Agromaisto sektorių transformuojantis forumas
Lapkričio 26 d. Vilniaus rotušėje jau penktą kartą įsikurs kasmetinis tarptautinis renginys „AgroMaisto Forumas 2024“, kuris vien praėjusiais metais pritraukė 3500 tiesioginės transliacijos žiūrovų ir 300 kviestinių svečių iš viso pasaulio dėmesį. Pirmasis ir didžiausias tokio pobūdžio renginys Baltijos šalyse dialogui apie sektoriaus ateities iššūkius, galimybes bei sprendimų paieškai sutelks politikos, verslo ir mokslo lyderius. Šiais metais renginio organizatoriui skaitmeninių inovacijų centrui „AgriFood Lithuania“ talkina stiprus partneris – „EIT Food“, remiamas Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT), Europos Sąjungos institucijos. Tarp renginio partnerių yra ir „Business at OECD“ – Verslo ir pramonės patariamasis komitetas, veikiantis prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, bei Lietuvos pramonininkų konfederacija.
„AgroMaisto Forumas“ prasidėjo 2019 metais, siekiant į vieną vietą suburti Lietuvos ir užsienio ekspertus, įmones bei inovatorius, kurie kartų galėtų spręsti agromaisto sektoriaus iššūkius bei kurti ilgalaikes perspektyvas. Taip pat – parodyti Lietuvos galimybes ir inovatoriškumą tarptautiniams partneriams. Per paskutinius penkerius metus Forumas sparčiai augo, jo koncepcija plėtėsi, o žemės ūkio ir maisto tematikos atsirado beveik visose įtakingiausiose Lietuvos konferencijose. Tuo tarpu Lietuvą bei patį forumą aplankė Europinių, pasaulinių organizacijų vadovai ir atstovai – „EIT Food“, „EBPO“, „Verslas prie EBPO“, Europos komisija, Europos komisarai, Europos klasterių aljansas, žymiausių universitetų, kaip pavyzdžiui, Vageningeno, ir kitų atstovai.
Su šiuo renginiu „AgriFood Lithuania“ organizacija tapo tokio masto renginių, skirtų inovacijoms agromaisto sektoriuje, pioniere. „AgroMaisto Forumas“ buvo pirmasis toks Baltijos šalyse, tarp Lietuvos ir užsienio šalių ekspertų nutiesdamas tiltą dalintis patirtimi, įžvalgomis, pritraukti užsienio investicijas ir skleisti informaciją apie Lietuvos potencialą. Kasmet sulaukiama vis daugiau dėmesio iš kitų šalių, užtvirtinant forumo kaip tarptautinio renginio poziciją.
Šiemet „AgroMaisto Forumas 2024“ kalbės sektoriui gyvybiškai svarbia tema – „ATEITIES LAUKAS: Agromaisto sektoriaus transformacija atsparumui ir tvarumui užtikrinti“. Pavadinimas „ateities laukas“ sektoriui pasirinktas neatsitiktinai – tai tvarumo, aprūpinimo maistu problemas galintis spręsti sektorius, turintis didžiausią potencialą inovacijoms. Jį galima transformuoti diegiant technologines inovacijas, stiprinant žiedinę bioekonomiką, mažinant maisto švaistymą ir optimizuojant gamybą taip, kad tvariau būtų naudojami ištekliai. Apie tai plačiau diskutuos verslo atstovai, politikos formuotojai, mokslininkai ir technologijų kūrėjai, pateikdami savo unikalias perspektyvas ir ieškodami bendrų sprendimų.
Šią diskusiją papildys ne mažiau reikšminga tema – „Dirbtinis intelektas ir inovacijos tvariam agromaisto sektoriui: Atsparių ir konkurencingų ateities regioninių ekosistemų formavimas bendradarbiaujant verslui“. Regioninės ekosistemos leidžia pasinaudoti vietos žiniomis, resursais ir infrastruktūra, kad būtų kuriami sprendimai, tinkantys būtent tam regionui. Kuriant tokią ekosistemą, inovacijos gali būti pritaikytos specifiniams iššūkiams, kaip, pavyzdžiui, žemės ūkyje esančios aplinkos ir klimato sąlygos ar darbo jėgos specifika. Ekosistema taip pat užtikrina, kad visi šio sektoriaus dalyviai – ūkininkai, verslas, mokslas ir valdžia – galėtų keistis žiniomis, kartu testuoti naujoves ir įgyvendinti sprendimus, kuriančius ilgalaikę naudą.
Verslų bendradarbystė čia yra ypač svarbi, nes kiekviena organizacija turi skirtingų žinių ir išteklių, todėl dirbdamos kartu jos gali pasiekti kur kas didesnį poveikį nei veikdamos atskirai. Bendri projektai leidžia išbandyti naujas technologijas ir sprendimus bei efektyviau reaguoti į rinkos pokyčius, taip formuojant tvarią ir atsparią sistemą, pasirengusią ateities iššūkiams.
„EIT Food CLC North-East“ direktorė Marja-Liisa Meurice akcentavo partnerysčių ir idėjų dalijimosi svarbą kuriant naujus sprendimus: „Kiekvienas ekosistemos dalyvis privalo būti įtrauktas, nes jei dirbi tik su to paties rato žmonėmis, toli nenužengsi. Svarbu turėti kuo įvairesnį partnerių spektrą.“ Ji taip pat išryškino bendrų tikslų reikšmę: „Jei nėra bendro tikslo ar bent jau kelrodžio, kaip galime judėti pirmyn? Negalime – tai kaip šokti tango pagal lėtą valso muziką: nesuderiname ritmo ir judame netinkama kryptimi.“
Dirbtinis intelektas ir inovacijos yra esminiai komponentai, kurie padeda spręsti šiuolaikinius uždavinius efektyviau ir greičiau. Dirbtinis intelektas leidžia geriau suprasti duomenis ir analizuoti situacijas realiuoju laiku, padedant ūkininkams ir gamintojams priimti tikslesnius sprendimus dėl gamybos, efektyviau naudoti išteklius ir optimizuoti procesus. Taip mažinamos atliekos ir užtikrinama, kad gamyba būtų draugiška aplinkai. Be to, inovacijos, kurios kyla iš tokių regioninių ekosistemų, tampa pavyzdžiu, kurį galima pritaikyti ir kituose regionuose.
Prisijungti prie šio svarbaus dialogo kviečiami ne tik agromaisto sektoriuje veikiantys ekspertai, atstovai, bet ir besidomintys tvarumu, maisto saugumu, jo ateitimi bei inovacijomis.
„RURBANIVE“ renginyje – žvilgsnis į kaimo ir miesto sinergijas inovatyvioje ekosistemoje
Spalio 30 d. įvyko klasterio ir skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania” bei Kėdainių miesto savivaldybės organizuotas nuotolinis renginys „RURBANIVE - Kaimo ir miesto sinergijos inovatyvioje ekosistemoje“. Jo metu buvo pristatytas Europos Sąjungos finansuojamas projektas „RURBANIVE“, kurio tikslas – kurti sinergiją tarp miesto ir kaimo vietovių, gerinant gyvenimo kokybę, skatinant socialines inovacijas, žiedinę bioekonomiką, kultūrą, visuomenės įsitraukimą bei formuojant naujas politikos rekomendacijas.
„RURBANIVE“ siekia stiprinti kaimo ir miesto socialinius ryšius bei bendradarbiavimą, sudarant palankesnes sąlygas vietovių sąveikai ir mažinant atotrūkį tarp jų. Šis dialogas leis suinteresuotosioms šalims vertinti esamus procesus ir kurti ateities scenarijus, kurie prisidės prie sinergijos plėtojimo ir rekomendacijų teikimo.
„RURBANIVE“ projekto centre – vienas stipriausių šalies ekonomikos regionų
Projekto tiriamuoju regionu buvo pasirinktas vienas stipriausių šalies ekonomikos regionų – Kėdainių rajono savivaldybė. Į renginį buvo pakviesti Kėdainių rajono visuomenės nariai, bendruomenės, technologijų tiekėjai, žemės ūkio sektoriaus atstovai, akademinė bendruomenė, regiono administracijos atstovai ir kiti verslo bei nevalstybinių organizacijų atstovai.
Renginyje sveikinimo žodį tarė Kėdainių rajono administracijos vadovas Gintautas Muznikas. Sveikindamas projekto iniciatorius ir dalyvius, jis pakvietė prisijungti ir dalyvauti projekto vystyme, kuriame aktyviai dalyvauja ir Kėdainių rajono savivaldybė. G. Muznikas taip pat pabrėžė, kad „AgriFood Lithuania DIH“ partnerių vykdomas projektas yra itin svarbus Kėdainių regiono kaimo ir miesto sinergijai, kuri gali reikšmingai pagerinti vietos gyventojų gyvenimo kokybę.
Savo ruožtu konsorciumo partneris „AgriFood Lithuania“ supažindino renginio dalyvius su pagrindiniais projekto siekiais ir tikslais, siekiančiais Kėdainių regiono plėtros pagal užsibrėžtus Europos Sąjungos tikslus. Pristatymą užbaigė diskusija, kurioje buvo aptartos projekto įsitraukimo galimybės ir vystomos ateities perspektyvos. Renginys pritraukė ne tik visuomenės ir regiono verslo, administracijos atstovų, bet ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorių dėmesį, kurie, tikimasi, kad prisidės prie projekto vystymo regione.
Tikimasi pritraukti ir visuomenės dėmesį
Taip pat renginio metu dalyviai buvo kviečiami dalyvauti „RURBANIVE“ projekto apklausoje, kuri į projektą padės įtraukti visuomenę, o gauti atsakymai leis išsiaiškinti jos poreikius, problemas ir galimą naudą rajone.
Vienas pagrindinių „RURBANIVE“ tikslų yra įgalinti Kėdainių regiono visuomenę, suburiant iniciatyvos grupes, organizuojant bendrakūros dirbtuves, kuriose bus aptariami regiono poreikiai, agro-maisto sektoriaus plėtros galimybės, investiciniai ir logistikos grandinės klausimai bei žiedinės bio-ekonomikos procesų tobulinimo sprendimai. Projekto planuose taip pat numatyta kurti regiono Startuolių kaimus su skaitmenine erdve, kuri užtikrins duomenų ir svarbios informacijos prieinamumą bei skatins dalijimąsi idėjomis, žiniomis ir gerosiomis praktikomis naudojantis skaitmeninėmis technologijomis. Bus organizuojamos diskusijos ir kuriami politikos rekomendacijų rinkiniai.
Kviečiame susidomėjusius prisijungti prie šio projekto: „Raskite unikalių ir specialiai pritaikytų technologinių sprendimų, kurie pagerins jūsų gyvenimą vietinėje bendruomenėje“, „Bendrauk – dalyvauk – kurk“.
Daugiau apie projektą galite rasti „AgriFood Lithuania DIH“ bei „RURBANIVE“ projekto internetinėse svetainėse. Prisijunkite ir sekite projekto eigą socialinėje erdvėje.
Dvi dienas trukusi „EIT Food“ agromaisto sektoriaus Iššūkių laboratorija baigėsi: dalyviai nustebino idėjų inovatyvumu
Spalio 29–30 d. jau ketvirtą kartą įvyko „HACK AgriFood Iššūkių laboratorija ’24“, kurioje perspektyvūs studentai ir inovatoriai sprendė opias maisto sektoriaus problemas. 25 dalyviai, susiskirstę į 5 komandas, ne tik pasiūlė novatoriškus sprendimus, transformuojančius mūsų planetos ir maisto sistemų ateitį, bet ir, padedami patyrusių mentorių, mokėsi, kaip realizuoti savo idėjas, teorines žinias iškart pritaikydami praktikoje. Šie metai buvo ypatingi – jaunieji inovatoriai stebino idėjų įvairumu ir inovatyvumu.
Renginio organizatorius, klasteris ir skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania“, yra ne tik įvairių hakatonų ir idėjų dirbtuvių iniciatorius, bet ir tokio tipo hakatonų agromaisto sektoriuje pradininkas Baltijos šalyse. Organizacijos generalinė direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė pastebi, kad startuoliams atsivėrė daugybė galimybių išbandyti savo idėjas, tarp jų ir agromaisto sektoriuje. Ji džiaugiasi, kad šis sektorius išlieka jaunųjų inovatorių radare, o augantis susidomėjimas renginiu yra geriausias to įrodymas. Šiemet renginys sulaukė didžiulio dėmesio ne tik iš dalyvių, bet ir iš komandų vadovais tapti norinčių Vilniaus kolegijos dėstytojų bei stambių sektoriaus įmonių atstovų.
„Vis daugiau ambicingų specialistų supranta, kokį reikšmingą vaidmenį pasaulyje atlieka tvarus ir sveikas maistas, todėl nusprendžia dedikuoti savo kūrybinę energiją ir potencialą šio sektoriaus plėtrai. Tarp jų yra daugybė jaunų inovatorių ir verslininkų, kurių gretos kasmet plečiasi. Svarbu palaikyti tokių žmonių užsidegimą, suteikiant jiems kuo daugiau įrankių bei žinių, leidžiančių kurti transformuojančius sprendimus“, – teigė agromaisto sektoriaus ekspertė.
Tuo tarpu Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto dekanė Ramunė Vanagaitė džiaugiasi, kad tarp klasterio, skaitmeninių inovacijų centro ir Vilniaus kolegijos užsimezgusi draugystė leidžia kurti vertingus renginius: „Džiaugiamės nuoseklia partneryste su skaitmeninių inovacijų ir EIT FOOD centru Lietuvoje „AgriFood Lithuania DIH“, nes vykstantys renginiai ir hakatonai suteikia galimybę mūsų dėstytojams ir studentams gilintis į sveikesnių maisto produktų prieinamumo ir efektyvių sprendimų paieškos problemas.“
Iššūkių laboratorijos pagrindinį 2000 Eur prizą laimėjo komanda „Skruzdėlynas“. Jos nariai Linas Narmontas, Justė Ivanavičiūtė, Irena Fiterson, Maksimiljanas Matvejev, Lukas Reutas pasirinko spręsti alternatyvių baltymų skatinimo iššūkį ir pasiūlė tvarią idėją: alternatyvius baltymus iš gluosninių kreivabudžių miltelių.
Dalinamės dar šviežiais įspūdžiais, kuriais su mumis pasidalino pirmosios vietos laimėtojai – komanda „Skruzdėlynas“.
Ką tik laimėjote „HACK AgriFood Iššūkių laboratoriją ’24“. Kaip jaučiatės?
„Esame nustebinti laimėję pirmąją vietą. Matėme kelis stiprius pristatymus, todėl tikėjomės užimti aukštą vietą, bet nesitikėjome laimėti. Žinoma, dalyvaudamas visada kažkiek tikiesi pergalės.“
Kaip manote, kas lėmė jūsų sėkmę šiame renginyje?
„Tikriausiai tai, kad labiausiai išplėtojome savo idėją ir įtikinamai ją pristatėme. Mūsų pristatymas buvo geras, vizualiai patrauklus ir aiškus, taip pat laikėmės laiko limito, atsakėme į visus klausimus. Galiausiai, su vienu sprendimu pavyko išspręsti kelias problemas, o mūsų produktas buvo praktiškas ir labiau pasiekiamas.“
Kaip priėjote prie šio sprendimo?
„Ėjome ir priėjome. (Juokiasi.) Tiesą sakant, pradėjome nuo dviejų aspektų. Iš pradžių mums buvo pasiūlyta dirbti su vabalais, bet po trumpos paieškos pastebėjome, kad žmonės geriau valgys bet ką kitą, tik ne svirplius. Jie visiškai nenori tokio pasirinkimo – jis būtų paskutinėje vietoje.“
Ką veiksite su laimėtu prizu?
„Dar neturėjome laiko apie tai pagalvoti. Nesitikėjome laimėti, ir tai padėjo labiau susitelkti į pačią temą. Svarbiausia, kad tema patiktų. Rinkomės temą ne tam, kad ji padėtų laimėti, o tam, kad ji būtų įdomi. Pristatėme save ir savo idėją, nebandydami užimti pirmos vietos.“
Nors ir ne piniginius, tačiau ne mažiau vertingus prizus gavo ir kiti dalyviai. Iššūkių laboratorijos metu jie turėjo unikalią progą praplėsti savo žinių horizontus, semdamiesi įžvalgų iš įvairių sričių mentorių ir klausydamiesi unikalios pranešėjų patirties. Apie tai, kaip idėjų užuomazgoms suteikti realų, tvirtą pavidalą ir patekti į investuotojų akiratį, jiems pasakojo „Kauno grūdai“ verslo vystymo ir inovacijų tarnybos vadovas Justas Stanys, „Finagro“ direktorė Kristina Leknickaitė-Stepulaitienė ir VIKO kolegijos dėstytoja, LIMA narė, komunikacijos ir rinkodaros ekspertė Lina Bivainienė.
Apie „EIT Food”
„EIT FOOD“ – pirmaujanti maisto inovacijų iniciatyva Europos Sąjungoje, siekianti tvaresnės, sveikesnės ir patikimesnės maisto sistemos visame žemyne. Tai – prestižiškiausia tokio tipo organizacija ES, o jos tinklas jungia centrus visame kontinente. Daugiau sužinoti apie „EIT FOOD“ organizaciją galite apsilankę jų internetiniame puslapyje.
„SoulFood“ konsorciume atsiskleidė pirmųjų projekto metų pažanga
Šią savaitę „AgriFood Lithuania“ komanda dalyvavo Rumunijoje vykusiame „SoulFood“ projekto partnerių dviejų dienų konsorciumo renginyje. Džiaugiamės būdami tokių socialinių iniciatyvų agromaisto sektoriuje dalimi, nes taip galime spręsti realius iššūkius, su kuriais susiduria visa maisto grandinė.
„SoulFood“ projekto tikslas – mažinti maisto švaistymą ir stiprinti ryšį tarp gamintojų bei socialinių maisto platinimo iniciatyvų, siekiant, kad pirminės gamybos maistas būtų pakartotinai panaudotas pažeidžiamoms grupėms. Šiuo metu testuojami novatoriški skaitmeniniai įrankiai, kurie padės efektyviai įgyvendinti šiuos tikslus.
Konsorciumo metu kartu su partneriais apžvelgėme pirmųjų projekto metų pažangą – kaip sekasi pritaikyti inovatyvias priemones, skatinančias tvaresnę žemės ūkio ir maisto produktų gamybą, bei stiprinti gamintojų ir maisto platinimo iniciatyvų ryšį. Taip pat pasidalinome svarbiausiomis įžvalgomis ir žiniomis, įgytomis mokymosi renginiuose, diskusijose ir internetiniuose seminaruose bei nubrėžėme projekto ateities perspektyvas.
„SoulFood“ iniciatyva svarbi ne tik aplinkosauginiu, bet ir socialiniu bei ekonominiu aspektu, todėl nekantraujame pamatyti, kokius pokyčius ji atneš agromaisto sektoriui.
„EWA“ meistriškumo klasė Lietuvoje: moterų įgalinimas agromaisto sektoriuje
Praėjusią savaitę dešimt ambicingų „EWA“ programos inovatorių susirinko į žiniomis turtingą renginį – „EWA“ meistriškumo klasę. Pagrindinis klasės tikslas buvo paskatinti moterų verslumo augimą agromaisto sektoriuje, suteikiant joms galimybę kartu su mentoriais pasisemti vertingų teorinių ir praktinių žinių.
Sekančioje sesijoje „Kauno Grūdų“ produktų vadovė Oksana Šimoliūnaitė pristatė žemės ūkio ir maisto produktų kainodaros bei finansų planavimo metodikas, pasidalindama „Kauno Grūdų“ produktų atvejų analizėmis. Dalyvės susipažino, kaip nustatyti tinkamą produktą kainą, ištiriant rinką, pridedant antkainį arba sutelkiant dėmesį į vertę klientams. Šias naujas žinias jos galėjo pritaikyti praktinėse dirbtuvėse, kuriose jos kūrė savo produktų kainodaros ir finansinį planą.
„Inovacijų agentūros“ „BioTech Lab“ skyriaus sumanios specializacijos koordinatorė Dr. Karolina Trakšelytė-Rupšienė atskleidė naujausias agromaisto sektoriaus tendencijas ir technologijas, taip pat naujas „Žaliojo kurso“ ir „Nuo ūkio iki stalo“ strategijas, pateikdama dabartinių sektoriaus inovacijų atvejų analizes. Po šios sesijos „EIT NCP“ programos koordinatorė „NCP“ skyriuje Milda Karčiauskaitė pasidalino esminėmis Europos inovacijų ir technologijų instituto (EIT) programomis, skirtomis startuoliams. Tuo tarpu, Lietuvos klasterių tinklo prezidentas Gytis Junevičius pakvietė į praktines dirbtuves, kuriose dalyvės tobulino savo lyderystės įgūdžius ir ruošėsi pristatyti savo inovatyvas idėjas, rengdamos „Elevator Pitch“.
ICAERUS pradeda antrąjį “PULL” atvirą kvietimą (“Open call”)
2024 m. liepos 8 d. ICAERUS projektas pradėjo antrąjį “PULL” atviro kvietimo turą teikti paraiškas ūkininkavimo, miškininkystės ir nutolusių bei kaimo vietovių iššūkiams spręsti, kur bus finansuojamos 6 novatoriškos idėjos!
ICAERUS - tai 2023 m. liepos mėn. pradėtas projektas, finansuojamas programos "Horizon Europ" lėšomis, kuriuo siekiama pristatyti ir remti veiksmingą, efektyvų ir saugų bepiločių orlaivių naudojimą, taip pat nustatyti su jų naudojimu susijusią riziką ir pridėtinę vertę.
Įgyvendinant projektą skelbiami dviejų tipų atvirieji kvietimai teikti paraiškas, kurių kiekvienas buvo paskelbtas dviem terminais. Bus teikiama finansinė parama suinteresuotoms šalims bendrai ekosistemos plėtrai paremtai idėjų ir duomenų rinkimo mechanizmais. Taip pat bus spartinamas Europos tinklo, skirto optimizuoti bepiločių orlaivių technologijų diegimą kaimo vietovėse, kūrimas.
2-asis “PULL” atviras kvietimas ūkininkavimo, miškininkystės ir nutolusių bei kaimo vietovių iššūkiams
Ką daryti?
“PULL” atviri kvietimai skirti teikti paraiškas miškininkystės, ūkininkavimo ir kaimo iššūkiams spręsti. Bus finansuojami 6 konkurso laimėtojai. Jiems atskirai bus skirta iki 50 000 €, kad įgyvendintų projektus, kuriais siekiama panaudoti dronus ir su jais sukurtas susijusias paslaugas individualiems komerciniams poreikiams ir (arba) su bendruomene susijusiems klausimams spręsti. Tikimasi, kad bus finansuojamos šių tipų paraiškos / sprendimai (bet tuo neapsiribojant):
- Novatoriškas sprendimų taikymas, naudojant bepiločių orlaivių technologijas, spresti konkrečias problemas, su kuriomis susiduria ūkininkai, miškininkai ir kaimo bendruomenės.
- Tvarus žemės ūkis, pavyzdžiui, bepiločių orlaivių naudojimas siekiant palaikyti regeneracinius ūkininkavimo metodus, sumažinti pesticidų ir trąšų naudojimą ir gerinti dirvožemio būklę.
- Logistikos ir tiekimo grandinės valdymas, pvz., prekių gabenimas ir pristatymas į atokias vietoves, atsargų valdymas ir paskirstymas bei tiekimo grandinės operacijų stebėjimas naudojant dronus.
- Infrastruktūros stebėjimas ir priežiūra, pvz., dronų naudojimas keliams, tiltams ir kitai svarbiai kaimo vietovių infrastruktūrai apžiūrėti ir stebėti.
- Energijos valdymas, pvz., bepiločių orlaivių naudojimas atsinaujinančios energijos sistemoms, pvz., vėjo turbinoms ir saulės kolektoriams (“agrivoltaics”), stebėti ir optimizuoti.
- Vandens infrastruktūros valdymas, pvz., dronų naudojimas vandens ištekliams, įskaitant užtvankas, rezervuarus ir drėkinimo sistemas, tikrinti ir stebėtii.
- Visuomenės saugumas, pvz., bepiločių orlaivių naudojimas nusikaltimų prevencijai ir teisėsaugai, pagalbai ir reagavimui į nelaimes bei greitosios medicinos pagalbos paslaugoms.
Kas gali kreiptis?
ICAERUS ieško žemės ūkio maisto produktų gamintojų, aplinkos stebėseną vykdančių subjektų, kurie yra MVĮ arba kaimo bendruomenių/kooperatyvinių organizacijų, turinčių galiojantį PVM mokėtojo arba atitinkamą registro numerį reikalavimus atitinkančiose „Horizon Europe“ šalyse. Tai apima: Europos Sąjungos valstybes nares, jų atokiausius regionus ir užjūrio šalis bei teritorijas, susijusias su ES nare, taip pat „Horizon Europe“ asocijuotų šalių piliečius. Daugiau informacijos pateikiama pareiškėjo vadove, kurį galima rasti ICAERUS svetainėje.
Paraiškų, tinkamų finansuoti, pavyzdžiai:
- Pasėlių stebėjimas ir analizė naudojant dronus: dronų programinės ir aparatinės įrangos sprendimų taikymas rinkti ir analizuoti duomenis apie pasėlius, pvz., augimo greitį, derliaus įvertinimą ir kenkėjų paplitimą.
- Tikslioji žemdirbystė su dronais: bepiločių orlaivių sistemų taikymas tiksliajam žemės ūkiui, pvz., dirvožemio drėgmės fiksavimui, trąšų ir pesticidų įterpimui ir drėkinimo sistemos valdymui.
- Miškų ir laukinės gamtos stebėjimas bepiločiais orlaiviais: dronų sistemų taikymas miško ir laukinės gamtos stebėjimui, įskaitant buveinių žemėlapių sudarymą, gyvūnų sekimą ir miško būklės ir gaisrų vertinimą ir prevenciją.
- Nelaimių valdymas ir rizikos mažinimas naudojant bepiločius orlaivius: nelaimių valdymui taikyti bepiločių orlaivių sistemas, pvz., paieškos ir gelbėjimo misijoms, medicinos reikmenų pristatymui ir situacijos suvokimui nelaimingų atsitikimų ar gelbėjimo operacijose.
- Aplinkos stebėjimas naudojant dronus: bepiločių orlaivių sistemų taikymas aplinkos stebėjimui, pvz., vandens kokybei nustatyti, oro taršai matuoti ir žemės naudojimo pokyčiams sekti.
- Ryšio palaikymas kaime per bepiločius orlaivius: bepiločių orlaivių sprendimų taikymas kaimo bendruomenės ryšiui užtikrinti, pvz., interneto prieigai arba ryšiui stichinių nelaimių metu suteikti.
Pareiškėjai raginami teikti pasiūlymus, pagrįstus jų pačių idėjomis, susijusiomis su ICAERUS “PULL” atvirų kvietimų tematika, tačiau tam, kad pasiūlymai būtų tinkami, jie turi būti susiję su kaimo ir nutolusių vietovių iššūkiais.
Terminai
Paraiškų teikimo pradžia – 2024 m. liepos 8 d., o pabaiga – 2024 m. spalio 16 d. Projektų įgyvendinimas bus suskirstytas į tris etapus: projektavimas, plėtra ir rinka, iš viso truks 12 mėnesių, nuo 2025 m. vasario.
Kaip aplikuoti?
Norėdami pateikti paraišką, užsiregistruokite „Open Call Hub“! Visą informaciją apie antrąjį “PULL” atvirą kvietimą ir kitus galimus kvietimus galite rasti ICAERUS svetainėje adresu icaerus.eu/open-calls/.
Vertinimą atliks nepriklausomi vertintojai, kurie įvertins kiekvienos paraiškos kokybę, įskaitant koncepciją ir galimybes, technologijų pasirengimą ir inovacijų plėtrą, poveikį ir panaudojimą, taip pat organizacinius pajėgumus ir išteklių paskirstymą. Visi vertinimo kriterijai bus pateikti “Open Call Kit” dokumentuose, esančiuose “Open Call Hub”.
Oficiali ICAERUS atvirų kvietimų teikti paraiškas kalba - anglų. Kitomis kalbomis pateiktos paraiškos nebus vertinamos. Anglų kalba taip pat yra vienintelė oficiali kalba viso ICAERUS projekto vykdymo metu. Tai reiškia, kad visas prašomas turinys turi būti pateiktas anglų kalba, kad atitiktų reikalavimus.
Kontaktinė informacija
Visą informaciją, susijusią su ICAERUS atviraisiais kvietimais, rasite ICAERUS atvirųjų kvietimų centro puslapyje opencallhub.eu esančiame DUK skyriuje arba susisiekite su mumis el. paštu icaerus@opencallhub.eu.
Dar viena EWA programos pradžia Lietuvoje: šiemet varžysis labai stiprios inovatorės
Moterų vaidmuo itin reikšmingas agromaisto inovacijoms ir tvariam vystymuisi, bet galimybių joms pademonstruoti lyderystę šiame sektoriuje vis dar per mažai. Pakeisti situaciją ir skatinti inovatyvių, verslių moterų potencialą būti ateitį keičiančių sprendimų priešakyje siekia „EIT Food“ programa „EWA – Empowering Women in Agrifood“ (liet. Moterų įgalinimas agromaisto sektoriuje). Šią savaitę Lietuvoje ji oficialiai startavo jau trečią kartą. Inovatorių laukia pusmetis darbo su patyrusiais mentoriais, siekiant asmeninio augimo, idėjų gryninimo ar startuolių stiprinimo. Geriausiųjų – ir piniginiai prizai.
Kaip niekada aukšta dalyvių paraiškų kartelė
„EIT Food“ veiklą palaiko ES įstaiga Europos inovacijų ir technologijų institutas (EIT). Didžiausios ir dinamiškiausios pasaulyje maisto inovacijų bendruomenės inicijuotą projektą mūsų šalyje tradiciškai koordinuoja klasteris ir skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania“. Jo sėkmę ir svarbą atskleidžia augantis pareiškėjų skaičius – 2021 m. norą tapti EWA dalimi išreiškė dvi dešimtys moterų, šiemet pretendavo kone penkiasdešimt.
Maža to, dauguma paraiškų buvo itin stiprios. Dėl šios priežasties, anot „AgriFood Lithuania“ generalinės direktorės ir programos EWA Lietuvoje ambasadorės Kristinos Šermukšnytės-Alešiūnienės, kompetentingai išorės ekspertų ir „EIT Food“ atstovų komisijai teko nemenkas iššūkis atrinkti verčiausiųjų dešimtuką.
„Toms, kurios pateko, linkiu išnaudoti gautą neeilinę progą maksimaliai ir neprarasti motyvacijos tolesniame etape: auginkite žinių, praktinės patirties, tikėjimo savimi ir turima ambicija bagažą. Ankstesnių metų patirtis rodo, kad kiekvienai, kuri skiria pakankamai pastangų, programa gali tapti lemtingu tramplinu į sėkmę net ir netapus prizininke“, – atidarymo renginyje naujas EWA globotines motyvavo K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.
2024 m. EWA dalyvėmis šiemet tapo Agnė Vaitiekūnaitė, Viktorija Šiukščiūtė, Aistė Leonaitienė, Božena Lazovska, Inga Matulytė, Ugnė Dirdaitė, Paulina Jonutė, Greta Budreikė, Ingrida Kuprevičiūtė, Urtė Raubytė.
Verslo, mokslo ir viešojo sektoriaus atstovų mentorystė
Programos organizatoriai pakvietė atranką įveikusias moteris iš visos Lietuvos šventiškai startuoti sostinės „Pacų“ viešbutyje. Čia dalyvių laukė išsami informacija apie „EIT Food“ bendruomenę, galimybė susipažinti tarpusavyje ir su visą programą lydėsiančiais ekspertais, plačiau pristatyti savo idėjas. Po bendro susitikimo prasidėjo pirmosios aktyvios asmeninės konsultacijos su mentoriais.
Ekspertų sąstatas suformuotas pagal tai, kokių įgūdžių ir žinių pageidavo įgyti į programą patekusios dalyvės. Visi dešimt profesionalų – plataus profilio savo sričių lyderiai, nusiteikę dalytis visa turima kompetencija ir praktiškomis gairėmis, reikalingomis novatoriškas idėjas realizuoti siekiančioms moterims.
Mentorių gretoms atstovaus „Kauno grūdų“ administracijos direktorė Jelena Ramanauskienė, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė praktikė, „Neuromarketingo ir dirbtinio intelekto“ laboratorijos Kalifornijoje ir Vilniuje bendraįkūrėjė ir vadovė Eglė Vaičiūkynaitė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) vyresnioji mokslo darbuotoja, „Biofitos“ direktorė dr. Aistė Balčiūnaitienė, „Varėnos pienelio“ direktorė Jolanta Kuzminienė, Vilniaus universiteto Verslo mokyklos lektorė Inga Juozapavičienė, „Vikonda grupei“ priklausančios „Sibenos“ direktorė Gintarė Alčiauskienė. Taip pat „Lietuvos inovacijų centro“ EIC programos menedžeris Ignas Šlapkauskas, „Kauno grūdų“ verslo vystymo ir inovacijų tarnybos vadovas Justas Stanys, „Vikedos“ komercijos direktorius Algirdas Augustinas ir „Švenčionių vaistažolių“, „Acorus Calamus“ generalinis direktorius, „Vision DEM4“ laboratorijos mokslinių tyrimų ir plėtros skyriaus vadovas, Vilniaus universiteto lektorius Elmantas Pocevičius.
Šešis mėnesius EWA dalyvės su minėtų ekspertų pagalba vystys turimas verslo idėjas, o lapkritį nueitą kelią pristatys „Agromaisto forume 2024“. Trys, pademonstravusios veržliausią progresą, išsidalys gausų 18 tūkst. Eur piniginių prizų fondą, kuris padės sėkmingai plėtoti jauną verslą. Prizą trečiajai vietai šiemet įsteigė programos partneriai „Kauno grūdai“.
Ūkininkaujate? Tapkite įrankio agromaisto tvarumui ir socialiniam poveikiui testuotoju
Projektas „Skaitmeniniai sprendimai tvaresnei, įtraukesnei ir labiau susietai žemės ūkio ir maisto produktų vertės grandinei“, arba SOULFOOD, siekia mažinti maisto nuostolius, didinti agromaisto tvarumą ir gerinti produktų paskirstymą pažeidžiamoms grupėms per novatoriškas technologijas. Sukurta skaitmeninė priemonė padės valdyti maisto nuostolius ir panaudoti juos, pasitelkiant visuomenines iniciatyvas. Lietuvos agromaisto gamintojai, norintys ją išbandyti, nuo birželio 11 iki 26 d. gali teikti paraiškas.
Perėjimas prie tvaresnių gamybos ir vartojimo modelių maisto sektoriuje yra vienas iš socialinių iššūkių, kuriuos reikia spręsti siekiant užtikrinti, kad Europa pasiektų tikslą iki 2030 m. 50 proc. sumažinti maisto atliekų kiekį. 2020 m. 8,6 % ES gyventojų ir daugiau nei vienas iš penkių žmonių, kuriems gresia skurdas (21,7 %), negalėjo sau leisti kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar lygiaverčio vegetariško patiekalo. Tuo pačiu maisto nuostoliai – vis dar labai opi Europos agromaisto sektoriaus problema.
Įrankio privalumai aktualūs kiekvienam ūkininkui
Įrankį testuosiantys ūkininkai turės galimybę sumažinti ne tik savo maisto atliekų, bet ir susijusių CO2 emisijų, vandens kiekį, išbandyti tvaresnes ir efektyvesnes gamybos praktikas. Skirtingų veiklų (nuo inventorizacijos iki paskirstymo) skaitmenizavimas vienoje platformoje – dar viena esminė nauda. Naujos vietinių gamintojų ir visuomeninių organizacijų bendradarbiavimo galimybės atvers perspektyvų, siekiant verslų augimo ir socialinio poveikio.
Naudodamiesi platforma, produktų gamintojai taip pat sužinos vertingų įžvalgų apie tvarias praktikas ir dalyvaus edukacinėse veiklose – tai labai svarbu didinant informuotumą apie prarandamus maisto produktus. Programa intuityvi ir sukurta taip, kad naudotis būtų itin paprasta, be to, įrankis leis rengti ataskaitas ir analizes, tai yra priimti duomenis grįstus sprendimus, kurie pagerintų išteklių ir veiklos valdymą.
Platformoje gamintojai galės siūlyti paramą, nurodyti tokias detales kaip produkto pavadinimas, svoris, tūris ar gendamumas, o gavėjai ir vežėjai ją priimti. Apie kiekvieną pasikeitusią maisto dovanojimą būsena – patvirtinus, gabenant ar pristačius – ateis pranešimas į e. paštą. Tokių funkcijų derinys ne tik optimizuos vietos gamintojų veiklą, bet ir skatins jų socialinę atsakomybę bei indėlį bendruomenėms.
Kieno paraiškų laukiame?
Atsiliepti į kvietimą gali įmonės arba savarankiškai dirbantys asmenys, vykdantys ekonominę veiklą agromaisto sektoriuje, turintys iki 100 darbuotojų ir visus veiklai reikalingus administracinius leidimus. Reikalavimus atitinkantys kandidatai turi būti agromaisto produktų gamintojai vienoje iš kategorijų, atitinkančių NACE kodus: A1.1 ir A1.2, kurios apima ne daugiamečių ir daugiamečių augalų auginimą.
Registracijos vieta turi būti Lietuva. Galiausiai visiems pretendentams reikės pateikti dokumentus, įrodančius, kad fiziniai asmenys yra tinkamai įregistruoti valstybės ižde ir socialinio draudimo sistemoje, o juridiniai asmenys - kad yra tinkamai įsteigti ir įregistruoti atitinkamame viešajame registre.
Atrinkti dalyviais įsipareigoja visą testavimo laikotarpį naudotis skaitmeniniu įrankiu, laikytis projekto ir sutarties nuostatų, paskirti atsakingą asmenį, kuris SOULFOOD laikotarpiu palaikys nuolatinį ryšį su konsorciumu. Taip pat bus privalu pateikti iniciatyvos partnerių prašomą informaciją, siekiant užtikrinti atitiktį EK rekomendacijoms, susijusioms su tinkamu testuojamo sprendimu valdymu.
Lietuvoje galimybė testuoti pažangų įrankį bus pasiūlyta šešiems ūkininkams: pusė jų išbandys technologiją vasaros ir rudens sezonais, kiti trys – pavasarį. Kiekvienam bus skirta 1500 Eur išmoka reikalavimams įgyvendinti, mokėjimus atliekant dviem dalimis: 2024 m. lapkričio mėn. ir užbaigus projektą. Atviro kvietimo teikti paraiškas SOULFOOD oficiali kalba – lietuvių. Jei susidomėjote ir norėtumėte dalyvauti, susisiekite adresu edita@agrifood.lt. Primename, kad kvietimo terminas – birželio 26 d. Žemiau rasite dokumentus (anglų kalba), kuriuos reikės pateikti:
- I PRIEDAS. KVIETIMO TEIKTI PARAIŠKAS GAMINTOJŲ ATRANKAI KALENDORIUS
- II PRIEDAS. KVIETIMO TEIKTI PARAIŠKAS AGROMAISTO GAMINTOJŲ ATRANKAI PARAIŠKOS FORMA
- III PRIEDAS. VERTINIMO FORMA
- SOULFOOD KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS
Paveikslą sukūrė Freepik
Valereco
VALERECO: sieks atskleisti ankštinių augalų naudą ir taip didinti agroekosistemų tvarumą
Šių metų birželio 17–18 d. Atėnuose oficialiai startavo VALERECO – naujas projektas, finansuojamas pagal „Europos horizonto“ programą ir vienijantis 15 partnerių iš 11 šalių konsorciumą. Tarp jų ir „AgriFood Lithuania DIH“. Susitikime pristatyti aktualūs su projekto tikslu susiję klausimai apie produktyvią, klimato neutralumo siekiančią ir aplinką tausojančią ūkininkavimo strategiją.
VALERECO siekia atkreipti dėmesį į dažnai nepastebimą ankštinių augalų naudą ir paskatinti jų integravimą į pasėlių sistemas, taip didinant aplinkosauginį tvarumą žemės ūkio sektoriuje. Pagrindinis tikslas – skatinti ankštinių kultūrų įsisavinimą ir diegimą žemės ūkyje, kiekybiškai įvertinant ir didinant ankštinių kultūrų teikiamų ekosisteminių paslaugų aplinkosauginę ir ekonominę vertę.
Projekte bus kuriamas skaitmeninis ankštinių augalų informacijos centras, sprendimų rėmimo sistema bei gebėjimų stiprinimo medžiaga, prieinama e. mokymosi platformoje. Taip norima ugdyti ūkininkų ir žemės ūkio konsultantų žinias bei gebėjimus įtraukti 8 pagrindinius ir 4 nepakankamai naudojamus ankštinius augalus į savo pasėlių schemas, kartu didinant informuotumą apie teigiamą ekologinį ir ekonominį jų poveikį.
„Gyvename biologinės įvairovės nykimo, klimato kaitos ir pavojaus maisto saugai laikais. Taip pat ankštiniams augalams šiuo metu daug dėmesio skiriama ES moksliniuose tyrimuose ir politikoje. Taigi sieksime įvertinti ankštinių augalų ir jų ekosistemų funkcijų vertę bei pasiūlyti realių, tvarių būdų, kaip įtraukti ankštinius augalus į įvairias pasėlių sistemas“, – sakė projekto koordinatorius prof. Ilias Travlos.
Kodėl ankštinių augalų ekosistemų paslaugos tokios svarbios?
Įtraukiant ankštinius augalus į pasėlių sistemas, kuriama pridėtinė nauda: gerėja dirvožemio kokybė, didėja biologinė įvairovė, mažėja sintetinių trąšų poreikis. Tačiau daugelis ūkininkų dažnai neįvertina šių privalumų arba apie juos nežino.
VALERECO pristatys ir įvertins ankštinių augalų teikiamą svarbą ES įvairiose pasėlių sistemose. Tarp jų – pagrindiniai augalai, naudojami maistui ar pašarams, taip pat papildomi augalai, pavyzdžiui, dengiamieji pasėliai ar gyvasis mulčias.
Projekte bus vertinamos trys pagrindinės ankštinių augalų rūšys (sojos, žirniai, avinžirniai), penkios pagrindinės pašarinių augalų rūšys (vikiai, dobilai, baltieji dobilai, raudonieji dobilai, liucernos), viena antraeilė pašarinių augalų rūšis (sultenė) ir trys antraeilės grūdinių ankštinių augalų rūšys (lubinai, pupelės, lęšiai). Šie augalai yra ir vienmečiai, ir daugiamečiai bei gali būti auginami atskirai arba kartu su kitais pasėliais.
Veiklos grindžiamos kompleksišku požiūriu
VALERECO taikys įvairiapusį metodą, kurį glaustai galima apibendrinti taip: nustatyti, įvertinti, skleisti ankštinių augalų ekosistemų paslaugas ES, siekiant suteikti žinių, išteklių ir novatoriškų sprendimų, kurie reikalingi veiksmingam ankštinių augalų kultyvavimui.
Metodas pirmiausia apima identifikavimą – išsamią esamų ekosisteminių paslaugų analizę ir būdų, kaip įtraukti ankštinius augalus į naująją BŽŪP, paiešką. Taip pat valorizaciją – 9 gyvųjų laboratorijų įkūrimą 6 Europos šalyse, siekiant skatinti ankštinių augalų įsisavinimą per elgsenos planavimo strategijas, įtraukiamuosius bandymus ir techninių bei ekonominių sprendimų demonstravimą.
Galiausiai bus vykdoma sklaida – kuriamas skaitmeninio ankštinių augalų informacijos centras (angl. DLIH), sprendimų paramos sistema (angl. DSS) ir e. mokymosi platforma, kurie pagerins žinių perdavimą ir padės ūkininkams bei konsultantams priimti sprendimus.
Į bendrakūros veiklas ir parodomuosius renginius su tikslu pristatyti ankštiniais augalais grindžiamų diversifikuotų ūkininkavimo sistemų galimybes VALERECO teritorijose bus įtraukiamos įvairios suinteresuotosios šalys: ūkininkai, žemės ūkio konsultantai, mokslininkai, pramonės dalyviai, politikos formuotojai ir vartotojai.
Tam, kad gebėjimų stiprinimo medžiaga pasiektų plačią auditoriją ir galėtų būtų plečiama, projekte taip pat numatyta teikti politikos rekomendacijos ir glaudžiai bendradarbiauti su nacionaliniais ir tarptautiniais projektų tinklais bei organizacijomis.
Partneriai:
- Agricultural University of Athens
- Burgundy School of Business
- Delphy\University of Coimbra
- Foodscale Hub
- Institute of Field and Vegetable Crops
- Leibniz University Hannover
- Stichting Wageningen Research
- Instituto Navarro de Tecnologias e Infraestructuras groalimentarias
- AgriFood Lithuania DIH
- University of Florence
- University of Pisa
- AgFutura Technologies
- Scuola Superiore Sant'Anna
- Helvetas
Projekto svetainė: https://valereco.eu/
IPMorama
Bendras IPMorama projekto tikslas – sukurti tvaresnę maisto gamybos sistemą. Tai bus pagrindinė varomoji jėga siekiant sumažinti pesticidų naudojimą tradicinėse žemės ūkio sistemose ir sudaryti sąlygas perspektyviai ekologinių sistemų plėtrai iki ketvirtadalio visos ES žemės ūkio produkcijos. Tai bus pasiekta sukūrus integruoto kenkėjų valdymo (IPM) metodų „praktinę ekosistemą“, skirtą kviečiams, bulvėms ir ankštiniams augalams (sojos, baltieji lubinai ir žirniai).