STELLA
Kenkėjų stebėsenos stiprinimas Lietuvos žemės sektoriuje!
„STELLA“ projektas skatina darnų ūkininkavimą Lietuvoje, spręsdamas kenkėjų keliamus iššūkius. Klimato pokyčiams atnešant naujas kenkėjų rūšis ir ligas, projektas imasi pažangių sprendimų, kurie padėtų veiksmingai stebėti ir kovoti su šiomis grėsmėmis. Pasitelkdamas inovatyvias stebėsenos technologijas, projektas siekia apsaugoti derlių, sumažinti jų patiriamus nuostolius ir palaikyti atsparaus ūkininkavimo praktikas.
Pirmųjų projekto metų pasiekimai:
- Palydovinė stebėsena atlikta 12 bulvių laukų Marijampolės regione.
- 4 laukuose įrengtos vabzdžių gaudyklės, o 2 laukuose integruotos meteorologinės stotelės.
- Ankstyvas bulvių lapų susisukimo viruso (PLRV) aptikimas ir prevencija – šį virusą platina amarai, o jo padaryta žala gali sumažinti derlių iki 50 %.
- Kenkėjų gaudyklių ir duomenų rinkimo įrankių įgyvendinamumo įvertinimas, kuris užtikrina sklandų perėjimą prie ambicingesnių tikslų ateinančiais metais.
Kas laukia 2025-aisiais?
- Plėtra į naujas laukų vietas. Stebėsena bus vykdoma 12 naujų laukų, iš kurių 4 bus skirti intensyviai stebėsenai, atsižvelgiant į sėjomainos praktiką.
- Skautingo įrankių stiprinimas. Bus pristatyta „Eden Viewer Scouting System“, kuri naudoja dirbtinio intelekto technologiją artimam kenkėjų stebėjimui iš skirtingų perspektyvų.
- Holistinės skaitmeninės sistemos kūrimas. Bus integruojama palydovinė vaizdinė medžiaga, gaudyklės ir dirbtiniu intelektu paremta analizė ankstyvam kenkėjų aptikimui ir reagavimui.
Daugiau apie projektą galite sužinoti čia.
ENACT
„ENACT“ projekto tikslas – įgyvendinti reikšmingus ir tvarius pokyčius maisto sistemoje, skatinant skaitmeninę transformaciją ir verslumą Europos agromaisto socialinėje ekonomikoje. Šiam tikslui pasiekti itin svarbus tarptautinis bendradarbiavimas ir įvairių suinteresuotųjų šalių gebėjimų stiprinimas.
Projektas pradeda savo veiklą vykdydamas tarptautinį poreikių vertinimą ir analizę, kuri padės suprasti, kas gali paskatinti skaitmeninę agromaisto socialinės ekonomikos transformaciją. Ši analizė sudarys sąlygas sukurti aplinką, kurioje būtų stiprinami gebėjimai, skatinamos inovacijos, bendradarbiavimas ir atsparumas sektoriuje.
Be to, „ENACT“ įgyvendins tarptautinę gebėjimų stiprinimo programą, kuri apims 30 asmenų mokymus, skirtus įgalinti organizacijas, stiprinančias socialinę ekonomiką, taip pat virtualias ir vietines mokymų sesijas, kuriose dalyvaus daugiau nei 200 dalyvių. Projektas siekia sukurti inovatyvius ekosistemos tinklus, kurie peržengtų sienas, skatindami kolektyvinį atsparumą ir tarpusavio paramą tarp daugiau nei 270 socialinės ekonomikos veikėjų.
Skatinant skaitmeninių inovatyvių sprendimų bendrakūrą, projektas organizuos novatoriškus renginius, tokius kaip tarptautinis „Hackathon“ ir „Matchathon“, bei suteiks 220 000 EUR tiesioginę finansinę paramą.
Projekto konsorciumas jungia partnerius iš įvairių Europos šalių – organizacijas iš Austrijos, Lietuvos, Portugalijos ir Ispanijos. Kruopščiai parengta suinteresuotųjų šalių įtraukimo strategija siekia palaikyti projekto bendradarbiavimo tinklus ir didinti jo poveikį agromaisto socialinėje ekonomikoje.
Projekto partneriai:
- CAMBRA OFICIAL DE COMERC, INDUSTRIA I NAVEGACIO DE BARCELONA (BCC).
- LINK BARCELONA STRATEGIC PROJECTS SL (B. LINK).
- POUR LA SOLIDARITE ASBL (PLS).
- MAKE IT BETTER ASSOCIACAO PARA A INOVACAO E ECONOMIA SOCIAL ASSOCIACAO DE DIREITO PRIVADO (MIB).
- AgriFood Lithuania DIH (AFL).
- AUSTRIA WIRTSCHAFTSSERVICE GMBH (AWS).
EWA programos finalas Lietuvoje: paaiškėjo idėja – laimėtoja
Baigėsi didžiausias Baltijos šalyse tarptautinis renginys – „AgroMaisto forumas 2024“, tapęs tiltu tarp inovacijų, mokslinių tyrimų ir praktinio pritaikymo žemės ūkio bei maisto pramonės sektoriuose. Aukšto lygio diskusijų metu daugiau nei 60 ekspertų delegacija iš Lietuvos ir užsienio ypatingą dėmesį skyrė agromaisto sektoriaus tvariam, technologiniam vystymuisi bei moterų įgalinimui šiame sektoriuje. Pastarąjį siekį įprasmino įvykęs „EIT Food“ inicijuojamos ir „AgriFood Lithuania“ koordinuojamos „EWA“ programos, kurios tikslas skatinti moterų verslumą sektoriuje, finalas. „EIT Food“ remia Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT), Europos Sąjungos institucija.
Didžiausios ir dinamiškiausios pasaulyje maisto inovacijų bendruomenės „EIT Food“ programa „EWA – Empowering Women in AgriFood“ Lietuvoje startavo jau trečią kartą. Šiemet joje dalyvavo 10 stiprių ir ambicingų inovatorių, kurios šešis mėnesius intensyviai dirbo su patyrusiais mentoriais, siekdamos asmeninio augimo, idėjų gryninimo ar startuolių stiprinimo. Per šį laikotarpį programos dalyvės įgijo svarbių verslumo ir lyderystės žinių, o jų novatoriškos idėjos tapo realiais produktais rinkoje.
„AgroMaisto forumo 2024“ metu jos turėjo unikalią progą išstoti į didžiąją sceną ir pristatyti savo inovacijas ne tik vertinimo komisijai, bet ir daugybei agromaisto sektoriaus ekspertų, politikos formuotojams, mokslo ir verslo atstovams. Komisija vertino didžiausią ir veržliausią per šį laikotarpį padarytą progresą, išlaikydami kulminaciją iki paskutinės minutės.
Nuo daržovių gyvavimo prailginimo iki sprendimų skrandžio ligoms
Šių metų EWA programoje pristatytų idėjų spektras buvo itin įvairus – nuo tvarių nanodangų daržovių ir vaisių gyvavimo prailginimui iki linų sėmenų nuoviro, mažinančio skrandžio ligas. Visas šias idėjas jungė bendras tikslas – kurti pokytį: teigiamai paveikti maisto sistemą, gerinti žmonių gyvenimo kokybę ir skatinti tvarų planetos resursų naudojimą.
Nepaisant daugybės stiprių idėjų, nugalėtojomis buvo išrinktos tik trys dalyvės, kurios per šešis mėnesius padarė didžiausią progresą. Pirmoji vieta atiteko Gretai Budreikei už jos inovaciją – alternatyvius baltymus iš svirplių „Tastik“. Šią idėją padėjo tobulinti mentorė, Vilniaus universiteto Verslo mokyklos dėstytoja Inga Juozapavičienė.
Pasakodama, iš kur kilo idėja, Greta sakė norėjusi rasti būdą, kaip užtikrinti vyresnių žmonių sveiką ir orų amžėjimą: „Pasaulinė statistika rodo mažėjantį gimstamumą, senėjančią visuomenę ir jos ilgėjantį amžių. Šiandien Europoje 65 metų ir vyresnius gyventojus sudaro 21 proc., o 2025 metais prognozuojama, kad šis rodiklis kils iki 30 proc. Tai verčia susimąstyti apie šią visuomenės dalį, jos gyvenimo kokybę”.
Anot jos, svirplių baltymai pasižymi itin aukštu baltymingumu, todėl jie gali smarkiai praturtinti ne tik vyresnio amžiaus žmonių, bet ir likusios visuomenės dalies mitybą: „Svirplių baltymai yra pilnaverčiai baltymai, turintys visas būtinąsias aminorūgštis, itin svarbias mūsų organizmo ląstelių regeneracijai ir raumenyno augimui. Šie vabzdžiai savo maistingumu, vitaminų gausa kur kas pranašesni už kitus gyvulinės kilmės produktus.” Šių baltymų vartojimas taip pat yra išeitis tiems, kurie netoleruoja kitų gyvulinės kilmės produktų, stokoja organizme geležies ar kovoja su virškinimo sutrikimais.
Antroji vieta atiteko Agnei Vaitiekūnaitei, kuri su mentorės Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto docentės praktikės ir „Neuromarketingo ir DI“ laboratorijos bendraįkūrėjos bei vadovės Eglė Vaičiukynaitė pagalba išplėtė sausmedžio uogų produktų asortimentą „HASKAP.lt”, sukurdama sultis, maisto papildus ir guminukus.
Kalbėdama apie sausmedžio uogas, Agnė pabrėžė, kad tai – superuogos, kurios gali būti puikios bendrakeleivės geresnės sveikatos ir didesnio produktyvumo link: „Tai nepaprastos uogos dėl savo bioaktyviųjų medžiagų ir teigiamo poveikio sveikatai. Jos pagerina ne tik fizinę sveikatą, bet ir padeda susikaupti, išlaikyti koncentraciją, o tai ypač svarbu dabar, kai gyvenimo tempas be galo greitas ir reikalauja daug protinio, kūrybinio darbo“, – sakė A.Vaitiekūnaitė. EWA programos metu jai pavyko produktų asortimentą praplėsti iki sausmedžio uogų sulčių, maisto papildų ir guminukų.
Tuo tarpu trečioji vieta atiteko Viktorijai Šiukščiūtei, kurios idėja – tvarus mikrožalumynų ūkis „HydroGreen“. Šis novatoriškas ūkis buvo sukurtas kartu su mentoriumi Lietuvos inovacijų centro ekspertu Ignu Šlapkausku. Jos teigimu, mūsų mityboje turi vyrauti šviežias maistas, tačiau parduotuvių lentynose gausu perdirbto, neturinčio maistinės vertės maisto. Tai ją paskatino sukurti inovaciją – dirbtinę natūralią ekosistemą, jungiančią akvakultūrą bei hidroponiką ir galinčią auginti mikrožalumynus be jokių trąšų, pesticidų.
Ši maisto auginimo sistema – įkvėpta natūralių gamtos procesų: žuvys gamina atliekas, kurios tampa maistinėmis medžiagomis augalams. Augalai, augdami be dirvožemio, sugeria šias medžiagas ir išvalo vandenį, kuris grįžta atgal į žuvų rezervuarą. Toks uždaras ciklas leidžia efektyviai naudoti vandenį ir išteklius, užtikrinant greitą ir tvarų aukštos vertės mikrožalumynų auginimą.
„Ankstyvajame etape pasiūlysime šviežių mikrožalumynų asorti, funkcinę druską ir natūralius pabarstukus: džiovintus dribsnius ir miltelius, papildančius kasdienę mitybą. Vėliau planuojame sukurti tvarius nedidelius auginimo rinkinius namuose. Šiuo metu testuojame sėklų daigumą, įvairias auginimo terpes, įskaitant hidrogelius, kad vartotojui būtų kuo paprasčiau naudotis“, – savo ateities planus atskleidė Viktorija.
Programos partneriai „Kauno Grūdai“ šioms laimėtojoms padalino net 18 tūkst. eurų prizinį fondą, kuris padės šioms laimėtojoms sėkmingai plėtoti jų jaunus verslus.
Agromaisto sektorių transformuojantis forumas
Lapkričio 26 d. Vilniaus rotušėje jau penktą kartą įsikurs kasmetinis tarptautinis renginys „AgroMaisto Forumas 2024“, kuris vien praėjusiais metais pritraukė 3500 tiesioginės transliacijos žiūrovų ir 300 kviestinių svečių iš viso pasaulio dėmesį. Pirmasis ir didžiausias tokio pobūdžio renginys Baltijos šalyse dialogui apie sektoriaus ateities iššūkius, galimybes bei sprendimų paieškai sutelks politikos, verslo ir mokslo lyderius. Šiais metais renginio organizatoriui skaitmeninių inovacijų centrui „AgriFood Lithuania“ talkina stiprus partneris – „EIT Food“, remiamas Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT), Europos Sąjungos institucijos. Tarp renginio partnerių yra ir „Business at OECD“ – Verslo ir pramonės patariamasis komitetas, veikiantis prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, bei Lietuvos pramonininkų konfederacija.
„AgroMaisto Forumas“ prasidėjo 2019 metais, siekiant į vieną vietą suburti Lietuvos ir užsienio ekspertus, įmones bei inovatorius, kurie kartų galėtų spręsti agromaisto sektoriaus iššūkius bei kurti ilgalaikes perspektyvas. Taip pat – parodyti Lietuvos galimybes ir inovatoriškumą tarptautiniams partneriams. Per paskutinius penkerius metus Forumas sparčiai augo, jo koncepcija plėtėsi, o žemės ūkio ir maisto tematikos atsirado beveik visose įtakingiausiose Lietuvos konferencijose. Tuo tarpu Lietuvą bei patį forumą aplankė Europinių, pasaulinių organizacijų vadovai ir atstovai – „EIT Food“, „EBPO“, „Verslas prie EBPO“, Europos komisija, Europos komisarai, Europos klasterių aljansas, žymiausių universitetų, kaip pavyzdžiui, Vageningeno, ir kitų atstovai.
Su šiuo renginiu „AgriFood Lithuania“ organizacija tapo tokio masto renginių, skirtų inovacijoms agromaisto sektoriuje, pioniere. „AgroMaisto Forumas“ buvo pirmasis toks Baltijos šalyse, tarp Lietuvos ir užsienio šalių ekspertų nutiesdamas tiltą dalintis patirtimi, įžvalgomis, pritraukti užsienio investicijas ir skleisti informaciją apie Lietuvos potencialą. Kasmet sulaukiama vis daugiau dėmesio iš kitų šalių, užtvirtinant forumo kaip tarptautinio renginio poziciją.
Šiemet „AgroMaisto Forumas 2024“ kalbės sektoriui gyvybiškai svarbia tema – „ATEITIES LAUKAS: Agromaisto sektoriaus transformacija atsparumui ir tvarumui užtikrinti“. Pavadinimas „ateities laukas“ sektoriui pasirinktas neatsitiktinai – tai tvarumo, aprūpinimo maistu problemas galintis spręsti sektorius, turintis didžiausią potencialą inovacijoms. Jį galima transformuoti diegiant technologines inovacijas, stiprinant žiedinę bioekonomiką, mažinant maisto švaistymą ir optimizuojant gamybą taip, kad tvariau būtų naudojami ištekliai. Apie tai plačiau diskutuos verslo atstovai, politikos formuotojai, mokslininkai ir technologijų kūrėjai, pateikdami savo unikalias perspektyvas ir ieškodami bendrų sprendimų.
Šią diskusiją papildys ne mažiau reikšminga tema – „Dirbtinis intelektas ir inovacijos tvariam agromaisto sektoriui: Atsparių ir konkurencingų ateities regioninių ekosistemų formavimas bendradarbiaujant verslui“. Regioninės ekosistemos leidžia pasinaudoti vietos žiniomis, resursais ir infrastruktūra, kad būtų kuriami sprendimai, tinkantys būtent tam regionui. Kuriant tokią ekosistemą, inovacijos gali būti pritaikytos specifiniams iššūkiams, kaip, pavyzdžiui, žemės ūkyje esančios aplinkos ir klimato sąlygos ar darbo jėgos specifika. Ekosistema taip pat užtikrina, kad visi šio sektoriaus dalyviai – ūkininkai, verslas, mokslas ir valdžia – galėtų keistis žiniomis, kartu testuoti naujoves ir įgyvendinti sprendimus, kuriančius ilgalaikę naudą.
Verslų bendradarbystė čia yra ypač svarbi, nes kiekviena organizacija turi skirtingų žinių ir išteklių, todėl dirbdamos kartu jos gali pasiekti kur kas didesnį poveikį nei veikdamos atskirai. Bendri projektai leidžia išbandyti naujas technologijas ir sprendimus bei efektyviau reaguoti į rinkos pokyčius, taip formuojant tvarią ir atsparią sistemą, pasirengusią ateities iššūkiams.
„EIT Food CLC North-East“ direktorė Marja-Liisa Meurice akcentavo partnerysčių ir idėjų dalijimosi svarbą kuriant naujus sprendimus: „Kiekvienas ekosistemos dalyvis privalo būti įtrauktas, nes jei dirbi tik su to paties rato žmonėmis, toli nenužengsi. Svarbu turėti kuo įvairesnį partnerių spektrą.“ Ji taip pat išryškino bendrų tikslų reikšmę: „Jei nėra bendro tikslo ar bent jau kelrodžio, kaip galime judėti pirmyn? Negalime – tai kaip šokti tango pagal lėtą valso muziką: nesuderiname ritmo ir judame netinkama kryptimi.“
Dirbtinis intelektas ir inovacijos yra esminiai komponentai, kurie padeda spręsti šiuolaikinius uždavinius efektyviau ir greičiau. Dirbtinis intelektas leidžia geriau suprasti duomenis ir analizuoti situacijas realiuoju laiku, padedant ūkininkams ir gamintojams priimti tikslesnius sprendimus dėl gamybos, efektyviau naudoti išteklius ir optimizuoti procesus. Taip mažinamos atliekos ir užtikrinama, kad gamyba būtų draugiška aplinkai. Be to, inovacijos, kurios kyla iš tokių regioninių ekosistemų, tampa pavyzdžiu, kurį galima pritaikyti ir kituose regionuose.
Prisijungti prie šio svarbaus dialogo kviečiami ne tik agromaisto sektoriuje veikiantys ekspertai, atstovai, bet ir besidomintys tvarumu, maisto saugumu, jo ateitimi bei inovacijomis.
„RURBANIVE“ renginyje – žvilgsnis į kaimo ir miesto sinergijas inovatyvioje ekosistemoje
Spalio 30 d. įvyko klasterio ir skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania” bei Kėdainių miesto savivaldybės organizuotas nuotolinis renginys „RURBANIVE - Kaimo ir miesto sinergijos inovatyvioje ekosistemoje“. Jo metu buvo pristatytas Europos Sąjungos finansuojamas projektas „RURBANIVE“, kurio tikslas – kurti sinergiją tarp miesto ir kaimo vietovių, gerinant gyvenimo kokybę, skatinant socialines inovacijas, žiedinę bioekonomiką, kultūrą, visuomenės įsitraukimą bei formuojant naujas politikos rekomendacijas.
„RURBANIVE“ siekia stiprinti kaimo ir miesto socialinius ryšius bei bendradarbiavimą, sudarant palankesnes sąlygas vietovių sąveikai ir mažinant atotrūkį tarp jų. Šis dialogas leis suinteresuotosioms šalims vertinti esamus procesus ir kurti ateities scenarijus, kurie prisidės prie sinergijos plėtojimo ir rekomendacijų teikimo.
„RURBANIVE“ projekto centre – vienas stipriausių šalies ekonomikos regionų
Projekto tiriamuoju regionu buvo pasirinktas vienas stipriausių šalies ekonomikos regionų – Kėdainių rajono savivaldybė. Į renginį buvo pakviesti Kėdainių rajono visuomenės nariai, bendruomenės, technologijų tiekėjai, žemės ūkio sektoriaus atstovai, akademinė bendruomenė, regiono administracijos atstovai ir kiti verslo bei nevalstybinių organizacijų atstovai.
Renginyje sveikinimo žodį tarė Kėdainių rajono administracijos vadovas Gintautas Muznikas. Sveikindamas projekto iniciatorius ir dalyvius, jis pakvietė prisijungti ir dalyvauti projekto vystyme, kuriame aktyviai dalyvauja ir Kėdainių rajono savivaldybė. G. Muznikas taip pat pabrėžė, kad „AgriFood Lithuania DIH“ partnerių vykdomas projektas yra itin svarbus Kėdainių regiono kaimo ir miesto sinergijai, kuri gali reikšmingai pagerinti vietos gyventojų gyvenimo kokybę.
Savo ruožtu konsorciumo partneris „AgriFood Lithuania“ supažindino renginio dalyvius su pagrindiniais projekto siekiais ir tikslais, siekiančiais Kėdainių regiono plėtros pagal užsibrėžtus Europos Sąjungos tikslus. Pristatymą užbaigė diskusija, kurioje buvo aptartos projekto įsitraukimo galimybės ir vystomos ateities perspektyvos. Renginys pritraukė ne tik visuomenės ir regiono verslo, administracijos atstovų, bet ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorių dėmesį, kurie, tikimasi, kad prisidės prie projekto vystymo regione.
Tikimasi pritraukti ir visuomenės dėmesį
Taip pat renginio metu dalyviai buvo kviečiami dalyvauti „RURBANIVE“ projekto apklausoje, kuri į projektą padės įtraukti visuomenę, o gauti atsakymai leis išsiaiškinti jos poreikius, problemas ir galimą naudą rajone.
Vienas pagrindinių „RURBANIVE“ tikslų yra įgalinti Kėdainių regiono visuomenę, suburiant iniciatyvos grupes, organizuojant bendrakūros dirbtuves, kuriose bus aptariami regiono poreikiai, agro-maisto sektoriaus plėtros galimybės, investiciniai ir logistikos grandinės klausimai bei žiedinės bio-ekonomikos procesų tobulinimo sprendimai. Projekto planuose taip pat numatyta kurti regiono Startuolių kaimus su skaitmenine erdve, kuri užtikrins duomenų ir svarbios informacijos prieinamumą bei skatins dalijimąsi idėjomis, žiniomis ir gerosiomis praktikomis naudojantis skaitmeninėmis technologijomis. Bus organizuojamos diskusijos ir kuriami politikos rekomendacijų rinkiniai.
Kviečiame susidomėjusius prisijungti prie šio projekto: „Raskite unikalių ir specialiai pritaikytų technologinių sprendimų, kurie pagerins jūsų gyvenimą vietinėje bendruomenėje“, „Bendrauk – dalyvauk – kurk“.
Daugiau apie projektą galite rasti „AgriFood Lithuania DIH“ bei „RURBANIVE“ projekto internetinėse svetainėse. Prisijunkite ir sekite projekto eigą socialinėje erdvėje.
Dvi dienas trukusi „EIT Food“ agromaisto sektoriaus Iššūkių laboratorija baigėsi: dalyviai nustebino idėjų inovatyvumu
Spalio 29–30 d. jau ketvirtą kartą įvyko „HACK AgriFood Iššūkių laboratorija ’24“, kurioje perspektyvūs studentai ir inovatoriai sprendė opias maisto sektoriaus problemas. 25 dalyviai, susiskirstę į 5 komandas, ne tik pasiūlė novatoriškus sprendimus, transformuojančius mūsų planetos ir maisto sistemų ateitį, bet ir, padedami patyrusių mentorių, mokėsi, kaip realizuoti savo idėjas, teorines žinias iškart pritaikydami praktikoje. Šie metai buvo ypatingi – jaunieji inovatoriai stebino idėjų įvairumu ir inovatyvumu.
Renginio organizatorius, klasteris ir skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania“, yra ne tik įvairių hakatonų ir idėjų dirbtuvių iniciatorius, bet ir tokio tipo hakatonų agromaisto sektoriuje pradininkas Baltijos šalyse. Organizacijos generalinė direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė pastebi, kad startuoliams atsivėrė daugybė galimybių išbandyti savo idėjas, tarp jų ir agromaisto sektoriuje. Ji džiaugiasi, kad šis sektorius išlieka jaunųjų inovatorių radare, o augantis susidomėjimas renginiu yra geriausias to įrodymas. Šiemet renginys sulaukė didžiulio dėmesio ne tik iš dalyvių, bet ir iš komandų vadovais tapti norinčių Vilniaus kolegijos dėstytojų bei stambių sektoriaus įmonių atstovų.
„Vis daugiau ambicingų specialistų supranta, kokį reikšmingą vaidmenį pasaulyje atlieka tvarus ir sveikas maistas, todėl nusprendžia dedikuoti savo kūrybinę energiją ir potencialą šio sektoriaus plėtrai. Tarp jų yra daugybė jaunų inovatorių ir verslininkų, kurių gretos kasmet plečiasi. Svarbu palaikyti tokių žmonių užsidegimą, suteikiant jiems kuo daugiau įrankių bei žinių, leidžiančių kurti transformuojančius sprendimus“, – teigė agromaisto sektoriaus ekspertė.
Tuo tarpu Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto dekanė Ramunė Vanagaitė džiaugiasi, kad tarp klasterio, skaitmeninių inovacijų centro ir Vilniaus kolegijos užsimezgusi draugystė leidžia kurti vertingus renginius: „Džiaugiamės nuoseklia partneryste su skaitmeninių inovacijų ir EIT FOOD centru Lietuvoje „AgriFood Lithuania DIH“, nes vykstantys renginiai ir hakatonai suteikia galimybę mūsų dėstytojams ir studentams gilintis į sveikesnių maisto produktų prieinamumo ir efektyvių sprendimų paieškos problemas.“
Iššūkių laboratorijos pagrindinį 2000 Eur prizą laimėjo komanda „Skruzdėlynas“. Jos nariai Linas Narmontas, Justė Ivanavičiūtė, Irena Fiterson, Maksimiljanas Matvejev, Lukas Reutas pasirinko spręsti alternatyvių baltymų skatinimo iššūkį ir pasiūlė tvarią idėją: alternatyvius baltymus iš gluosninių kreivabudžių miltelių.
Dalinamės dar šviežiais įspūdžiais, kuriais su mumis pasidalino pirmosios vietos laimėtojai – komanda „Skruzdėlynas“.
Ką tik laimėjote „HACK AgriFood Iššūkių laboratoriją ’24“. Kaip jaučiatės?
„Esame nustebinti laimėję pirmąją vietą. Matėme kelis stiprius pristatymus, todėl tikėjomės užimti aukštą vietą, bet nesitikėjome laimėti. Žinoma, dalyvaudamas visada kažkiek tikiesi pergalės.“
Kaip manote, kas lėmė jūsų sėkmę šiame renginyje?
„Tikriausiai tai, kad labiausiai išplėtojome savo idėją ir įtikinamai ją pristatėme. Mūsų pristatymas buvo geras, vizualiai patrauklus ir aiškus, taip pat laikėmės laiko limito, atsakėme į visus klausimus. Galiausiai, su vienu sprendimu pavyko išspręsti kelias problemas, o mūsų produktas buvo praktiškas ir labiau pasiekiamas.“
Kaip priėjote prie šio sprendimo?
„Ėjome ir priėjome. (Juokiasi.) Tiesą sakant, pradėjome nuo dviejų aspektų. Iš pradžių mums buvo pasiūlyta dirbti su vabalais, bet po trumpos paieškos pastebėjome, kad žmonės geriau valgys bet ką kitą, tik ne svirplius. Jie visiškai nenori tokio pasirinkimo – jis būtų paskutinėje vietoje.“
Ką veiksite su laimėtu prizu?
„Dar neturėjome laiko apie tai pagalvoti. Nesitikėjome laimėti, ir tai padėjo labiau susitelkti į pačią temą. Svarbiausia, kad tema patiktų. Rinkomės temą ne tam, kad ji padėtų laimėti, o tam, kad ji būtų įdomi. Pristatėme save ir savo idėją, nebandydami užimti pirmos vietos.“
Nors ir ne piniginius, tačiau ne mažiau vertingus prizus gavo ir kiti dalyviai. Iššūkių laboratorijos metu jie turėjo unikalią progą praplėsti savo žinių horizontus, semdamiesi įžvalgų iš įvairių sričių mentorių ir klausydamiesi unikalios pranešėjų patirties. Apie tai, kaip idėjų užuomazgoms suteikti realų, tvirtą pavidalą ir patekti į investuotojų akiratį, jiems pasakojo „Kauno grūdai“ verslo vystymo ir inovacijų tarnybos vadovas Justas Stanys, „Finagro“ direktorė Kristina Leknickaitė-Stepulaitienė ir VIKO kolegijos dėstytoja, LIMA narė, komunikacijos ir rinkodaros ekspertė Lina Bivainienė.
Apie „EIT Food”
„EIT FOOD“ – pirmaujanti maisto inovacijų iniciatyva Europos Sąjungoje, siekianti tvaresnės, sveikesnės ir patikimesnės maisto sistemos visame žemyne. Tai – prestižiškiausia tokio tipo organizacija ES, o jos tinklas jungia centrus visame kontinente. Daugiau sužinoti apie „EIT FOOD“ organizaciją galite apsilankę jų internetiniame puslapyje.
„SoulFood“ konsorciume atsiskleidė pirmųjų projekto metų pažanga
Šią savaitę „AgriFood Lithuania“ komanda dalyvavo Rumunijoje vykusiame „SoulFood“ projekto partnerių dviejų dienų konsorciumo renginyje. Džiaugiamės būdami tokių socialinių iniciatyvų agromaisto sektoriuje dalimi, nes taip galime spręsti realius iššūkius, su kuriais susiduria visa maisto grandinė.
„SoulFood“ projekto tikslas – mažinti maisto švaistymą ir stiprinti ryšį tarp gamintojų bei socialinių maisto platinimo iniciatyvų, siekiant, kad pirminės gamybos maistas būtų pakartotinai panaudotas pažeidžiamoms grupėms. Šiuo metu testuojami novatoriški skaitmeniniai įrankiai, kurie padės efektyviai įgyvendinti šiuos tikslus.
Konsorciumo metu kartu su partneriais apžvelgėme pirmųjų projekto metų pažangą – kaip sekasi pritaikyti inovatyvias priemones, skatinančias tvaresnę žemės ūkio ir maisto produktų gamybą, bei stiprinti gamintojų ir maisto platinimo iniciatyvų ryšį. Taip pat pasidalinome svarbiausiomis įžvalgomis ir žiniomis, įgytomis mokymosi renginiuose, diskusijose ir internetiniuose seminaruose bei nubrėžėme projekto ateities perspektyvas.
„SoulFood“ iniciatyva svarbi ne tik aplinkosauginiu, bet ir socialiniu bei ekonominiu aspektu, todėl nekantraujame pamatyti, kokius pokyčius ji atneš agromaisto sektoriui.
„EWA“ meistriškumo klasė Lietuvoje: moterų įgalinimas agromaisto sektoriuje
Praėjusią savaitę dešimt ambicingų „EWA“ programos inovatorių susirinko į žiniomis turtingą renginį – „EWA“ meistriškumo klasę. Pagrindinis klasės tikslas buvo paskatinti moterų verslumo augimą agromaisto sektoriuje, suteikiant joms galimybę kartu su mentoriais pasisemti vertingų teorinių ir praktinių žinių.
Sekančioje sesijoje „Kauno Grūdų“ produktų vadovė Oksana Šimoliūnaitė pristatė žemės ūkio ir maisto produktų kainodaros bei finansų planavimo metodikas, pasidalindama „Kauno Grūdų“ produktų atvejų analizėmis. Dalyvės susipažino, kaip nustatyti tinkamą produktą kainą, ištiriant rinką, pridedant antkainį arba sutelkiant dėmesį į vertę klientams. Šias naujas žinias jos galėjo pritaikyti praktinėse dirbtuvėse, kuriose jos kūrė savo produktų kainodaros ir finansinį planą.
„Inovacijų agentūros“ „BioTech Lab“ skyriaus sumanios specializacijos koordinatorė Dr. Karolina Trakšelytė-Rupšienė atskleidė naujausias agromaisto sektoriaus tendencijas ir technologijas, taip pat naujas „Žaliojo kurso“ ir „Nuo ūkio iki stalo“ strategijas, pateikdama dabartinių sektoriaus inovacijų atvejų analizes. Po šios sesijos „EIT NCP“ programos koordinatorė „NCP“ skyriuje Milda Karčiauskaitė pasidalino esminėmis Europos inovacijų ir technologijų instituto (EIT) programomis, skirtomis startuoliams. Tuo tarpu, Lietuvos klasterių tinklo prezidentas Gytis Junevičius pakvietė į praktines dirbtuves, kuriose dalyvės tobulino savo lyderystės įgūdžius ir ruošėsi pristatyti savo inovatyvas idėjas, rengdamos „Elevator Pitch“.
