuvos bei užsienio. Renginį gyvai ir internetu visoje ES stebėjo per 2 tūkst. dalyvių, norinčių bendromis pastangomis kurti ateitį.
Forumą klasteris ir skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania“ ir Lietuvos mokslo taryba organizavo drauge su šalies Ekonomikos ir inovacijų bei Žemės ūkio ministerijomis, Inovacijų agentūra, „LithuaniaBIO“ ir „Investuok Lietuvoje“. Renginys – dalis visoje Europoje vykusio „Bioekonomikos pokyčių kūrėjų“ festivalio (angl. Bioeconomy Changemakers Festival), kurį inicijavo EK Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas, bendradarbiaudamas su bioekonomikos jaunimo srities ambasadoriais.
Pasveikino eurokomisaras
Forumą atidaręs už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius išreiškė paramą šalies įsipareigojimui ieškoti būdų stiprinti sektorių. Anot jo, bioekonomika atveria tvarias galimybes inovuoti žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse, leidžia įvairinti pajamas, mažinti išlaidas ir didinti atsparumą.
„Siekiant pertvarkos svarbiausiu turi išlikti tvarumo siekis – biomasės ištekliai riboti, tad valdyti juos tiek sausumoje, tiek jūroje turime itin kruopščiai. Ir nepamirškime į bet kokius procesus įtraukti jaunimo, kurio kūrybiškumas ir energija bus labai svarbūs skatinant inovacijas, ypač prikeliant nutolusias vietoves“, – sveikinimo žodžiais dalijosi V. Sinkevičius.
Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas priminė, kad bioekonomika – labai plati sritis, tad būtina pasitelkti kiek įmanoma daugiau kompetencijų ir netradicinių sprendimų, jei norime sėkmingai įgyvendinti konkrečius aspektus: „Kurti pridėtinę vertę iš savos produkcijos, o ne būti žaliavų šalimi – vienas kertinių tikslų, kurio turėtume aktyviai siekti.“
Pasak Lietuvos ekonomikos ir inovacijų viceministrės, problemos, su kuriomis kasdien susiduria ES narės, labai panašios, todėl ir išspręsti jas galime tik kartu. Tokiais žodžiais Ieva Valeškaitė paragino tarptautinę, tarpdisciplininę auditoriją keistis gerąja patirtimi ir ieškoti produktyvaus komandinio darbo formų.
„Nacionalinis bioekonomikos sektorius jau dabar sudaro 7,5 proc. viso BVP ir galime dar labiau išnaudoti jo potencialą. Pavyzdžiui, plėsdami MTEPI veiklas, užtikrinančias mokslo ir verslo bendradarbiavimą privačiame sektoriuje ir žmogiškųjų išteklių kompetencijų augimą“, – ministerijos indėlį komentavo pranešėja.
Į tvarią Europos bioekonomiką – įtraukus visus ir su bendra strategija
„AgriFood Lithuania“ generalinė direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė sveikindama renginio dalyvius ir aukšto lygio atidarymo diskusijoje kvietė ieškoti naujų bioekonomikos apibrėžimų. Taip pat dalytis idėjomis, kaip juos integruoti kiekviename susijusiame sektoriuje. Jos teigimu, vien padėdami augti jauniesiems talentams ir užtikrindami moterų lyderystę ne tik sukurtume lygybės ir įtraukties klausimais teisingesnę visuomenę.
„Jaunimas bei moterys – vieni tvirčiausių ramsčių, padėsiančių statyti žalesnio rytojaus pagrindą, kuriame klesti dinamiški, įvairūs, inovatyvūs verslai. Be abejonės, tvarumą ir atsakingą išteklių naudojimą taip pat derėtų laikyti potencialia įmonių stiprybe ir konkurenciniu pranašumu. Organizacijos, įgyvendinančios šiuos principus, ne tik susilauks vartotojų palaikymo, bet ir atvers duris į naujas rinkas“, – pabrėžė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Tarp kitų svarbiausių pirmojoje panelėje nuskambėjusių įžvalgų – sėkmingai bioekonomikos plėtrai būtinas veiksmų planas su labai aiškiai numatytais tikslais ir uždaviniais. Visgi Estijos regioninių reikalų ir žemės ūkio ministerijos Biologinių išteklių ir klimato skyriaus vadovas Argo Peepson priminė, kad dar vienas eilinis dokumentas be bendros vizijos neturės didelės reikšmės.
„Šalių bioekonomikos strategijos turėtų aiškiai atspindėti ministerijų, universitetų, verslininkų ir visų kitų suinteresuotųjų šalių dialogą, sprendžiant spragas bei gryninantis perspektyvas. O šiame procese daug lemia tiesiog geresnis bioekonomikos koncepcijos supratimas. Štai tokios veiklos kaip maisto gamyba ar miškininkystė egzistuoja tūkstančius metų, bet visuomenei kyla klausimų, kodėl apie šias neatsiejamas sektoriaus dalis kaip bioekonomikos esmę kalbame tik dabar“, – svarstė A. Peepson.
Alternatyvieji baltymai: iššūkiai verčia tobulėti
Palyginti neseniai nišine tebuvusi mėsos pakaitalų idėja šiandien yra bene pagrindinė tendencija, kalbant apie kritiškai reikalingą maisto sistemų atsparumo gerinimą, atsaką į globalius pokyčius ir kitus veiksnius. Tam skirtoje diskusijoje „The Good Food Institute Europe“ Politikos vadovas Seth Roberts išsakė mintį apie alternatyviųjų baltymų pramonės reglamentavimą.
„Viena vertus, dėl jo gali strigti tiek naujų produktų, tiek jiems kurti skirtų technologijų patekimas į rinką. Tačiau tam tikrų taisyklių keliamus iššūkius pirmiausia galime laikyti galimybėmis tobulėti – kad ir šiek tiek paspartinti procesus ar reguliavimo institucijoms ir bendrovėms bendradarbiauti glaudžiau.
Be to, nuo praėjusių metų stebime nemenką pažangą inovacijų kūrimo srityje. Buvo patvirtinta nemažai naujų produktų, ypač augalinės kilmės, didėja ES ir nacionalinis finansavimas. Tai ženklas, kad pripažįstame, jog alternatyvieji baltymai atliks didelį vaidmenį ateities maisto sistemoje“, – dalijosi S. Roberts.
Buvęs ilgametis „EIT Food“ generalinis direktorius Andy Zynga atkreipė dėmesį į vartotojų švietimo svarbą, judant šia kryptimi: „Vien skatinti ir įgyvendinti naujoves nepakanka. Privalome investuoti į žmonių edukaciją ir ne tik pristatyti baltymų įvairovės alternatyvas, bet suteikti realių žinių: kas tai, kaip veikia ir kuo naudinga visuomenei bei aplinkai“, – dėstė didžiausios maisto inovacijų iniciatyvos pasaulyje ambasadorius.
I. Valeškaitė pabrėžė, kad Lietuvai būtina pirmiausia aktyviai dalyvauti diskusijose visais alternatyviųjų baltymų klausimais, kurie šiuo metu aptariami ES lygmeniu. Ne tik dėl ekonominių ar etinių aspektų, bet ir dėl maisto saugumo – itin aktualios bei jautrios temos, Rusijai pradėjus karą mūsų žemyne.
„Vienas iš namų darbų, kuriuos derėtų nuveikti patiems, yra talentų rezervo auginimas. Jau dabar galime didžiuotis reikiamas technologijas kuriančiais mokslininkais, visgi svarbu stiprinti perspektyvių studentų potencialą kuo labiau – įskaitant stipendijas ir dotacijas išvykti semtis patirties iš geriausių Europoje“, – sakė ekonomikos ir inovacijų viceministrė.
Nyderlandai – lyderiai alternatyviųjų baltymų srityje. Taigi minėtą galimybę bei daugelį kitų atvers susitarimo dėl sektoriaus plėtros skatinimo Lietuvoje ir visoje Europoje memorandumas. Jį „Bioekonomikos forume 2024“ su šios šalies asociacija „Cell Agriculture Europe“ pasirašė Inovacijų agentūra.
Sektoriui reikia plačiaregės kartos atstovų, šiems – palaikančių mentorių
Bioekonomikos jaunimo ambasadorė Europos Komisijoje, Mokslo ir inovacijų patarėja Lietuvos žemės ūkio ministerijoje Ugnė Dirdaitė jaunimo įgalinimą atliepiančioje panelinėje diskusijoje išskyrė savo kartos atstovų savybę mąstyti globaliai, bet veikti lokaliai: „Mums vienodai rūpi ir vietinių, ir visuotinių problemų priežastys, kurias įžvelgę nebijome ieškoti sprendimų. Bioekonomikos sektoriuje tai labai svarbu“, – sakė ji.
Bioekonomikos industrijų konsorciumo direktorius Nelo Emerencia antrino sakydamas, kad šiuolaikinėje kartoje pastebi didelę drąsą rizikuoti ir nesėkmes laikyti pamokomis bei stipresnę nei anksčiau verslumo mąstyseną: „Jaunieji talentai suvokia, kad reikia ne tik fermentacijos technologijų gausos, bet ir priemonių, kaip jas pritaikyti, o tuomet padidinti ir išlaikyti jų paklausą“, – pateikė pavyzdį ekspertas.
Tuo tarpu „Lietuvos Junior Achievement“ direktorė Andželika Rusteikienė pasidalijo įžvalga apie augantį jaunų žmonių lūkestį ugdymo specialistams būti ne įprastais mokytojais, o mentoriais ar instruktoriais: teikiančiais praktiškus patarimus bei visokeriopą paramą vietoj tradicinių žinių ir mokymų metodų: „Tokia besikeičianti švietimo aplinka sufleruoja poreikį vadovautis labiau bendradarbiavimu ir pagalba grindžiamu požiūriu, kuris įkvėptų ateities kartas išlaisvinti visą savo potencialą“, – kalbėjo diskusijos dalyvė.
„AgriFood Lithuania DIH“ ir „EIT Food“ partnerystė tęsiasi
Džiaugiamės galėdami ištarti, kad „EIT Food“ pasitiki mūsų atkakliu darbu: tai įrodėme pratęsdami mūsų bendradarbiavimą ir toliau atstovaudami juos Europoje. Ši partnerystė mums itin svarbi, kadangi kartu galime stiprinti agromaisto sektorių ir nutiesti tiltą inovacijoms bei galimybėms per visą Europą. Mūsų bendradarbiavimo etapas prasidės su naujais tikslais:
Nauja karta agromaisto sektoriuje
Bendradarbiaudami su Vilniaus kolegija (VIKO), auginsime būsimuosius agromaisto sektoriaus ekspertus. Tai įgyvendinsime per unikalią mokymo programą „FoodEducators“, kurios tikslas – suteikti mokytojams įrankius, kurie padėtų sudominti perspektyvią ir agromaisto sektoriuje vertinamą ateities kartą daugiau sužinoti apie agromaisto galimybes.
Daugiau galimybių žemės ūkio ir maisto bendruomenei
„EIT Food“ bendruomenė po vienu stogu yra sutelkusi mokslo centrus, verslo inovatorius bei startuolius. Būdami „EIT Food“ balsu Lietuvoje, toliau sieksime įtraukti žemės ūkio ir maisto sektorių į edukacines programas ir inovacijas, suteikdami galimybes vystyti tvarų žemės ūkį, akvakultūrą, skaitmeninį maisto grandinės atsekamumą, žiedines maisto sistemas bei alternatyviuosius baltymus.
Ateities perspektyvos
Jau ne kartą įrodėme, kad mes ne tik žinome, ką darome, bet ir turime begalinį ryžtą bei meilę Lietuvos gamtai ir agrokultūrai. Toliau dirbdami su svarbiausiais mūsų partneriais sieksime diegti inovacijas ir skatinsime tvarių sprendimų plėtrą vietiniame agromaisto sektoriuje.
Laidų cikle „Moterys inovatorės“ – interviu su K. Šermukšnyte-Alešiūniene
Mokslo, technologijų ir inovacijų politikos analitikė, laidos „Moterys inovatorės“ sumanytoja ir vedėja Rasa Tumaševičiūtė kalbina „AgriFood Lithuania“ generalinę direktorę Kristiną Šermukšnytę-Alešiūnienę. Kas ją paskatino ryžtis būti moterimi lydere srityje, kurioje vis dar dominuoja vyrai? Kaip gimė noras kurti ateitį, sprendžiant esminius iššūkius ir bendradarbiaujant nacionaliniu bei tarptautiniu lygmenimis? Kokiais konkrečiais veiksmais galime paversti Lietuvos agromaisto sektorių prioritetiniu? Įžvalgų šiomis ir daugybe kitų įdomių temų išgirsite visai netrukus.
https://www.youtube.com/watch?v=n-iXSn8LWRY&list=PLUXbGUSqnN1j7G6u8gwX6UXAfI4z_qRE2&index=4
Tarptautiniame projekte – Lietuva: testuos inovatyvią augalų ir aplinkos apsaugos sistemą
Vasarį Atėnuose oficialiai startavo projektas STELLA, kuriame dalyvauja 14 partnerių iš 7 šalių, tarp jų ir Lietuva. Pasitelkiant šiuolaikines jutiklių technologijas ir dirbtinį intelektą, bus siekiama sukurti holistiškai veikiančią skaitmeninę sistemą, kuri įspėtų apie karantininius bei reglamentuojamus kenkėjus, juos aptiktų ir leistų priimti strateginius sprendimus, reaguojant į židinius.
Skaitmenine pažanga grindžiamą projektą, teikiantį dėmesį augalų sveikatai, ankstyvam patogenų nustatymui, teritorijų priežiūrai ir fitosanitarinėms priemonėms, finansuoja ES programa „Europos horizontas“.
Sėkmingai įgyvendinus visus iniciatyvos tikslus, bus patobulinti kenkėjų stebėsenos bei priežiūros sprendimai ir įdiegtos naujos metodikos, o jų veiksmingumas patvirtintas realiose žemės ūkio sistemose.
Kenkėjų stebėjimo sistemą STELLA PSS (angl. STELLA Pest Surveillance System) sudarys kelios posistemės – pradedant ankstyvojo įspėjimo sistema, naudojančia naujus kenkėjų prognozavimo modelius ir daiktų interneto (IoT) jutiklius.
Taip pat bus sukurta kenkėjų aptikimo sistema, grindžiama nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemomis, nuotoliniu bei jutikliniu stebėjimu, visuomenės informavimu ir gaudyklėmis. Tuo tarpu reagavimo į kenkėjus sistema numatys geolokalizuotus židinius, o tai padės inicijuoti prevencines ir neutralizavimo priemones.
STELLA PSS numatyta testuoti trejus metus laukų, ūkių ir regionų lygmeniu šešiuose tiriamuosiuose atvejuose: pasėliuose, soduose ir vynuogynuose, taip pat didelėse, sunkiai pasiekiamose teritorijose (miškuose). Labiausiai bus tiriamos 8 karantininės ir reglamentuojamos nekarantininės kenkėjų ligos, paplitusios keturiose Europos šalyse, kurios pasižymi skirtingomis klimato bei geografinėmis savybėmis, taip pat Naujojoje Zelandijoje.
„AgriFood Lithuania DIH“ – klasteris ir skaitmeninių inovacijų centras, kuris prie projekto prisidės vykdant vieną iš tiriamųjų atvejų. Be jau minėtųjų šalių, projekto konsorciumą taip pat sudaro organizacijos iš Graikijos, Italijos, Belgijos, Austrijos ir Prancūzijos.
Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Iš Lietuvos į ES: agrarinio apmaudo aidai Europos širdyje
Žiemojančiuose Lietuvos laukuose kilusi audra persikėlė ir į sostinę. Tai ne tik tamsūs debesys, keliantys grėsmę būsimam derliui, bet ir augantis nepasitenkinimas, kuris užgimė Europos žemės ūkio lygumų širdyje. Visgi pastaruoju metu Lietuvoje suaktyvėję ūkininkų protestai – daugiau nei vietinis pasipiktinimas. Susiduriame su akivaizdžiu Europos agrarinio nerimo simptomu, signalizuojančiu apie ūkininkų bendruomenę šiandien kamuojančius rimtus iššūkius.
Kodėl Lietuvos ūkininkų apmaudo šaknys gilėja?
Europos komisaras Janusz Wojciechowski, atidarydamas „Agromaisto dienas 2023“ (angl. „Agri-Food Days 2023“) Briuselyje, pabrėžė, kad kiekvienais metais prarandame vis daugiau ūkių, kurie nebeišsilaiko. Statistika išties gana liūdna. 2020 metais ES iš viso buvo 9,1 mln. ūkių, t. y. net 37 proc. mažiau nei 2005 metais. Vadinasi, 5,3 mln. ūkių tiesiog nebeliko.
Šiuo metu Lietuvoje vyksta precedento neturintis taikus ir labai vieningas ūkininkų protestas. Kaip ir daugelyje ES šalių, jie išėjo į gatves. Tiksliau, išriedėjo – ūkininkų traktoriai, kaimo pragyvenimo simbolis, tapo ir paties protesto emblema. Priežasčių protestuoti ne viena ir konkretūs rūpesčiai, slegiantys žemę dirbančių žmonių pečius, skiriasi. Tačiau mažos žemės ūkio produktų supirkimo kainos, didelės veiklos sąnaudos, negailestingas rinkos nepastovumas bei kriziniai laikotarpiai – pandemijos padariniai ir pašonėje tebevykstantis karas – daugelį ūkininkų vienodai stumia į nesaugią padėtį.
Prie ūkininkams tenkančių iššūkių gausos ir įvairovės, puikiai atspindinčių daugialypį žemės ūkio vaidmenį socialinėje ir ekonominėje ES sistemoje, dar sugrįšiu. Kol kas susitelkime į faktą, kad ūkininkų apmaudo šaknys vis gilėja. Tiek nacionalinė, tiek Briuselio koridoriuose kuriama žemės ūkio politika dažnai yra jų nepasitenkinimo pagrindas. Čia norisi pabrėžti, kad 1962 metais pradėta įgyvendinti ES bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) – tai partnerystė tarp žemės ūkio ir visuomenės bei Europos ir jos ūkininkų. Šia politika siekiama juos remti ir gerinti žemės ūkio produktyvumą, užtikrinant stabilų įperkamo maisto tiekimą.
Tarp politikos keliamų tikslų – apsaugoti valstybių narių ūkininkus, kad jie galėtų protingai pragyventi, padėti kovoti su klimato kaita ir tausiai valdyti gamtos išteklius, išlaikyti kaimo vietoves ir kraštovaizdį visoje ES, palaikyti kaimo ekonomiką gyvą skatinant darbo vietų kūrimą žemės ūkyje, maisto pramonėje ir susijusiuose sektoriuose.
Nors BŽŪP yra ES integracijos kertinis akmuo, ji turi kritikų. Subsidijų paskirstymas, biurokratinės painiavos ir suvokiamas politikavimo bei praktikos atotrūkis – pasikartojančios temos ūkininkų nusivylimo priežasčių sąraše.
Europos ūkininkai – ne vien maisto tiekimo grandinės stuburas
Pastaraisiais metais, ypač nuo 2019-ųjų (arba Žaliojo kurso patvirtinimo), ES išaugo ūkininkų protestai, pasižymintys dideliu organizuotumu ir gausiomis dalyvių gretomis. Reikšmingos demonstracijos vyko tokiose šalyse kaip Nyderlandai, Vokietija, Prancūzija, Lenkija, Ispanija ar Italija.
Šiuos protestus lėmė daugybė tarpusavyje susijusių problemų. Ekonominis spaudimas, pavyzdžiui, žemos produkcijos kainos ir nesąžininga konkurencija, taip pat iššūkiai, susiję su žemės ūkio politika, ypač dėl BŽŪP sudėtingumo ir nelygybės. Aplinkosaugos taisyklės, neabejotinai labai svarbios klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo akivaizdoje, visgi ir klaidina reikalavimų labirinte. Ūkininkai, Europos kaimų gyvybiškumo sergėtojai, dažnai „pakimba“ tarp aplinkos tvarumo nuostatų ir žemės ūkio gamybos realijų.
Neseniai Nyderlanduose įvykę protestai, paskatinti azoto emisijų mažinimo priemonių, iliustruoja šią įtampą – subtilią pusiausvyrą tarp gamtos išsaugojimo ir pragyvenimo šaltinių puoselėjimo. Ginčijamasi dėl aplinkosaugos reglamentų, kuriais siekiama sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir skatinti tvarumą. Ūkininkai tvirtina, kad dažnai neatsižvelgiama į praktinius ūkininkavimo aspektus ir ekonominį gyvybingumą.
Be to, protestuose atsikartojo raginimas gerbti ir iš naujo įvertinti žemės ūkio vaidmenį visuomenėje, pabrėžiant būtinybę užmegzti įtraukų dialogą tarp politikos formuotojų, visuomenės ir ūkininkų bendruomenės. Svarbiausias tikslas – visapusiškai spręsti daugialypius šiuolaikinio žemės ūkio iššūkius ir užtikrinti tvarią bei klestinčią ateitį visoms suinteresuotosioms šalims.
Pripažinti nepakeičiamą ūkininkų vaidmenį mažų mažiausiai labai svarbu. Jie ne tik maisto tiekimo grandinės stuburas, bet ir mūsų kraštų bei tradicijų saugotojai. Jų triūsas ir atsidavimas – pagrindas, ant kurio pastatytas aprūpinimas maistu, todėl ūkininkų gerovė yra ir visos visuomenės sveikatos sinonimas.
Protestai nėra tik šauksmas dėl ekonominės pagalbos ar politikos reformos. Jais reikalaujama pripažinimo ir pagarbos. Ūkininkai nėra vien maisto gamintojai – jie ir kultūros paveldo saugotojai, inovacijų pradininkai, aplinkosaugos gynėjai. Tačiau visuomenės nusistatymas, kad toks daugialypis vaidmuo dažnai neatitinka lūkesčių, skatina atskirties jausmą.
Sprendimas – ateitį formuojanti ir bendruomenės realijomis grįsta politika
Atsakas į agrarinį nerimą nėra paprastas. Tam reikia kompleksinio požiūrio, kuris pripažįsta ūkininkų bendruomenės rūpesčius ir kartu sprendžia platesnius tvarumo, ekonominio gyvybingumo ir socialinio teisingumo iššūkius. Svarbiausia – konstruktyvus dialogas, įtraukiantis visas suinteresuotąsias šalis. Politikos formuotojai, ūkininkai, pramonės veikėjai ir pilietinė visuomenė turi susivienyti, kad sukurtų politiką, kuri būtų ne tik teisinga ir žvelgianti į ateitį, bet ir pagrįsta ūkininkų gyvenimo realijomis.
Investicijos į kaimo infrastruktūrą, parama tvariai praktikai, sąžiningos prekybos sąlygos ir tikras bendradarbiavimas su žemės ūkio sektoriumi yra tik dalis žingsnių, galinčių nutiesti kelią. ES įsipareigojimas užtikrinti aprūpinimą maistu, kaimo plėtrą ir aplinkos tvarumą – politikos pagrindas, kuriuo remiantis galima imtis šių veiksmų. Žinoma, kelias nebūtų lengvas ir pareikalautų bendrų pastangų, bendros vizijos ir elementaraus noro prisitaikyti bei diegti naujoves.
Agrarinio nerimo atgarsiai iš Lietuvos pasklis ir į tolimus ES kampelius. Todėl prisiminkime, kad Europos žemės ūkio sveikata neatsiejama nuo visuomenės, ekonomikos ir aplinkos sveikatos. Iššūkių, su kuriais susiduria ūkininkai, sprendimas – tai ne tik sektoriaus neramumų malšinimas. Kalbame apie pačių Europos klestėjimo ir tvarumo šaknų puoselėjimą. Lietuvos, o iš tikrųjų visos Europos laukai – ne tik dirbami plotai, bet ir sveiko gyvenimo horizontas, kuriame rūpestingai, supratingai ir su pagarba turi būti sėjamos tvarios ir įtraukios ateities sėklos. Pripažindami nepakeičiamą ūkininkų vaidmenį, kuriame tvarią ateitį visiems.
Vilniuje baigėsi pirmasis „Moterų agromaisto sektoriuje summit 2023“: sutarė, ko iš tiesų reikia subalansuotai ateičiai
Praėjusią savaitę „Talent Garden Vilnius“ pirmą kartą Lietuvoje vyko aukščiausiojo lygio susitikimas „Moterų agromaisto sektoriuje summit 2023“. 16 savo srities ekspertų ir per 100 dalyvių iš visos Europos, įskaitant šių metų „EIT Food“ programos „Empowering Women in Agrifood“ (EWA) nugalėtojas, susibūrė tam, kad per kritiškai svarbią lyčių lygybės prizmę paskatintų subalansuotą pramonės raidą.
4-ąją programą EWA apibendrinusios finalinės konferencijos organizatoriai – didžiausia pasaulyje maisto inovacijų bendruomenė „EIT Food“ ir jos centras Lietuvoje „AgriFood Lithuania DIH“. Renginio metu žemės ūkiu, maistu, technologijomis ir verslu besidominčios moterys turėjo progą gyvai arba internetu stebėti šiandien itin aktualias diskusijas – agromaisto bei susijusių sektorių profesionalai nagrinėjo, kokį teigiamą poveikį ateities verslui lemtų glaudesnis lyčių bendradarbiavimas.
Ant simbolinio EWA šlovės podiumo žengė 11 šiųmetės programos, puoselėjančios moterų verslumą ir lyderystę agromaisto sektoriuje, globotinių. Novatoriškų idėjų autorės ir startuolių įkūrėjos iš Lenkijos, Estijos, Ukrainos, Serbijos, Slovėnijos, Graikijos, Italijos, Portugalijos, Ispanijos, Turkijos ir Rumunijos pristatė savo verslo idėjas bei sėkmės istorijas.
Praktinėse dirbtuvėse renginio dalyvės tobulino įgūdžius ir keitėsi įžvalgomis apie pastaruoju metu agromaisto industriją slegiančius vis didesnius iššūkius. „Moterų agromaisto sektoriuje summit 2023“ taip pat tapo vertingų ryšių su potencialiais partneriais kūrimo platforma.
Atidarymo kalbose, pagrindiniuose pranešimuose ir panelinėse diskusijose tema „Balansas ateičiai: kodėl maisto sistemoms reikia lyčių lygybės ir ką tai iš tikrųjų reiškia?“ atsikartojo esminė žinutė. Subalansuotai pusiausvyrai, užtikrinančiai tvaresnį rytojų, bei pridėtinę vertę pasauliniu mastu teikiantiems rezultatams būtinas tarpdisciplininis požiūris ir bendrystė.
K. Šermukšnytė-Alešiūnienė: „Inovacijos – ne vien tai, kas sukuriama nuo nulio“
„EIT Food North-East“ direktorė Marja-Liisa Meurice priminė, kad moterų įgalinimas ir lyčių atotrūkio mažinimas agromaisto sistemoje nėra vien statistinių duomenų gerinimas. Tai moterų, jų šeimų ir kartu plačiosios visuomenės gerovės stiprinimas.
„Kiekviena esama ir būsima EWA alumnė, keliaujanti link įtraukesnės ir daugiau galimybių teikiančios ateities, tampa palaikančio tinklo maisto inovacijų srityje dalimi. Prie pokyčius lemiančios iniciatyvos nuo jos starto 2018-aisiais prisijungė daugiau nei 360 Europos moterų, todėl šiandieninis susitikimas liudija – „EIT Food“ bendruomenė tampa vis tvirtesnė. Su atsidavimu išvien dirbkime tam, kad visi svarbiausi agromaisto ekosistemos elementai – mokslas, ekonomika, socialinis ir įvairove grįstas tvarumas, žiediškumas – pagaliau įgytų reikiamą balansą“, – atidarymo kalboje ragino „EIT Food North-East“ direktorė.
Pasak klasterio ir skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ generalinės direktorės, EWA programos Lietuvoje globėjos Kristinos Šermukšnytės-Alešiūnienės, ant nepajudinamų pamatų kuriama ekosistema teikia didesnę naudą ne tik atskiroms valstybėms narėms, bet ir visai žmonijai.
„Nepaisant to, kad agromaisto pramonė – mažiausiai skaitmenizuota ir konservatyviausia, joje mokslininkai įžvelgia didžiausią transformacijos potencialą. Taigi toms, kurios nori diegti inovacijas ir pakeisti žaidimo taisykles, tinkamiausios aplinkybės yra dabar ir čia. Nepamirškite, kad gebėjimas puoselėti tvirtą ekosistemą ir palaikyti pusiausvyrą slypi jūsų DNR. O inovatyvūs sprendimai – ne vien tai, kas sukuriama nuo nulio, bet ir esamos ekosistemos ar turimų priemonių panaudojimas kitaip“, – tardama sveikinimo žodį akcentavo ekspertė.
Moterų įgalinimui reikia holistiškai darnios maisto vertės grandinės
Agnieszka Wojdyr iš EK vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato (DG GROW) paminėjo, kad įtrauktį vertinančios organizacijos – šešis kartus inovatyvesnės ir veržlesnės bei aštuonis kartus dažniau pasiekia geresnių verslo rezultatų nei tos, kuriose kultūra ne tokia įvairialypė.
„Visgi įvairovės reikšmė apima kur kas plačiau nei vien finansinį augimą. Komisijos 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija – visuotinio įsipareigojimo rodyti kryptį lygybės perspektyvai patvirtinimas. Spręsdami lyčių skirtumų problemą ir skatindami įtrauktį, siekiame ne tik keisti organizacijų aplinką, bet ir prisidėti prie visuomenės raidos kuriant visiems vienodai teisingą pasaulį“, – pagrindiniame pranešime sakė politikos pareigūnė ir pabrėžė, kad kovoti su planetos iššūkiais investuojant į įvairovę dar niekada nebuvo taip svarbu.
Pagrindinėje panelinėje diskusijoje daugiausia dėmesio skirta įžvalgoms apie lyčių pusiausvyros tendencijas agromaisto sektoriuje ir pragmatiškiems uždaviniams, kaip įvairiais aspektais ją užtikrinti. Viena ryškiausių apibendrinančių išvadų – pastaraisiais metais identifikuojamas neišnaudotas moterų lyderių potencialas Europoje, kuriant inovacinę ir verslią ekosistemą.
Norėdami įgyvendinti tvarios pažangos tikslą, privalome išnaudoti šių talentų resursus, tačiau nepakanka suteikti moterims daugiau galių trūkumų turinčioje sistemoje. Agromaisto industrija neatsiejama nuo iššūkių ir galimybių, todėl tik bendromis jėgomis sprendžiant aktualias problemas ir holistiniu principu permąsčius maisto vertės grandinę įmanoma pagerinti moterų statusą joje: įskaitant sprendimų priėmimą, visapusišką dalyvavimą darbo rinkoje ir ateitį formuojančių naujovių plėtrą.
K. Šermukšnytė-Alešiūnienė: „Šių metų forumas apibendrina ateities viziją agromaisto sektoriui“
Baigėsi didžiausias Baltijos šalyse tarptautinis „Agromaisto forumas 2023“ – šiemet išskirtinis dėl plačiausios koncepcijos ir siektino poveikio, gausiausios neeilinių pranešėjų delegacijos bei papildomų renginių. Ambicija aktualizuoti renginį visoms susijusioms industrijoms atsispindėjo programoje net keturiose Vilniaus rotušės salėse, kuriose įžvalgomis dalinosi per 60 Lietuvos ir užsienio ekspertų. Įsitraukti į reikšmingas diskusijas ir vertingą tinklaveiką gyvai pareiškė apie 250 forumo dalyvių, daugiau nei 2000 žmonių iš skirtingų šalių stebėjo tiesioginę renginio transliaciją.
Sveikinimo kalbose – priminimas apie bendrų pastangų svarbą
Pirmą kartą jubiliejinį – penktąjį Agromaisto forumą – atidarė žemės ūkio eurokomisaras Janusz Wojciechowski. Savo kalboje svarbiausios sektoriaus politiką formuojančios institucijos atstovas išskyrė prioritetą aktyviais veiksmais palaikyti regioninių vietovių plėtrą ir čia įsikūrusių bendruomenių įgalinimą, užtikrinantį tvarų Europos Sąjungos augimą. Taip pat pasveikino tarpinstitucinį, tarpdisciplininį susitelkimą ieškoti novatoriškų sprendimų ateičiai – tiek Europos Komisijos, tiek tokių didžiausių tinklų kaip „EIT Food“ ir „Business at OECD“ požiūriu, partnerystės išlieka kertiniu veiksniu siekiant realių pokyčių.
„Business at OECD“ Maisto ir žemės ūkio komiteto pirmininkas Metin Akman priminė, kad „Agromaisto forumas 2023“ atliepia praėjusiais metais startavusios pasaulinės iniciatyvos „Taika maistui“ (angl. „Peace for Food) misiją, kurios dėmesio centre – spręsti daugiasluoksnę maisto paklausą ir pasiūlą veikiančią krizę: „Bendromis pastangomis galime išmaitinti pasaulį, sukurti tvarias maisto tiekimo grandines ir užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą“, – sakė jis.
„EIT Food“ generalinis direktorius dr. Andy Zinga atsigręžė į žemės ūkį kaip svarbiausią žmonijos išradimą, tapusį varomąja civilizacijų augimo jėga. Tokios pirmosios inovacijos kaip maisto džiovinimas, pasterizavimas, fermentavimas atvėrė naujus maršrutus mainams maistu – o tam reikalingas bendradarbiavimas ir pasitikėjimas.
„Tuo grįsta ir šiandieninė misija siekti maisto sistemų atsparumo, kuriam kilęs pavojus dėl karų ir ekologinių katastrofų. Tvari maisto pramonė iš tiesų gali paskatinti teisingą pertvarką, tačiau jai reikia sisteminio požiūrio ir bendrų pastangų vystant projektus. Inovacijų plėtra visada šiek tiek susijusi su rizika, kad jos nepasiteisins – būtent pasitikėjimas tarp konsorciumų ir atviras pasikeitimas žiniomis suteikia galimybę mokytis, nebijoti klysti ir atrasti sprendimus, kurie daro tikrą poveikį“, – akcentavo dr. Andy Zynga.
Pasak Lietuvos aplinkos viceministro Simono Gentvilo, žemės ūkis ir maisto sistemos – vieni pažeidžiamiausių, vertinant tiesiogines klimato kaitos eskstremumų pasekmes, tad agromaisto sektoriaus dalyviai yra tie, kurie pirmieji gali pasiūlyti, kaip spręsti kylančius iššūkius. Tarp jų ir maisto užtikrinimą vietovėse, kurios ateityje nebus tinkamos gyventi: dėl vietovių dykumėjimo, žalingų teršalų išmetimo ar nykstančios infrastruktūros.
Atskleidė tikrąją renginio tematikos idėją
Vaisingoms „Agromaisto forumo 2023“ diskusijoms impulsą davė atidaromoji aukšto lygio diskusija, kurioje, be „EIT Food“ generalinio direktoriaus, dalyvavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, renginį kartu su partneriais organizuojančio klasterio ir skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania“ generalinė direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Taip pat EBPO Prekybos ir žemės ūkio direktorato direktoriaus pavaduotoja Julia Nielson ir Lietuvos žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus.
Ieškodami tiesioginių ir netiesioginių būdų užtikrinti stabilumą pasaulyje, ekspertai iš esmės gvildeno maisto, taikos ir saugumo sąsajas. Per realius tvarios ūkininkavimo praktikos, tiekimo grandinės optimizavimo pavyzdžius buvo analizuojamos sektoriaus tendencijos ir akcentuota nacionalinės bei pasaulinės bendrystės svarba dalijantis žiniomis, ištekliais, gerąja patirtimi. Neapsieita be 2040 m. vizijos pamatų formavimo ir kritiško žvilgsnio į naujas galimas kliūtis, trukdysiančias siekti užsibrėžtų atsparaus rytojaus tikslų.
„Nepaisant oficialaus šių metų forumo pavadinimo, pagrindinė renginio tema buvo ateitis, o ji neįmanoma be bendrystės ir tinklų kūrimo. Nuoširdžiai tikiu, kad vis svarbesne tradicija tampančiame renginyje kasmet gimsta naujos vertingos partnerystės, visgi neturėtume pamiršti, kad reikia ne tik kalbėtis. Tik imdamiesi veiksmų galime pakeisti savo ir visuomenės mąstymą ir sukurti geresnę ateitį. Todėl po forumo planuojame parengti išsamų politinį dokumentą, kuriame bus užfiksuotos išsigrynintos praktinės rekomendacijos, kaip veikti toliau. Ir, žinoma, reiškiu padėką visiems, kurie šiemet padėjo žengti kaip niekada didelį žingsnį bendros ateities link: įžvalgių pranešimų autoriams ir dinamiškų diskusijų panelistams, atvirus klausimus uždavusiems klausytojams bei organizacinei komandai“, – sakė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.
„Agromaisto forumą 2023“ ir augantį bendrą įsipareigojimą gerinti situaciją planetoje įprasmino simbolinė iniciatyva – drauge su viena aktyviausių Europoje klimato kaitos iniciatyvų „Life Terra“ prieš renginį Pavilnyje pasodinta 300 beržų. Forumo išvakarėse taip pat įvyko oficialus „Business at OECD“ Maisto ir žemės ūkio komiteto posėdis – paprastai organizacijos būstinėje Paryžiuje posėdžiaujantys jo atstovai Lietuvoje susitiko pirmą sykį. Iki lapkričio 15 d. truko Europos klasterių bendradarbiavimo platformos inicijuojamos interaktyvios praktinės dirbtuvės „C2Lab“, kuriose skirtingų industrijų klasterių organizacijos, įmonės, mokslinių tyrimų organizacijos iš visos Europos būrėsi į konsorciumus ir vystė bendras verslo idėjas.
Klasterių bendradarbystės laboratorijoje „C2Lab“ Vilniuje – naujos idėjos tvaresnei ateičiai
Lapkričio 14–15 d. Vilniuje Europos klasterių bendradarbiavimo platforma kartu su „AgriFood Lithuania“ surengė ketvirtąją klasterių bendradarbystės laboratoriją (toliau – „C2Lab“) . Dirbtuvės vyko tuo pačiu metu kaip ir „Agromaisto forumas 2023“ – didžiausias Baltijos regione agromaisto pramonės temoms skirtas renginys. „C2Lab“ padėjo užmegzti naujus partnerystės ryšius dalyviams iš Lietuvos, Latvijos, Vengrijos, Švedijos, Suomijos, Prancūzijos ir Ispanijos. Tarp išplėtotų idėjų – su skaitmeninių technologijų taikymu atsekamumui sektoriuje didinti, maisto atliekomis, agromaisto vertės grandinių tvarumu, tvaria energija, mediena ir baldais, bendradarbiavimu per tinklus susiję projektai.
Pranešėjų gretose – EK ir patyrusių Lietuvos bei užsienio klasterių atstovai
„C2Lab“ atidarė Inovacijų agentūros direktorė Romualda Stragienė, atkreipusi dėmesį į Lietuvos inovacijų ekosistemos pasiekimus ir globalumo bei bendradarbiavimo trūkumą, kurį bandoma spręsti tokiais renginiais kaip šis. Ją papildė Giedrius Bagušinskas iš klasterio „SMART Food“ ir EK GROW generalinio direktorato atstovė Marta Batalla – abu ekspertai pabrėžė susitikimų su tinkamais žmonėmis svarbą būsimam bendradarbiavimui ir atvirumą diskusijose, kuriant verslą per klasterius.
CHORUS vyriausiasis mokslinis patarėjas Athanasios Konstandopoulos, pristatydamas agromaisto ekosistemos politikos sistemą ir iššūkius, padiktavo „C2Lab“ kryptį. ES strategija „Nuo lauko iki stalo“ suteikia plačias galimybes veikti sprendžiant visiems žinomus iššūkius: klimato kaitą, vandens stygių, dirvožemio nykimą, maisto kainų ir paklausos augimą, didėjantį atsparumą antibiotikams, zoonozinių ligų plitimą ir biologinės įvairovės nykimą.
Anot eksperto, turint reikiamų išteklių, dabar pats metas imtis naujų projektų, o šiandien mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sritys daugiausia susijusios su klimato kaitos požiūriu pažangiu žemės ūkiu, vandens tausojimu, dirvožemio sveikata, atspariomis maisto sistemomis, tvaria akvakultūra, tiksliąja žemdirbyste ir alternatyviais baltymais. Kaip esminę sistemą rengiant projektus A. Konstandopoulos pristatė „Resource NEXUS“, kurioje akcentuojamas tvarumas ir atsparumas: „Turime sukurti holistinį požiūrį į iššūkių sprendimą, sujungdami talentus, kultūrą, taisykles, išteklius ir technologijas. Be to, reikia ieškoti sinergijos įvairiose srityse: švietimo, mokslinių tyrimų, inovacijų ir verslumo.“
Atliepdama potencialius idėjų finansavimo šaltinius, M. Batalla apžvelgė ES programas ir pabrėžė pagrindinius Europos prioritetus: žaliąją ir skaitmeninę pertvarką bei atsparumo didinimą, kuriais grindžiamos visos finansavimo programos. ES tiesioginio valdymo programos, kuriomis ypač domisi klasteriai – „Europos horizontas“ (II ir III ramstis), Europos žemės ūkio fondas, Bendrosios rinkos programa, Aplinkos ir klimato kaitos programa (LIFE), Europos inovacijų ir technologijų institutas (EIT). Konkrečius kvietimus galima rasti ES finansavimo ir konkursų portale, Sanglaudos atvirų duomenų platformoje ir portalo „Your Europe“ skiltyje „Finansavimas“ (angl. „Access to EU Finance“). EK atstovė paragino dalyvius pasidomėti įvairiomis galimybėmis ir atkreipti dėmesį į kvietimų gaires, norint užsitikrinti paraiškos sėkmę.
Vystys išgrynintas idėjas ir sieks konkrečių rezultatų
Išsamiau apie programą „Europos horizontas“ kalbėjo Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktinių asmenų (toliau – NCP) grupės atstovė Aiga Jonele. Ji pagrindė faktą, kodėl ši programa naudinga visiems, ir priminė, kad NCP – valstybėse narėse įsitvirtinę tinklai, siekiantys mažinti stereotipus apie programą bei konsultuojantys administracinių procedūrų klausimais. Taip pat atkreipė dėmesį į vienkartinių išmokų sistemų galimybes, kurios padeda supaprastinti finansavimo schemą.
Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministerijos patarėja Viktorija Misėkaitė papildė apie „Europos horizonto“ vertę – paaiškino, kaip Europos regioninės plėtros fondo lėšos perkeliamos į programą, skatinant aktyvesnį dalyvavimą, išnaudojant MTEPI teikiamas galimybes bei taikant holistinį požiūrį į inovacijų skatinimą, taip užtikrinant tvaraus ir nenutrūkstamo finansavimo srauto kritinę masę.
Po įžvalgų dalyviai ėmėsi projektų idėjų generavimo – susibūrė į aštuonias grupes pagal įvairias temas, susijusias su agromaistu, mediena ir baldais, energija bei tinklais. Kiekvienai vadovavo projektų rengimo patirties turintis fasilitatorius, įkvėpęs diskusijoms, padėjęs grupės nariams rasti sinergiją ir išsikelti bendrus tikslus, kurie paklotų pamatus naujoms partnerystėms.
Grupės darbą pradėjo vėlyvą popietę ir tęsė lapkričio 15-osios rytą, o intensyvią dienotvarkę užbaigė plenarinėje sesijoje pristačiusios rezultatus. Dabar viskas priklauso nuo pačių dalyvių, kurie toliau plėtos pradinius pasiekimus ir stiprins naujai užsimezgusį bendradarbiavimą.
„C2Lab“ yra unikali galimybė susipažinti su žmonėmis ir pasisemti idėjų būsimiems projektams bei partnerystėms. Sukūrėme puikią idėją, kaip spręsti maisto švaistymo problemą, ir artimiausiomis savaitėmis bei mėnesiais tęsime susitikimus, vedančius prie konkrečių rezultatų. Tikiuosi, kad renginio formatas gyvuos ir toliau“, – sakė Armands Lejas-Krumins iš Latvijos maisto produktų kokybės klasterio.
„AgriFood Lithuania“ generalinė direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė apibendrino sakydama, kad agromaisto pramonėje, kurioje gausu besikeičiančių galimybių ir iššūkių, „C2Lab“ tapo bendradarbiavimo ir inovacijų pavyzdžiu.
„Vilniuje vykusiame „Agromaisto forume 2023“ ir šiose praktinėse dirbtuvėse sutelkėme dėmesį į paveikių iniciatyvų ir tarpvalstybinių vertės grandinių plėtrą. „C2Lab“ – ne šiaip susibūrimas. Čia ištobulintos koncepcijos paverčiamos įgyvendinamais planais ir atspindi pasiryžimą pasitelkiant bendrą klasterių, MVĮ, politikos formuotojų bei inovatorių patirtį iš esmės transformuoti agromaisto ekosistemą. Esame bendruomenė, kuri apibrėžia gaires, vedančias į stiprų, aplinką tausojantį, klestintį sektorių, taip akcentuodami esminę jo svarbą visuomenei ir ekonomikai. Išnaudokime galimybes ir pasiekime realių permainų – įgalinkime bendradarbystės potencialą užtikrinti aplinkosauginiu požiūriu sąmoningą bei novatorišką agromaisto ir kitų sričių ateitį“, – kalbėjo K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.