FlexiGroBots
Lankstūs robotai, skirti pažangiam tikslių žemės ūkio operacijų automatizavimui.
Žemės ūkio robotikos sprendimai gali integruoti įvairius robotus, skirtus skirtingoms stebėsenos ir tikslinėms intervencijos užduotims. Tokie tikslių žemės ūkio operacijų automatizavimo sprendimai gali padidinti ūkio produktyvumą, efektyvumą ir tvarumą. Nepaisant augančių ūkininkų investicijų į ūkio/žemės ūkio robotus, dauguma diegiamų robotų sistemų yra skirtos automatizuoti tik konkrečias užduotis. Viena ūkio operacija susideda iš daugybės smulkesnių užduočių, todėl automatizuoti tokią operaciją pavienėms užduotims pritaikytais robotais būtų nuostolinga. Dėl to šiandien jaučiamas dabartinių nevienalyčių kelių robotų sistemų lankstumo trūkumas, o tai kelia mažą investicijų grąžą ir didelę riziką ūkininkams. Kad taptų ekonomiškai efektyvios, nevienalytės kelių robotų sistemos turi: 1) tapti lankstesnės ir pasitelkti įvairesnius (pvz., kelių užduočių) robotus, kurie bendradarbiautų tarpusavyje tam, kad atliktų sudėtingas užduotis; 2) užtikrinti kintančią žmogaus priežiūrą ir įsikišimą naudojant prisitaikančius užduočių kontrolės mechanizmus (pvz., be informacijos pertekliaus /didžiulių ūkininko pastangų); 3) leisti ūkininkui gauti naudos iš robotikos veiklos duomenų.
„FlexiGroBots“ siūlo platformą, skirtą nevienalytėms kelių robotų sistemoms ir programoms kurti, kuri:
- yra universalesnė, nes suteikia galimybę tuos pačius robotus panaudoti skirtingoms stebėjimo ir intervencijos užduotims viso pasėlių gyvavimo ciklo metu;
- sudaro galimybes geresniam nevienalyčių (antžeminių ir oro) robotų bendradarbiavimui siekiant atlikti sudėtingesnes užduotis;
- suteikia daugiau vertingų duomenų, kurie leidžia daryti tikslesnes išvadas apie laukus, pasėlius ir robotikos operacijas derinant duomenis iš daiktų interneto jutiklių, palydovų ir robotų;
- suteikia daugiau savarankiškumo, nes leidžia pritaikyti užduočių planus realiuoju laiku ir koreguoti robotų elgesį pasėlių lygiu atsižvelgiant į eksploatavimo sąlygas ir realųjį laiką atspindinčias įžvalgas;
- užtikrina tikslesnį specifinių užduočių atlikimą labai lokalizuotu būdu, o tai ne tik padidina tikslumą, bet ir sumažinant išlaidas.
Projektas „Robotics4EU“ yra finansuojamas Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ pagal dotacijos sutartį Nr. 101017111.
Projekto svetainė: lexigrobots-h2020.eu
Paskutiniame seminare – dėmesys Žaliajam kursui ir naujiems verslo modeliams
Rugsėjo 28 d. skaitmeninis inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“ surengė paskutinįjį rugsėjo mėnesio internetinį seminarą, skirtą ūkininkams, tačiau naudingą visiems, besidomintiems žemės ūkiu ir jo pažanga. Renginio organizatoriai džiaugėsi, kad kiekvieną savaitę vykę seminarai buvo aktualūs bei naudingi. Tai atspindėjo ir augantis renginių populiarumas. Paskutinįjį seminarą „Žaliasis kursas: skaitmeninės inovacijos Lietuvos žemės ūkyje“ stebėjo daugiau nei 140 žiūrovų.
Seminaro metu Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pristatė Žaliojo kurso tikslus, esmę bei tai, kokios kompetencijos ir nauji verslo modeliai žemės ūkyje bus aktualūs artimiausiu metu. Be to, pranešėja pateikė ne vieną iškalbingą palyginamąjį statistikos faktą.
„Dojus Agro“ Tiksliosios žemdirbystės projektų vadovas Edvinas Navickas pristatė pagrindinius modernios sunkiosios žemės ūkio technikos veikimo principus bei supažindino klausytojus su duomenų apdorojimo sistemomis. Galiausiai, pranešėjas aptarė, kaip skaitmeniniai sprendimai jau dabar gali palengvinti kiekvieno ūkininko gyvenimą bei kokiu greičiu šios investicijos atsiperka.
„Xplicity“ pardavimų ir marketingo vadovė Alina Laukienė pristatė, jos manymu, Lietuvoje egzistuojantį agro industrijos (ne) lankstumą, kylančias kliūtis bei atsirandančias galimybes. Taip pat ji atkreipė dėmesį į būtinybę galvoti apie tai, kaip IT specialistui parduoti idėją kurti technologijas žemės ūkio sektoriui. Jos teigimu, tai yra svarbu, nes vidutiniškai įgudęs IT specialistas per mėnesį gauna nuo 15 iki 40 darbo pasiūlymų, todėl turi privilegiją rinktis tuos projektus, kurie jam išties įdomūs. Be to, tokios jaunimui patrauklios sritys kaip FinTech yra tiesioginiai agro sektoriaus konkurentai prisiviliojant skaitmeninių technologijų specialistus.
Diskusijos metu prie pranešėjų prisijungė ūkininkė Neringa Budrevičienė. Diskutuodami prelegentai aptarė ūkininkės svarstomas technologines naujoves bei atsakė į žiūrovų ir diskusijos moderatoriaus klausimus.
Apibendrinant galima teikti, kad vis daugiau ūkininkų svarsto įsigyti dronais ir dirbtiniu intelektu paremtas technologijas.
Akvakultūros produkcijos reikšmė auga
Pirmaujančios Europos Sąjungoje maisto inovacijų iniciatyvos „EIT Food“ panelėje konferencijoje „Skaitmeninė jūra“ išskirtinis dėmesys buvo skiriamas tvarios akvakultūros iššūkiams ir naudai. Šią temą konferencijoje, vykusioje Klaipėdoje, iniciavusi „EIT Food“ organizacija tvarią akvakultūrą yra apsibrėžusi kaip vieną iš savo prioritetinių krypčių. Ši europinė iniciatyva siekia prisidėti prie Europos Žaliojo kurso įgyvendinimo derindama savo veiklą su strategija „Nuo ūkio iki stalo“ bei mėgindama pasiekti JT iškeltus darnaus vystymo tikslus iki 2030 m.
Technologijos didins akvakultūros tvarumą
Panelės pradžioje pranešimą pristatęs Suomijos gamtos išteklių instituto (Luke) vadovaujantis mokslininkas Jouni Vielma pabrėžė pažangių technologijų, kurios atvers galimybes didinti akvakultūros tvarumą, svarbą. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad skaitmeniniai sprendimai yra svarbūs visose vertės grandinėse nuo gamybos ar perdirbimo iki mažmeninės prekybos. Pasak mokslininko, kuris konferencijos metu pateikė ne vieną jau veikiantį pavyzdį, didelių globalių technologinių įmonių reikšmė maisto sektoriuje auga. J. Vielma teigė, kad lašišų pramonė yra akvakultūros technologijų variklis. Kita vertus, tyrėjas pabrėžė, kad yra būtini ir tokie sprendimai, kurie skatintų pažangių inovacijų plėtrą ir į kitas akvakultūros sritis.
Mokslininko mintims pritarė „Aqua Pharma Group“ operacijų vadovė Hanne Mertens, kuri teigė, kad lašišų pramonė pasikeitė, tapo tvaresnė bei pažangesnė. Vis dėlto, jos nuomone, šioje srityje iššūkių vis dar netrūksta. H. Mertens teigimu, inovatoriai turėtų sutelkti dėmesį į tai, kaip užkirsti kelią žuvų ligų plitimui, o joms susirgus taikyti tvarų ir efektyvų gydymą.
Akvakultūros produktų reikšmė auga
Mercedes Groba, „EIT Food“ organizacijoje atsakingos už inovacijų programas, teigimu, jūros produktų tiekimas Europoje yra ribotas, o paklausa didėja, tad Senasis žemynas yra priklausomas nuo importo. Pasak diskusiją moderavusios tarptautinės ekspertės, „EIT Food“ stengiasi prisidėti prie tvarios akvakultūros per inovacijas, švietimą, verslo kūrimo skatinimą ir komunikaciją.
Diskusijoje buvo pateikti iškalbingi skaičiai. Maždaug pusė šiandien žmonių mitybos grandinėje suvartojamos žuvies yra auginama žuvų ūkiuose, o per artimiausią penkmetį šis skaičius padidės iki 75 proc. Kaip teigia ekspertai, kuo daugiau vartojimui skirtų žuvų bus užauginama ūkiuose, tuo didesnė yra ligų plitimo rizika. Jei žuvų auginimo sąlygoms nebus skiriama pakankamai dėmesio, tai darys reikšmingą poveikį jų sveikatos būklei.
Šio fakto negalima ignoruoti, nes, kaip teigė Orhuso universiteto tyrėja Niki Alexi, akvakultūros reikšmė maisto sektoriuje augs. Tą rodo ne tik pastebimos tendencijos, bet ir apklausų duomenys. 2020 m. vykdytoje apklausoje net 30 proc. europiečių nurodė, kad jie nori didinti savo suvartojamą žuvies ir jūros gėrybių kiekį. Todėl, mokslininkės teigimu, dabartiniai iššūkiai privalo būti sprendžiami nedelsiant. Be to, būtina rasti būdus, kurie padėtų spręsti transportavimo problemas bei prailginti žuvų filė galiojimo laiką. Tai turi būti padaryta taip, kad nebūtų paveiktas kvapas, skonis, išvaizda bei neatsirastų pridėtinių medžiagų. Mokslininkės nuomone, būtina sumažinti produkcijos kiekį, pavirstantį atliekomis, nes šiandien net trečdalis vandens gėrybių lieka nepanaudotos.
Reikalingas bendradarbiavimas
Diskusijoje niekas neabejojo, kad reikiamiems tyrimams, kurie skatintų pažangą, reikalingas didesnis visų suinteresuotų pusių dėmesys. Vis dėlto, „Next Tuna GmbH“ bendrasteigėjas ir projektų vadovas Paul Sindilariu akcentavo, kad ne tyrimų ir inovacijų greitis yra problema, stabdanti progresą. Didžiausi iššūkiai, anot eksperto, yra teisiniai ir administraciniai barjerai, kurie blokuoja sparčią inovacijų plėtrą, nes tyrimų lygmenyje viskas vyksta puikiai. Anot jo, tik kartais atsiranda šiek tiek nesusikalbėjimo tarp mokslo ir verslo, nes tyrėjai pernelyg nutolsta nuo ūkių kasdienybės.
Kitą aspektą diskusijoje palietė „SuSea“ generalinis direktorius Mark Chryssolouris. Jo teigimu, globalūs ištekliai mažėja ir akvakultūra yra vienintelė išeitis, galinti užtikrinti tvarų apsirūpinimą maistu. Visgi, tam, kad tai vyktų efektyviai, yra būtinas visų suinteresuotų pusių bendradarbiavimas. Verslininkas atkreipė dėmesį į būtinybę edukuoti vartotojus bei neleisti jiems pasikliauti tik informacija socialinėje žiniasklaidoje, kuri dažnai gali būti klaidinanti. M. Chryssolouris nuomone, daug dėmesio vertėtų skirti vartotojų edukacijai tam, kad jie galėtų atsirinkti sveikesnius ir tvaresnius maisto produktus.
Seminare išskirtos greičiausiai į ūkius ateisiančios technologijos
Rugsėjo 21 d. įvyko trečiasis „AgriFood Lithuania DIH“ organizuotas internetinis seminaras, skirtas ūkininkams, bet naudingas visiems, besidomintiems žemės ūkiu ir jo pažanga. Šįkart prie seminaro „Ūkininkavimas skaitmeninėje eroje: kam šiuo metu esame pasirengę“ prisijungė daugiau nei 120 dalyvių, o pats renginys išsiskyrė žiūrovų klausimų pranešėjams gausa.
Nepriklausomas inovatyvių technologijų ekspertas Dmitrij Radin pristatė agromaisto sektoriaus technologines tendencijas bei išskyrė ūkininkus greičiausiai pasieksiančias skaitmenines technologijas. Anot eksperto, tai bus išmanioji žemės ūkio technika bei informacijos gavimo ir stebėjimo technologijos.
„GeoFace“ produkto vadovė Rūta Masiulytė apžvelgė ūkių skaitmenizavimo situaciją Europoje bei Lietuvoje ir pristatė lietuvių kapitalo sukurtą informacinę sistemą, padedančią ūkininkams efektyvinti savo veiką.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos doktorantas Marius Kazlauskas savo pranešime dėmesį sutelkė į efektyvesnį tręšimą skatinančias technologijas ir dalinosi gerąja patirtimi, kurie sprendimai padeda vystyti tvaresnį ūkininkavimą išlaikant ar net padidinat ūkio našumą.
Vėliau prie pranešėjų į „Verslo klasės“ redaktoriaus Ramūno Terlecko moderuojamą diskusiją prisijungus ūkininkui Pauliui Stalioriui prelegentai aptarė į ūkius ateinančias naujoves bei atsakė į žiūrovų klausimus.
Po seminaro „Žemės ūkio perspektyvos 2021–2027”
Antradienį įvyko „AgriFood Lithuania DIH“ organizuotas internetinis seminaras, skirtas ūkininkams, bet naudingas visiems, besidomintiems žemės ūkiu ir jo pažanga. Prie renginio prisijungė daugiau nei 100 dalyvių. Tai buvo jau antrasis iš keturių internetinių seminarų, kuriuose ekspertai bei verslo ir mokslo lyderiai dalijasi savo žiniomis ir įžvalgomis. Kviečiame jau dabar registruotis į trečiąjį internetinį seminarą: „Ūkininkavimas skaitmeniniame amžiuje: kam mes dabar pasiruošę?“.
Seminaro metu Augustas Alešiūnas, „ART21“ įkūrėjas ir generalinis direktorius, atkreipė dėmesį į žemės ūkio skaitmeninimą stabdančius veiksnius ir pristatė pasaulines tendencijas bei naujus verslo modelius.
„Agrokoncerno“ Tiksliųjų agrotechnologijų skyriaus vadovas Arnas Radzevičius pabrėžė investicijų į technologijas, žinias ir tyrimus būtinybę.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos doc. dr. Zita KrIiaučiūnienė pristatė Europoje matomą sveiko maisto bei dirvožemio viziją bei dabartinę situaciją. Be to, šio universiteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Vaclovas Bogužas renginio klausytojus supažindino su pagrindiniais sveikos ir gyvybingos dirvos formavimo principais.
Po pristatymų vykusioje diskusijoje internetinio seminaro pranešėjai atsakė į klausimus, gautus iš diskusijos dalyvių ir renginį moderavusio „Verslo klasės“ redaktoriaus Ramūno Terlecko.
Po pirmojo seminaro, skirto ūkininkams
Antradienį įvyko pirmasis skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ organizuojamas internetinis seminaras, skirtas ūkininkams, bet naudingas visiems, besidomintiems žemės ūkiu ir jo pažanga. Prie seminaro prisijungė daugiau nei 70 dalyvių.
Seminaro dalyvius pasveikinusi „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė pranešė, kad tai nebus vienintelis toks ūkininkams skirtas renginys. Rugsėjį ūkininkų laukia net keturi tokie antradieniais vyksiantys internetiniai seminarai, kuriose pranešimus skaitys ekspertai bei verslo ir mokslo lyderiai.
Renginio metu Lietuvos robotikos asociacijos valdybos pirmininkas Thomas Ronlev supažindinto klausytojus su robotikos tendencijomis ir gerąja jos taikymo pasaulio ūkiuose praktika. Pranešimą skaitęs VDU Žemės ūkio akademijos docentas Vytautas Liakas pristatė dirbtiniu intelektu paremtų robotikos sprendimų naudą ūkininkams bei atkreipė dalyvių dėmesį į būtinas kompetencijas, kurių ugdymui ypatingą dėmesį turėtų skirti žemės ūkio specialistai. Tuo metu Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos departamento vadovas Artūras Jakubavičius pristatė egzistuojančias paramos kuriant ir vystant žemės ūkio verslą pritraukimo galimybes.
Po pranešimų vykusioje diskusijoje Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos „Litmea“ direktorius Giedrius Bagušinskas kartu su VDU Žemės ūkio akademijos docentu Vytautu Liaku ir Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos departamento vadovu Artūru Jakubavičiumi atsakė į aktualiausius seminaro dalyvių klausimus.
Rugsėjį – keturi internetiniai seminarai ūkininkams
Skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“ rugsėjo mėnesį surengs keturis internetinius seminarus ūkininkams, skirtus pasidalinti naujausia informacija apie dabartinę sektoriaus situaciją, ateities tendencijas bei egzistuojančias galimybes. Internetinių seminarų metu pranešimus pristatys bei diskusijose dalyvaus Lietuvos ekspertai bei verslo ir mokslo lyderiai.
Dalyvavimas internetiniuose seminaruose, skirtuose ūkininkams, bet naudinguose visiems, besidomintiems žemės ūkiu ir jo pažanga, yra nemokamas, tačiau dėl riboto galinčių prisijungti dalyvių kiekio būtina išankstinė registracija. Registruotis galite paspaudę nuorodas ant seminarų temų pavadinimų.
Be to, visiems seminaro dalyviams, išreiškusiems poreikį, skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“ išduos seminaro išklausymo pažymėjimus.
Internetinių seminarų temos bei datos:
Rugsėjo 7 d., 10 val. – „Lietuva po COVID-19: robotikos svarba žemės ūkio sektoriuje“;
Rugsėjo 14 d., 10 val. – „Žemės ūkio perspektyvos 2021-2027 m.";
Rugsėjo 21 d., 10 val. – „Ūkininkavimas skaitmeninėje eroje: kam šiuo metu esame pasirengę?“;
Rugsėjo 28 d., 10 val. – „Žaliasis kursas. Skaitmeninės inovacijos Lietuvos žemės ūkyje“.
Šventinėje atmosferoje – „EWA“ programos startas Lietuvoje
Ar žinojote, kad Europoje moterys verslininkės sudaro tik trečdalį savarankiškai dirbančių asmenų, o žemės ūkio ir maisto sektoriuje šis skaičius yra dar mažesnis? Norint paskatinti moterų įsitraukimą į verslo kūrimą bei atskleisti jų potencialą būti ateitį keičiančių sprendimų inovatorėmis, „EIT Food“ iniciavo programą „EWA“, kuri šiemet pirmąkart įgyvendinama ir Lietuvoje.
Programa startavo gyvu renginiu sostinėje
Norą dalyvauti penkių mėnesių trukmės „EWA“ projekte išreiškė dvi dešimtys moterų, turinčių verslo idėją ar ne vėliau nei prieš dvejus metus pradėjusių vystyti startuolį. Kompetentingai komisijai teko nelengva užduotis atrinkti dešimt verčiausiųjų dalyvauti inovatorių programoje. Atranką įveikusios moterys iš visos Lietuvos buvo pakviestos į atidarymo renginį „Courtyard by Marriott“ viešbučio restorane Vilniuje.
Daugelis pirmajame renginyje po karantino jautėsi lyg šventėje, kurioje iš „EIT Food“ centro Lietuvoje „AgriFood Lithuania DIH“ direktorės Kristinos Šermukšnytės-Alešiūnienės sužinojo daugiau informacijos apie „EIT Food“ organizaciją, susipažino su visą programą jas lydėsiančiais mentoriais, pristatė savo idėjas bei prie pietų stalo pradėjo aktyvias individualias konsultacijas su ekspertais.
Mentoriai – patyrę ekspertai
„EWA“ programos mentoriai buvo atrenkami pagal tai, kokių įgūdžių ir žinių pageidavo įgyti atrinktos dalyvės. Organizatoriai džiaugiasi, kad pavyko suburti plataus profilio savo sričių lyderius Lietuvoje, kurie labai pozityviai priėmė šį iššūkį ir yra pasiruošę moterims padėti įgyvendinti savo svajones. Tai „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos (LitMEA) direktorius Giedrius Bagušinskas, Lietuvos inovacijų centro direktorius Mantas Vilys, agromaisto skaitmeninių inovacijų dirbtuvių „ART21” įkūrėjas ir vadovas Augustas Alešiūnas, lėšų pritraukimo ekspertai Gytis Junevičius ir Ignas Šlapkauskas, „ART21” MTEP vadovas Laurynas Jukna, „AgriFood Lithuania DIH” komunikacijos vadovas Giedrius Leskauskas, Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas Artūras Jakubavičius bei Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų konsultantė Rita Latvytė.
Dalyvės iš visos Lietuvos
Kelyje idėjas paverčiant verslu, kuris teigiamai paveiktų maisto sistemą, pagerintų žmonių gyvenimo kokybę bei prisidėtų prie tvaresnio ir efektyvesnio mūsų planetos resursų naudojimo, visos programos metu žygiuos šios dalyvės: Aistė Miliūtė, Giedrė Kesiūnaitė, Milda Šniukaitė, Edita Radžiukynienė, Lina Putriūtė, Jolita Bernotienė, Milda Savickaitė, Milita Žygytė, Beata Czaplinska bei Birutė Šlyžienė.
Finalinio renginio metu, lapkričio mėnesį, dalyvės turės pristatyti savo idėją ir programos „EWA“ metu padarytą pažangą. Geriausiai pasirodžiusios moterys inovatorės bus apdovanotos 10 000 ir 5 000 eurų čekiais.
Kviečiame susipažinti su renginio akimirkomis.
„EWA“ yra „EIT FOOD“ remiama programa. „EIT FOOD“ – pirmaujanti maisto inovacijų iniciatyva Europos Sąjungoje, siekianti tvaresnės, sveikesnės ir patikimesnės maisto sistemos visame žemyne. Tai prestižiškiausia tokio tipo organizacija ES, o jos tinklas jungia centrus visame kontinente. Daugiau sužinoti apie „EIT FOOD“ organizaciją galite apsilankę jų internetiniame puslapyje.
„Skaitmeninės jūros“ konferencijoje – aktyvus tarpsektorinių lyderių įsitraukimas
Karštą vasaros ketvirtadienį DFDS kelte „Athena“ Klaipėdos centriniame jūrų uosto terminale įvyko hibridinė tarptautinė konferencija „Skaitmeninė jūra 2021“. Skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ ir pirmaujančios Europos Sąjungoje maisto inovacijų iniciatyvos „EIT Food“ organizuota konferencija buvo pirmasis tokio lygio ir gylio renginys apie iššūkius ir skaitmenines galimybes, esančias jūroje, dvejopos transformacijos kontekste. Mėlynoji ekonomika, jos skaitmenizavimas, žalinimas bei tvarumo didinimas subūrė ypatingai platų tarpsektorinių politikos, verslo, mokslo ir socialinių organizacijų lyderių būrį pasisakyti, įsiklausyti ir ieškoti bendro požiūrio taškų. Aktyviai į konferenciją įsitraukė net trys – Aplinkos, Susisiekimo ir Energetikos – ministerijos, strateginės reikšmės valstybinės įmonės, agentūros bei rinkoje pirmaujančias pozicijas užimantys verslai.
Konferenciją atidariusi skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė pabrėžė, kad Žaliasis kursas ir skaitmeninimas su dideliais tikslais bei galimybėmis atsineša ir nemažai iššūkių, kuriuos reikės spręsti visiems drauge. Pavyzdžiui, Baltijos jūra yra ketvirta pagal užterštumą pasaulyje, ja gabenama 15 proc. viso pasaulio krovinių. Vis dėlto, apie mėlynąją ekonomiką kaip vieną iš Žaliojo kurso sričių, kuri neabejotinai turi pasinaudoti pažangiomis ir inovatyviomis skaitmeninimo galimybėmis, Lietuvoje vis dar kalbama nepakankamai, nors šis sektorius kuria nemažai darbo vietų ir turi be galo didelį potencialą.
Konferencijos pradžioje – „EDIH Lithuania.lt“ startas
Praėjusių metų pabaigoje aštuoni skirtingų sektorių lyderiai Lietuvoje – Lietuvos pramonininkų konfederacija, „AgriFood Lithuania DIH“, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos inovacijų centras, „ART21, Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas, Lietuvos energetikos institutas bei „Smart Energy DIH“ – įsteigė konsorciumą. Jis konkurso metu buvo pripažintas geriausiai ir labiausiai atitinkančiu Lietuvos interesus teikti skaitmeninės transformacijos paslaugas Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono verslo subjektams bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Komisijai buvo nominuotas tapti Europos skaitmeninių inovacijų centru. Konferencijos metu įvyko oficialus „EDIH Lithuania.lt“ startas.
„Tai yra įrodymas, kad skirtingų tikslų organizacijos, kurios iš prigimties savanaudiškos, supranta veikimo kartu prasmę. Dirbdami ir bendradarbiaudami drauge, o ne konkuruodami viduje, mes galime pasiekti kur kas didesnių ir greitesnių rezultatų. Neabejoju, jog šio ESIC nariai taps darnia komanda ir padės efektyviai ir greitai diegti skaitmeninius sprendimus Lietuvoje“, – teigė vienas iš šio centro steigėjų, agromaisto sektoriaus skaitmeninių technologijų įmonės „ART21” įkūrėjas ir generalinis direktorius Augustas Alešiūnas.
Į konferenciją atvykę užsienio svečiai bei Europos skaitmeninių inovacijų centrų kitose valstybėse atstovai Grigoris Chatzikostas, Matija Bumbak ir Markos Leggas sveikino šį centrą, išskyrė jo potencialą bei kvietė aktyviai įsitraukti į tarptautinio bendradarbiavimo tinklus Europoje.
Aplinkos ministro pranešime – dėmesys naujiems verslo modeliams
Kodėl Europa eina žalinimo keliu? Kodėl mes tai darome? Šiais retoriniais klausimais konferencijoje „Skaitmeninė jūra“ savo pranešimą pradėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Anot ministro, atsakymas į šiuos klausimus gana paprastas. Mes tiesiog supratome, kad šiandien pasaulyje veikiantis ekonominis modelis nėra tvarus. Ir tą galime pajusti savu kailiu. Pavyzdžiui, Baltijos jūroje egzistuoja Lietuvos teritorijos dydžio zonos, kuriose nėra gyvybės. Tai, S. Gentvilo teigimu, yra atoveiksmis į taršą, kurį sukelia trys pagrindiniai teršėjai: industrija, žemės ūkis ir gyventojai. Čia dar neminimi cheminiai ginklai, paskandinti prie Švedijos krantų.
Pasak ministro, Baltijos jūra yra ypatinga tuo, kad ji yra labai sekli, vanduo joje atsinaujina tik kas trisdešimt metų, todėl lašas iš jachtos ar motorinio laivo iškrentančio dyzelino ekosistemoje plūduriuoja taip ilgai, kad gali atimti nemažai gyvosios gamtos galimybių. Ir jeigu mes nesumažinsime išmetamų fosfatų ir nitratų į Baltijos jūrą, perspektyva liudija faktą, jog jau neužilgo kartu su žemės ūkio ministru gali būti priimtas sprendimas uždrausti Baltijos priekrantėje žvejoti lašišas ir šlakius. Nedaugelis žino, kad jau anksčiau buvo uždrausta menkių žvejyba. „Tai yra simptomai, kurie rodo, kad gyvename ne pagal galimybes ir atimame iš savo vaikų šansą valgyti Baltijos jūros žuvį“, – konferencijoje „Skaitmeninė jūra“ konstatavo ministras Simonas Gentvilas.
Nors ministras apgailestavo, kad vis dar ne visos įmonės veikia draugiškai aplinkai ir pasitaiko piktnaudžiavimo atveju, tačiau yra ir puikių pavyzdžių, kada įmonės investuoja dideles sumas į pažangias technologijas, mažinančias taršą. Aplinkos ministerija yra pasiruošusi prie tokių investicijų prisidėti finansiškai.
Įkvepiantis pavyzdys – Europos Sąjungos planas išplėsti aplinkos taršos leidimus į jūrinį ir kelių sektorius. Anot ministro, tai leidžia prognozuoti didelį pokytį logistikos sektoriuje, nes įmonės gaus galimybę greitai pereiti prie netaršių technologijų ir taip sutaupyti taršos leidimų skaičių, kuriuos vėliau galės parduoti ir iš to papildomai uždirbti. Simono Gentvilo teigimu, tai lūžio taškas, kurio Lietuvos įmonės neturėtų pramiegoti. Be to, investicijos į jūrinę energetiką gali padaryti didžiulį teigiamą pokytį Klaipėdos darbo rinkoje. Skaičiuojama, kad 1 MWe jūrinėje vėjo energetikoje sukuria 10 naujų darbo vietų. Tai reiškia, kad jei šiuo metu egzistuojantis planas per artimiausią dešimtmetį pasiekti 1 400 megavatų bus įgyvendintas, Klaipėdoje gali atsirasti 14 000 naujų darbo vietų. Šiuo metu mieste yra 90 000 dirbančiųjų.
Tikslas turėti žaliąjį uostą iki 2030 m.
Diskusijoje dalyvavę prelegentai pakankamai vieningai sutarė, kad turėti žaliąjį uostą Klaipėdoje yra realu iki šio dešimtmečio pabaigos, tačiau būtina labai aiškiai visuomenėje apsibrėžti, kaip ji supranta žaliąjį uostą ir kokiais rodikliais tai turėtų būti matuojama. Tai yra reikalinga tam, jog būtų vieningas supratimas ir vien dėl skirtingo įsivaizdavimo nekiltų nereikalingų diskusijų.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Infrastruktūros direktoriaus Vidmanto Paukštės teigimu, uostas yra apsisprendęs eiti tvariu ir darniu kursu, kuris turėtų nulinę emisiją bei būtų žalias. Anot uosto atstovo, jau dabar yra diegiami įvairūs tai užtikrinti padedantys sprendimai. Pavyzdžiui, oro kokybės stebėsenos sistemos, uždaros sistemos krovos technologijos, elektrifikacija, numatytas planas, kaip panaudoti užterštą gruntą naujų teritorijų planavimui, naudojamos skaitmeninės sistemos bei ruošiamasi įsigyti droną, kuris leistų stipriai sumažinti uosto vidaus personalo sudeginamą kurą.
Diskusijos dalyviai sutarė, kad būtina kalbėti apie kompleksinius sprendimus. „Jei turėsime tik žaliąjį uostą, o aplink žalumos trūks, tai darnaus žalumo mes neturėsime“, – teigė Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas. Jis ragino nepalikti jokių tamsiųjų dėmių tiek mieste, tiek visos šalies logistikos grandinėje. Be to, Ministrės Pirmininkės patarėjas Dalius Krinickas pritarė Žaliojo uosto poreikiui ir naudai bei atkreipė visų dėmesį į tai, kad kuriant Žaliojo uosto planus būtina įvertinti dažnai koncepcijos stadijoje pamirštamus galimus ateities sprendimus. Didžiausias iššūkis, jo nuomone, Žaliojo uosto vystyme bus nesukurti naujų, dabar neturimų aplinkosauginių iššūkių.
Akvakultūros produkcijos reikšmė auga
Pirmaujančios Europos Sąjungoje maisto inovacijų iniciatyvos „EIT Food“ organizuotoje panelėje išskirtinis dėmesys buvo skiriamas tvarios akvakultūros iššūkiams ir naudai. Pranešimą pristatęs Suomijos gamtos išteklių instituto (Luke) vadovaujantis mokslininkas Jouni Vielma pabrėžė technologijų svarbą, kuri atvers galimybes didinti akvakultūros tvarumą. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad skaitmeniniai sprendimai yra svarbūs visose vertės grandinėse nuo gamybos ar perdirbimo iki mažmeninės prekybos. Pasak mokslininko, kuris konferencijos metu pateikė ne vieną jau veikiantį pavyzdį, didelių globalių technologinių įmonių reikšmė maisto sektoriuje auga. Nors lašišų pramonė yra akvakultūros technologijų variklis, tačiau būtini ir tokie sprendimai, kurie skatintų pažangių inovacijų plėtrą ir į kitas akvakultūros sritis.
Mercedes Groba, „EIT Food“ organizacijoje atsakingos už inovacijų programas, teigimu, jūros produktų tiekimas Europoje yra ribotas, o paklausa didėja, tad Senasis žemynas yra priklausomas nuo importo. Pasak diskusijos moderatorės, „EIT Food“ stengiasi prisidėti prie tvarios akvakultūros per inovacijas, švietimą, verslo kūrimo skatinimą ir komunikaciją. Tuo metu „Aqua Pharma Group“ operacijų vadovė Hanne Mertens pritarė anksčiau J. Vielma išsakytoms mintims, kad lašišų pramonė pasikeitė, tapo tvaresnė bei pažangesnė, tačiau ir čia iššūkių netrūksta. Jos teigimu, inovatoriai turėtų sutelkti dėmesį į tai, kaip užkirsti kelią žuvų ligų plitimui, o joms susirgus taikyti tvarų efektyvų gydymą.
Orhuso universiteto tyrėja Niki Alexi pabrėžė akvakultūros reikšmės augimą maisto sektoriuje ir teigė, kad ši tendencija nesikeis, nes yra labai aiškūs iššūkiai, kurie turi būti sprendžiami. Anot jos, reikia rasti būdus, kurie padėtų sumažinti iššūkius transportuojant produktus bei prailginti žuvų filė galiojimo laiką. Tai turi būti padaryta taip, kad nebūtų paveiktas kvapas, skonis, išvaizda bei neatsirastų pridėtinių medžiagų. Mokslininkės nuomone, privalo būti sumažintas produkcijos kiekis, tampantis atliekomis, nes šiandien net trečdalis vandens gėrybių lieka nepanaudotos.
„Next Tuna GmbH“ bendrasteigėjas ir projektų vadovas Paul Sindilariu akcentavo, kad ne tyrimų ir inovacijų greitis yra problema, stabdanti progresą. Didžiausi iššūkiai, anot eksperto, yra teisiniai ir administraciniai barjerai, kurie blokuoja staigią inovacijų plėtrą, nes tyrimų lygmenyje viskas vyksta puikiai. Anot jo, tik kartais atsiranda šiek tiek nesusikalbėjimo tarp mokslo ir verslo, nes tyrėjai pernelyg nutolsta nuo ūkiuose esančios kasdienybės.
Kitą aspektą diskusijoje palietė „SuSea“ generalinis direktorius Mark Chryssolouris. Jo teigimu, globalūs ištekliai mažėja ir akvakultūra yra vienintelė išeitis, kuri gali užtikrinti tvarų apsirūpinimą maistu. Visgi, tam, kad tai vyktų efektyviai, yra būtinas visų suinteresuotų pusių bendradarbiavimas. Labai svarbu edukuoti vartotojus bei neleisti jiems pasikliauti tik informacija socialinėje žiniasklaidoje. M. Chryssolouris nuomone, daug dėmesio vertėtų skirti paaiškinimui, kurie maisto pasirinkimai yra sveikesni ir tvaresni, o vyriausybės turėtų kur kas daugiau investuoti į inovacijas.
Logistikos ateitis – vieningas tinklas, skaitmena ir pažanga
Patogios jungtys, draugiška aplinka ir aukšta grąža – tokią Lietuvos logistikos ateitį nubrėžė susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė. Jos teigimu, žalioji darbotvarkė ir skaitmenizavimas yra tos sritys, kurios sulauks ypatingo valdžios dėmesio. Ši valdžia turi ne vieną ambicingą uždavinį tokį kaip, pavyzdžiui, greitasis traukinys Vilnius-Klaipėda.
„Manau, kad Lietuva yra pakankamai pažangi, jog kalbėtų apie efektyvią transporto sistemą su integruota logistika, kurioje duomenys būtų prasmingai išnaudojami. Reikalinga efektyvi transporto sistema tvariai ir efektyviai logistikai sukurti, kuri turi būti grindžiama keliais pagrindiniais elementais: skaitmeninėmis platformomis, užsakymų sandėliavimo sistemomis, krovinių vežėjais, miestų logistika, inovatyvia inžinerija bei pajėgumų dalinimosi sistemomis. Todėl turėtume daugiau kalbėti apie sinchromodalumą, kuris suteikia didesnį vaidmenį geležinkelių ir vidaus vandens kelių transportui bei siūlo veiksmingą ir sklandų perėjimą tarp šių dviejų rūšių bei kelių transporto. Taip į krovinių gabenimą būtų žiūrima iš viso modalinio tinklo perspektyvos. Tai leistų pasirinkti tikslingiausius būdus bei maršrutus ir remtis optimizavimo principu. Aktyviai sąveikaudami bendradarbiavimo tinkle transporto grandinės dalyviai galėtų lanksčiai planuoti transporto procesus ir realiuoju laiku efektyviai pakeisti transporto rūšis“, – ateities logistikos grandinės viziją pristatė susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
Diskusijoje dalyvavęs „Linas Agro Group“ valdybos pirmininko pavaduotojas Andrius Pranckevičius išreiškė mintį, kad jį labiausiai įkvėptų tvari ir žalia ilgoji grandinė nuo pat gamybos iki galutinio vartotojo bet kuriame pasaulio kampelyje. Anot verslo atstovo, šiandien kai kuriose srityse dar trūksta technologinio progreso. Pavyzdžiui, nėra elektrinių traktorių, o sunkiojo transporto užuominos taip pat dar tik pradeda egzistuoti, todėl apie visą grandinę šnekėti dar būtų sudėtinga. Be to, jei anksčiau daug grūdų pasiekdavo uostą geležinkeliais, tai šiandien ūkininkai nori savo produkciją pristatyti patys. Taip yra įvykdoma 22 tūkst. reisų bei nuvažiuojama 4 mln. kilometrų, kurių galėtų nebūti. Taip pat visiškai neišnaudojamas upių transportas, kuris labai sėkmingai įdarbinamas kitose valstybėse.
Atsakydamas į šias mintis Lietuvos jūros krovos kompanijų asociacijos vykdomasis direktorius Robertas Valantiejus išreiškė nuomonę, kad didelis ūkininkų nuvažiuojamas kilometrų skaičius yra paskatintas aukštų geležinkelio tarifų ir, anot jo, siekdama didesnio žalumo transporto sektoriuje valstybė turėtų į tai atsižvelgti.
Diskusijoje dalyvavusios skaitmeninių inovacijų centro direktorės Kristinos Šermukšnytės-Alešiūnienės teigimu, valstybė ne tik turi, bet ir privalo aktyviai prisidėti prie sektorių transformacijos. Anot skaitmeninimo ekspertės, Lietuva kaip maža šalis turėtų tai išnaudoti ir skirtinguose sektoriuose išmėginti integruotas į vieną efektyvią sistemą sujungtos logistikos galimybes. Tik tada bus įmanoma pamatuoti, kaip tai veikia. Skaitmeninių inovacijų centro direktorės teigimu, pasaulinė patirtis rodo, kad gabaliukais skaitmenizuoti logistikos neverta. Skaitmeninimas iškart turi apimti visą grandinę, o ministerijai planuojant įgyvendinti bent kelis „sandbox‘us“, ji turėtų aktyvai bendradarbiauti su kuo didesniu socialinių partnerių būriu tam, kad būtų pasiekti efektyviausi sprendimai.
Skaitmenizacija reikalauja drąsių sprendimų ir lyderystės
„Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė konferencijoje „Skaitmeninė jūra“ teigė, kad didžiausias proveržis visada ateina iš valstybės, kuri nustato tam tikrą kryptį ir poreikius. Anot jos, yra daugybė pavyzdžių, susijusių su JAV kariuomene, kada technologijos pirmiausiai buvo sukurtos jos poreikiams, o vėliau sėkmingai prigijo visuomenėje. Lietuvos pavyzdžiu galima laikyti FinTech sėkmę, kuri nebūtų įvykusi, jei ne pagrindinio rinkos reguliatoriaus – Lietuvos banko – iniciatyva. „Pagrindinė viešojo sektoriaus atsakomybė yra suformuoti apetitą inovacijomis, nes dažnai verslui rizika yra per didelė. Verslas pats nesiims tokios didelės rizikos, todėl valstybė turi rodyti kelią per savo reguliacinę politiką, paramą ir pan.“ , – teigė „Versli Lietuva“ vadovė.
„Apie septyniasdešimt procentų inovatorių sukurtų technologijų neprigyja, nes paaiškėja, kad jų niekam nereikia. Visuomenė nori sprendinių, kurie lengvintų gyvenimą, didintų verslo konkurencingumą, o ne inovatyvių technologijų kaip tokių. Todėl valstybei reikėtų stengtis sukurti ekosistemą arba tam tikrą „sandbox‘ą“, kuriame būtų galima mėginti ir tobulinti jau egzistuojančias technologijas, kurių, valstybės manymu, jai reikia“, – konferencijos diskusijoje mintis dėstė „ART21” vadovas Augustas Alešiūnas.
Jo nuomone, svarbų vaidmenį inovacijų ekosistemoje turėtų užimti skaitmeniniai inovacijų centrai, kurie lyg vaistininkas galėtų parinkti tinkamiausius skaitmenizacijos būdus atskiroms įmonėms ar sektoriams. Lietuva – maža, tačiau protinga šalis – turi puikiais galimybes kurti technologijas ir save pozicionuoti kaip AgriFood Tech ar Aqua Tech valstybę bei eksportuoti technologijas į tokias valstybes kaip Graikija, kuri labai daug produkcijos eksportuoja, tačiau nekuria technologijų, nors joms turi didžiulį potencialų poreikį.
Dar platesnį vaidmenį SIC mato „Versli Lietuva“ vadovė Daina Kleponė. Ji pabrėžė, kad jos lūkesčiai skaitmeniniams inovacijų centrams neapsiriboja ekspertinėmis konsultacijomis ar fasilitavimu. Ji tikisi, kad šie centrai aktyviai stebės aplinką, kuriamas technologijas, tendencijas bei aktyviai prisidės prie eksporto skatinimo. Jie turėtų būti tarsi tam tikri radarai, nes mūsų šalies kūrėjai privalo sugebėti savo produktą parduoti, jei nori būti konkurencingi.
Diskusijoje dalyvavęs asociacijos „Lineka“ prezidentas Edmundas Daukantas dalyvius papildė, kad SIC tikslas turėtų būti ir plati tinklaveika technologijas tiek eksportuojant, tiek ir importuojant. Visi iki vieno nori turėti konkurencinį pranašumą, todėl vienam įsidiegus naudą kuriančias technologijas tuo keliu nueis ir konkurentai. Nors inovacijos dažnai yra brangios (todėl neretai būna baisu), tačiau norint būti lyderiais nereikia bijoti. Kaip teigia asociacijos „Lineka“ prezidentas, galiausiai visi prisimins drąsų ir nebijantį rizikuoti sėkmingą inovatorių, o ne einantįjį iš paskos.
„Nereikia bijoti nesėkmingų investicijų. Jei turime jų dešimt, tikėtina, kad devynios sudegs, tačiau pasisekusioji atpirks visas ir sukurs papildomą vertę. Vis dėlto, jei norime turėti stiprius inovatorius, valstybei yra būtina ilgalaikė vizija inovacijoms neapsiribojant trumpalaikiais paskatinimais“, , – mintimis dalijosi l. e. p. Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.
Energetika išgyvena lūžį
Elektros energijos rinka išgyvena didelio virsmo pradžią, kurią prieš 25 m. patyrė – telekomunikacijos ar prieš 15 m. – finansų rinkos. Pasyvūs vartotojai viename laido gale tampa aktyviais vartotojais, kurie iš naudotojų tampa gamintojais. Tam, kad elektros rinka niekada nesustotų, būtų išvengiama svyravimų ir perteklius būtų įveiklinimas, būtini labai sudėtingi skaitmeniniai sprendimai. Taip dabartinę situaciją energetikos rinkoje pristatė l. e. p. Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.
Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė pristatė Lietuvos ateities tikslus jūrinėje energetikoje, kurioje ministerija mato didžiulį neišnaudotą potencialą bei galimybę mūsų šaliai užsitikrinti energetinę nepriklausomybę. Iki dešimtmečio pabaigos planuojama išvystyti du jūrinės energetikos parkus, kurių galingumas siektų iki 1 400 megavatų. Patys parkai numatomi 30-40 km nuo kranto, o ekspertų skaičiavimai rodo, kad Baltijos jūra dėl joje vyraujančių vėjų yra viena patraukliausių Europos jūrų vystyti vėjo energetiką, kurios potencialas Lietuvoje siekia daugiau nei 3 gigavatus. Todėl reikėtų galvoti ir apie paties uosto pasiruošimą – kur bus montuojamos vėjo jėgainės ir kaip mes jas aptarnausime. „Mums kaip šaliai, kuri iki šiol apie 70 proc. elektros energijos importuoja, tai yra esminis energetinės nepriklausomybės projektas, kurį mes esame suinteresuoti pradėti maksimaliai sklandžiai ir greitai“, – aiškią žinutę, kad jūrinė energetika yra neabejotinas šalies prioritetas, užtvirtino energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.
Diskusijoje dalyvavęs „Ignitis Renewables“ generalinis direktorius Aleksandr Spiridonov teigė, kad jūrinės energetikos indėlis per mažiau nei dešimt metų išaugs keturiskart ir, anot jo, tai yra puiki galimybė Lietuvai tapti elektros energijos eksportuotoja. Be to, pati vėjo technologija per penkerius metus atpigo perpus, tad dėl galimų didelių jūrinės vėjo energetikos kainų (kaip kad buvo kažkada anksčiau) nereikėtų jaudintis.
VDU rektorius Juozas Augutis, pradžioje perdavęs konferencijos dalyviams asmeninius Prezidento Valdo Adamkaus linkėjimus, pabrėžė technologijų patobulėjimą bei atkreipė dėmesį į gretimų projektų tokių kaip elektros energijos perviršiaus kaupimas, balansavimas ar vandenilio gavimas svarbą. Tam, kad būtų užtikrintas šalies energetinis saugumas, rektoriaus teigimu, yra būtinos valstybės investicijos.
Atsinaujinančios energetikos ateitimi neabejojo ir „Contrarian Ventures“ įkūrėjas bei generalinis direktorius Rokas Pečiulaitis. Jis teigė, kad laivyba yra šeštas pagal dydį pasaulyje teršėjas po Vokietijos. Laivybos elektrifikacija, kuri ženkliai taupys kuro ir net priežiūros kaštus, privalės įvykti. Rizikos kapitalo fondo valdytojas buvo tikras, kad ateinantis šimtmetis bus elektrono šimtmetis, kuriame vyraus lanksčios elektros kainos. Be to, nenorintys būti žaliais ir linkę likti prie senųjų metodų verslai neturės galimybės prieiti prie kapitalo. Jau dabar didžiausių fondų valdytojai yra pareiškę, kad aplinkosauginiu požiūriu netvarių projektų jie nefinansuos.
Konferencijoje „Skaitmeninė jūra“ – siekis brėžti mėlynosios ekonomikos viziją Lietuvoje
Ar kada įsivaizdavote politikos, verslo, valstybinių įmonių bei mokslo lyderius drauge diskutuojančius laive bei interaktyviomis skaitmeninėmis priemonėmis įtraukiant diskusijas tiesiogiai stebinčius žiūrovus kartu brėžiančius ir valstybė apsvarstymui siūlančius konferencijos metu sudėliotus Lietuvos mėlynosios ekonomikos kelrodžio tikslus? Konferencijos „Skaitmeninė jūra“ organizatoriai sau išsikėlė tikrai ambicingą uždavinį ir yra pasirengę neapsiriboti tik aukšto lygio diskusijomis. Taip pat konferencijos metu bus siekiama pateikti dalyvių ir žiūrovų sudėliotas potencialias kryptis, kurios galėtų būti diskusijų orientyras priimant Lietuvos mėlynosios ekonomikos sprendimus. Konferencija įvyks jau šį ketvirtadienį. Visi, norintys ją stebėti nemokamai, yra kviečiami registruotis.
Konferencijos pradžioje – Europos skaitmeninių inovacijų centro startas
Praėjusiais metais agromaisto, energetikos ir pramonės lyderių įkurtas konsorciumas konkurse buvo įvertintas geriausiu bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Komisijai nominuotas tapti Lietuvos Europos skaitmeninių inovacijų centru Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui. „Skaitmeninės jūros“ konferencijos metu šio Europos skaitmeninių inovacijų centro „EDIH Lithuania.lt“ steigėjai oficialiai paskelbs apie šio centro veiklos pradžią!
„Šio centro įvertinimas ir nominavimas tapti Europos skaitmeninių inovacijų centru Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui parodo aiškų valstybės apsisprendimą, kad didžiausiu skaitmeninimo prioritetu šiame regione artimiausiu dešimtmečiu bus pramonės, agromaisto ir energetikos sektorių transformacija, kurių vieninga samplaika atneš didžiausią pridėtinę vertę Lietuvai tiek ekonomikos, tiek aplinkosaugos srityse. Džiaugiamės, jog šis startas įvyksta „Skaitmeninės jūros“ konferencijos metu, nes jūra yra iki šiol mūsų neišnaudota erdvė kurti pažangias technologijas. Tikiu, kad konferencija paskatins Lietuvą įvertinti ir investuoti į tvarios, žalios ir skaitmeninės mėlynosios ekonomikos kūrimą. Ateities projektų įgyvendinime sudėtingi skaitmeniniai sprendimai bus kritiškai svarbūs. Technologijų kūrėjų ekosistemos skatinimas mums leistų būti nebe technologijų importuotojais, bet eksportuotojais ir tam mes turime visas galimybes. Tereikia didesnės paskatos kurti ir testuoti technologijas čia, Lietuvoje, tiek inovatoriams, tiek ir galutiniams vartotojams“, – pasakojo vienas iš „EDIH Lithuania.lt“ steigėjų, skaitmeninių technologijų įmonės „ART21” įkūrėjas ir vadovas Augustas Alešiūnas.
Renginio metu – išskirtinė galimybė hakatono nugalėtojams
Praėjusį savaitgalį trys Baltijos valstybių „EIT Food“ centrai „AgriFood Lithuania DIH“, Rygos Technologijos universitetas ir Tartu BioTechnologijų parkas surengė tarptautinį „Skaitmeninės jūros“ hakatoną, kuriame jaunieji inovatoriai kūrė ir tobulino pažangius sprendimus, dalyvavo mentorystės sesijose bei buvo įsitraukę į kūrybines dirbtuves. Konferencijos metu dviejų kategorijų nugalėtojams – Stipriausios idėjos (nugalėtojai – „DronePlan“) ir Pažangiausio sprendimo (nugalėtojai – „PureOceans Technology“) – bus suteikta galimybė per 90 sekundžių pristatyti savo siūlomą idėją renginyje susirinkusiems investuotojams, politikos, mokslo ir verslo lyderiams bei virtualiems žiūrovams.
Kaip teigia konferencijos organizatoriai „AgriFood Lithuania DIH“, hakatonas nėra tik galimybė pasitikrinti savo idėją, pabendrauti su aukščiausio lygio ekspertais ar laimėti piniginį prizą. Hakatonas – motyvuotas šansas pakeisti pasaulį pačiu beprotiškiausiu sprendimu, tad jie, tikėdami ir palaikydami jaunuosius inovatorius, nori jiems suteikti neįkainojamą galimybę pristatyti save pasauliui garsiai ir matomai.
Šio hakatono idėją palaikė visų trijų Baltijos valstybių ministrai. „Jaunųjų inovatorių atrasti pažangūs sprendimai mums leistų tapti dar konkurencingesniais, nes nebūnant žaliais ir tvariais mes ne tik nesaugosime gamtos ir žmonių sveikatos, bet ir nesugebėsime sėkmingai varžytis su kitomis ES valstybėmis“, – teigė Lietuvos aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Tikslas – skirtingų sektorių sinergija mėlynojoje ekonomikoje
Baltijos jūroje iššūkių, kuriuos įveikti yra būtini pažangūs ir inovatyvūs sprendimai, netrūksta. Tai – ketvirta pagal užterštumą jūra pasaulyje, kuria transportuojama apie 15 proc. visų pasaulio krovinių. Be to, ji yra stipriai paveikta cheminių medžiagų ir eutrofikacijos, todėl dabar yra puikus metas tam pradėti skirti didesnį dėmesį bei išnaudojant skaitmeninimo ir Žaliojo kurso suteikiamas galimybes imtis ryžtingų veiksmų. Vienas jų – žaliojo uosto koncepcijos plėtojimas. Šiai temai bus skirta pirmoji konferencijos diskusija, kurioje mintimis dalysis aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Klaipėdos uosto Infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė, Premjerės patarėjas Darius Krinickas bei Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Kitas svarbus dėmuo – tvari akvakultūra, kuri yra reikšmingas žingsnis kokybiškesnio maisto link. Didėjantis plastiko kiekis vandenynuose neabejotinai veikia maisto sistemą ir daro reikšmingą įtaką gamtai bei mūsų gyvenimo kokybei. Apie šį iššūkį, jo sprendimo būdus bei ekonominį tvarios akvakultūros potencialą bus diskutuojama pirmaujančios Europos maisto inovacijų iniciatyvos „EIT Food“ diskusijoje.
Lietuva yra jūrinė valstybė ir tai ne tik kelia šaliai papildomų iššūkių, bet ir suteikią didžiulių galimybių. Viena iš jų – panaudoti jūrinę vėjo energetiką užtikrinant šalies energetinę nepriklausomybę bei Baltijos jūroje pastatytose vėjo elektrinėse pasigaminti daugiau elektros energijos nei ateityje potencialiai galėtų būti pagaminama, pavyzdžiui, nesaugioje Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, kad sėkmingas vėjo jūroje „įdarbinimas“ vietinei Lietuvos generacijai yra vienas svarbiausių Lietuvos žaliosios transformacijos atraminių polių garsiai kalba ir energetikos ministras Dainius Kreivys. Apie šių teiginių pavertimą kūnu, to efektyvumą ir rezultatą galutiniam vartotojui konferencijoje diskutuos energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, VDU rektorius Juozas Augutis, „Ignitis Renewables“ generalinis direktorius Aleksandr Spiridonov, „Contrarian Ventures“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Rokas Pečiulaitis bei l. e. p. Lietuvos energetikos agentūros direktorius Virgilijus Poderys.
Uostas suteikia nemažai konkurencinių pranašumų ir įgalina valstybę maksimaliai efektyviai ir tvariai išnaudoti viso transporto logistikos ekosistemą, tačiau tam padaryti reikalingi drąsūs, pažangūs ir aiškūs sprendimai, kurie nurodytų ilgalaikę vystymosi kryptį. Apie tai, kaip būtų galima efektyviai integruoti skirtingas transporto šakas į vieną tiekimo grandinę, diskutuos Lietuvos Respublikos susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė „Linas Agro Group“ valdybos pirmininko pavaduotojas Andrius Pranckevičius, „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, Lietuvos jūros krovos kompanijų asociacijos vykdomasis direktorius Robertas Valantiejus bei susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės vadovas Vladislav Kondratovič.