Šiaurės ir Baltijos šalių verslo bendruomenių lyderiai rinksis Vilniuje
Dėl karo Ukrainoje įvykę geopolitiniai pokyčiai pareikalavo verslus permąstyti savo strategijas ir verslo modelius, privertė pertvarkyti esamas tiekimo grandines ir ieškoti naujų bei paskatino mąstyti apie dar gilesnę integraciją į Europos Sąjungos bendrąją rinką, nes padėtų amortizuoti tokių staigių ir nuo pačių įmonių nepriklausomų pokyčių atsiradimo galimybę. Todėl Europos Komisija renginiui, kuriame bus kalbama apie rizikos šalinimą, atsparumo didinimą ir kuriamų vertės grandinių stiprinimą Europoje geopolitinių iššūkių akivaizdoje balandžio 26–27 dienomis neatsitiktinai pasirinko Lietuvą. Atviras renginys visuomenei vyks Vilniaus Rotušėje. Organizatoriai prašo norinčius dalyvauti registruotis iš anksto.
Didžiausiame Europos klasterių bendruomenės renginyje Vilniuje sprendimus siūlys ir bendrų atsakymų ieškos Lietuvos ir Europos politikos ir verslo lyderiai. Tarp jų – Europos Komisijos narys, atsakingas už vidinę rinką, Thierry Breton, Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, viceministrės Eglė Markevičiūtė ir Ieva Valeškaitė, Europos Komisijos generalinio direktorato, atsakingo už vidinę rinką (DG Grow), direktoriaus pavaduotojas Maive Rute, EK departamento, atsakingo už valdyseną ir ryšius, direktorius Jakub Boratynski bei EK Europos teritorinio bendradarbiavimo departamento direktorius Slawomir Tokarski. Be to, renginyje dalyvaus verslo bendruomenių vadovai iš Šiaurės ir Baltijos valstybių, skaitmeninių inovacijų centro ir klasterio „AgriFood Lithuania“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė ir daugelis kitų verslo lyderių iš visos Europos.
Antrąją renginio dieną Vilniuje „Pacų“ viešbutyje vyks individualių verslo susitikimų (angl. matchmaking) sesija, o platesniam ratui norintys save pristatyti verslai bus kviečiami paruošti trumpus pristatymus apie vykdomą veiklą. Registracija į šiuos renginius vis dar atvira. Be to, vyks Europos klasterių bendradarbiavimo platformos įtakingiausios laidos „Clusters to Talk“ filmavimas, kurioje šįkart dėmesys bus skiriamas agromaisto sektoriui. Laidoje pristatyti Lietuvos perspektyvą ir požiūrį pakviesta klasterio „AgriFood Lithuania“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Pagrindiniai renginio organizatoriai – Europos Komisija, kuri šį renginį organizuoja bendradarbiaudama su Europos klasterių bendradarbiavimo platforma, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, klasteris „AgriFood Lithuania“, Mokslo inovacijų ir technologijų agentūra „MITA“, „Smart Food Cluster“ ir „ART21”.
Paslaugų rinka – neišnaudota skatinimo priemonė mažiems ir vidutiniams ūkiams?
Tekstą parengė „Žinių radijas“
Kokį vaidmenį agromaisto sektoriuje vaidina paslaugų rinka? Kokia jos svarba, siekiant sklandžios šio sektoriaus raidos? Kaip efektyviai plėtoti paslaugų rinką, kad jos vaidmuo agromaisto sektoriui suteiktų maksimalią naudą ir taip trokštamą našumą?
Ne tik parduoti, bet ir nuomoti
Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vadovės dr. Rasos Melnikienės teigimu, mes šiuo metu gyvename paslaugų ekonomikoje. Įmonėms nėra būtina investuoti, kad turėtų tam tikrus produktus, nes dabar juos galima išsinuomoti, t.y. gauti paslaugą.
Tačiau Lietuvos žemės ūkis visą laiką judėjo industrinio ūkio kūrimo link. Pirmiausia buvo investuojama į pačius ūkius, ir natūralu, kad investicijas dažniausiai gaudavo stambesni ūkiai. R. Melnikienė teigė, kad priėjome etapą, kai reikia padėti ir mažesniems bei vidutiniams ūkiams. Tam reikalingas paslaugų rinkos skatinimas.
„Įmonėms nebebūtina vien tik pardavinėti techniką, jos ją galėtų pradėti ir nuomoti. Kaimynas galėtų išnuomoti savo techniką arba padėti kitam teikdamas savo paslaugas“, – paaiškino Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vadovė.
Pagrindinė kliūtis – su parama įsigytos technikos negalima naudoti paslaugoms teikti. Dėl to pastebimas ūkininkų bendradarbiavimo trūkumas.
„Aš manau, kad šitas apribojimas yra neteisingas ir reikia visokeriopai skatinti kuo efektyvesnį turimos technikos panaudojimą. Nes investicijos nekuria pridėtinės vertės, jeigu nedaugėja produkcijos. Mūsų tikslas – su mažiausiomis sąnaudomis pagaminti daugiausiai produkcijos ir turėti kuo didesnę kapitalo grąžą“, – sakė R. Melnikienė.
Pasak „AgriFood Lithuania DIH“ direktorės Kristinos Šermukšnytės-Alešiūnienės, būtent aukštosios technologijos ir inovacijos, diegiamos žemės ūkio sektoriuje, padėtų ir labiausiai pasitarnautų mažesniems ir vidutiniams Lietuvos ūkiams. Tačiau brangios technikos smulkesni ūkininkai negali nusipirkti, todėl klestinti paslaugų rinka leistų mažesniems ūkiams dirbti efektyviau.
Kooperatyvai į pagalbą
Melnikienė teigė, kad kooperatyviai galėtų tapti paslaugų teikėjais:
„Galbūt reikėtų jiems padėti tam tikrą įrangą įsigyti, bet tada jie užtikrintų sklaidą paslaugos teritorijoje“.
Šermukšnytė-Alešiūnienė pasidalino teigiamu Prancūzijos pavyzdžiu:
„Prancūzijoje jau labai seniai gyvuoja didžiuliai kooperatyvai, kurie užduoda toną, kur link turi judėti regiono ūkiai. Pats kooperatyvas turi įsteigęs investicinį fondą, kuris kiekvienais metais visoje ES ieško inovacijų ir vėliau jas diegia į kooperatyvą vienijančius ūkius. Tai yra nuostabi iniciatyva“.
Tačiau abi moterys sutiko, kad problema slypi lietuvių mentalitete. Lietuvos ūkininkai mėgsta viską daryti patys ir vengia bendradarbiauti su kaimynais.
Paslaugų platforma ir inovacijų kūrimo rėmimas
Melnikienė mano, kad galėtų padėti paslaugų platforma, kuri leistų tiesiogiai bendrauti paslaugų teikėjams ir paslaugų gavėjams. Kaimo turizmas suklestėjo sukūrus panašią platformą.
„Atsirado galimybė kaimo žmonėms teikti paslaugas miestiečiams. Tai čia gali būti lygiai tokiu pačiu keliu einama. Reikėtų galvoti apie tai, kaip įvairiais rinkodaros instrumentais skatinti šitą paslaugų rinkos plėtrą, kad atsirastų didesnė pasiūla. Tada ūkininkas suprastų, jog jam yra patogu tuo naudotis“, – paaiškino R. Melnikienė.
Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vadovė teigė pasigendanti inovacijų kūrimo rėmimo proceso. Bendroji žemės ūkio politika pirmiausia remia žemdirbius. Įvairūs europiniai projektai taip pat yra labiau skirti inovacijų diegimui, o ne jų kūrimui. Ir nors inovacijų kūrimas yra brangus procesas, tuo užsiimti galėtų stambūs, pažangūs ūkiai ir asociacijos.
„Inovacijų kūrimas ir jų diegimas yra neįmanomas be bendradarbiavimo. Jeigu mes nebendradarbiausime, mes neturėsime tų inovacijų kūrimo ir tos naujosios rinkos“, – sakė R. Melnikienė.
Šermukšnytės-Alešiūnienės teigimu, ūkininkai turėtų bendradarbiauti ne tik tarpusavyje, bet ir su politikos formuotojais bei mokslininkais:
„Mokslas žino ir mato, kur galime pasiekti didžiausią vertę, kur link galime keliauti“.
Nelyginkime savęs su kitais
Europos Sąjungoje žemės ūkio našumas ir efektyvumas paprastai yra matuojamas pagal tai, kiek produkcijos yra pagaminama viename hektare. Remiantis statistika, nemaža dalis ES valstybių geba iš vieno hektaro uždirbti daugiau nei 2000 eurų. Mūsų šalyje šis skaičius siekia tik apie 800 eurų.
Tačiau Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vadovė R. Melnikienė teigė, kad šiuo rodikliu negalima vadovautis. Lietuvoje yra ne tik kitoks klimatas, bet ir skirtinga žemės ūkio specializacija. R. Melnikienės manymu, lyginti daržovių, užauginamų laukuose, su tomis, kurios auga šiltnamiuose, paprasčiausiai negalima.
„Mes taip pat turime mažesnę pieno supirkimo kainą negu kitos ES šalys. Mūsų produkcija pienininkystės ūkiuose negali būti didesnė, nes čia ne ūkininkų kaltė, kad jie uždirba mažiau, – paaiškino R. Melnikienė. – Aišku, mes tikrai turim mažiau intensyvų žemės ūkį, mažiau gyvulių vienam hektarui negu kitos ES šalys. Bet jos turi didžiulę cheminės ir kitokios taršos problemą. Ir mes tikrai nebegalėsime jų vytis intensyvumo didinimo prasme, todėl mums čia bus labai svarbios visos modernios technologijos ir inovacijos.“
Melnikienės teigimu, ne produkcija, o pelnas turėtų būti pagrindinis rodiklis vertinant žemės ūkio sėkmę:
„Pelnas yra tas rodiklis, kuris parodo mūsų efektyvumą. Ūkiai tikrai dirba sėkmingai. Jeigu ūkis dirba nesėkmingai, jis traukiasi iš rinkos“.
Laidų ciklą inicijuoja skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“. Idėją pagal projektą „Kaimo plėtra regionuose inovacijų pagalba“ palaiko Lietuvos kaimo tinklas ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai“.
HACK AgriFood Iššūkių laboratorija sugrįžta
HACK AgriFood Iššūkių laboratorija sugrįžta jau gegužės 4–5 dienomis. Šių metų renginys enginys vyks nuotoliniu būdu. Renginio organizatoriai skaitmeninių inovacijų centras bei „EIT Food“ centras Lietuvoje „AgriFood Lithuania DIH“ kartu su pagrindiniu hakatono partneriu Vilniaus kolegija individualiai registruotis kviečia įvairaus amžiaus ir specialybių studentus, jaunuosius inovatorius bei visus, norinčius prisidėti prie tvaresnių, pažangesnių ir inovatyvesnių sprendimų kūrimo žemės ūkio ir maisto sektoriuje. Individuali registracija vyks iki balandžio 22 d. renginio internetinėje svetainėje.
„Esame suorganizavę ne vieną sėkmingą tarptautinį hakatoną ir išbandę skirtingus formatus. Praėjusį rudenį suteikėme galimybę dalyviams registruotis individualiai, o ne komandomis, ir šis sprendimas pasiteisino, kadangi užsiregistravusių ir vėliau nusprendusių nedalyvauti dalyvių skaičiaus ryškiai sumažėjo. Todėl šiais metais vėl remsimės savo ir pirmaujančios maisto inovacijų iniciatyvos Europos Sąjungoje „EIT Food“ patirtimi ir kviesime registruotis individualiai. Vėliau komandas subursime pagal dalyvių turimus gebėjimus ir kompetencijas. Hakatone bus sprendžiami ne tik technologiniai, bet ir socialiniai, edukaciniai, komunikaciniai ir marketinginiai iššūkiai. Tokia plati iššūkių amplitudė įsitraukti į agromaisto sektoriaus iššūkių sprendimą paskatins platų būrį iniciatyvios visuomenės, kuriai rūpi maistas, jo kokybė, tvarumas ir patrauklumas ateities kartoms“, – teigė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Renginio metu į komandas suskirstyti dalyviai turės pasirinkti vieną iš aštuonių organizatorių pateiktų iššūkių temų: Tvaresnė akvakultūra, Trumpoji maisto tiekimo grandinė, Tvarios maisto pakuotės, Šalutinių maisto gamybos produktų panauda, Žemės ūkis – patrauklus sektorius visuomenės akyse, Alternatyvių baltymų skatinimas, Netechnologiniai robotikos iššūkiai bei IT sprendimai žemės ūkio ir maisto sektoriui.
„Vienas iš Vilniaus kolegijos strateginių tikslų yra stiprinti į socialinę atsakomybę ir inovacijas orientuotą strateginę partnerystę sprendžiant šaliai ir regionui aktualias problemas. Skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH” yra vienas iš strateginių partnerių, su kuriuo jau esame nuveikę svarbių darbų ir turime prasmingų planų ateičiai. Ypač svarbu yra tai, kad partnerystė, prasidėjusi Agrotechnologijų fakultete, perauga į tarpinstitucinį bendradarbiavimą, nes mūsų bendros veiklos yra tarpdisciplininio pobūdžio ir sudaro galimybes į jas įtraukti visos kolegijos bendruomenę. Partnerystė ir bendradarbiavimas yra labai svarbus realioje verslo aplinkoje. Augant pasauliniam maisto poreikiui, kuris ypač išryškėjo dėl karo Ukrainoje, svarbu efektyvinti veiklas bei ieškoti kūrybiškų problemų sprendimo būdų, skatinančių tvarumą. Šis hakatonas tam yra puiki platforma“, – teigė Vilniaus kolegijos direktoriaus pavaduotoja mokslui ir partnerystei dr. Nijolė Zinkevičienė.
Renginio organizatoriai – skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“ – per pastaruosius metus surengė tokius tarptautinius hakatonus kaip HACK Digital Sea’21, HACK AgriFood Iššūkių laboratorija’21, HACK AgriFood’20 bei HACK AgriFood’19.
Apie EIT FOOD
„EIT FOOD“ – pirmaujanti maisto inovacijų iniciatyva Europos Sąjungoje, siekianti tvaresnės, sveikesnės ir patikimesnės maisto sistemos visame žemyne. Tai prestižiškiausia tokio tipo organizacija ES, o jos tinklas jungia centrus visame kontinente. Daugiau sužinoti apie „EIT FOOD“ organizaciją galite apsilankę jų internetiniame puslapyje.
Tinklalaidė: „Žalioji energetika ir agromaisto sektorius: galimybės ir iššūkiai“
Penktojoje „AgriFood Lithuania DIH“ tinklalaidėje kalbėjomės apie žaliąją energetiką ir agromaisto sektorių. Pokalbyje buvo diskutuojama apie tai, kiek stipri ši jungtis yra dabar ir kokios tokios sinergijos perspektyvos netolimoje ateityje. Be to, aptarta, kokios potencialios galimybės šiuo metu nėra išnaudotos ir kokie kylantys iššūkiai labiausiai neramina.
Pokalbį, kurį moderavo žurnalistas Edvardas Žičkus ir „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, diskutavo „East West Agro“ generalinis direktorius Gediminas Kvietkauskas ir Lietuvos miškų ir agrarinių mokslų centro direktorius Gintaras Brazauskas.
https://www.youtube.com/watch?v=fGSrGq7KrxI
Vilniaus kolegija tapo pagrindine HACK AgriFood’22 Iššūkių laboratorijos partnere
Šiais metais nuotolinė HACK AgriFood Iššūkių laboratorija vyks gegužės 4–5 dienomis. Dalyviai kviečiami registruotis individualiai. Vėliau visi užsiregistravusieji bus suskirstyti į komandas atsižvelgiant į jų turimus gebėjimus ir kompetencijas. Iššūkių laboratorijos metu naujai suburtoms inovatorių grupėms bus pasiūlyti net 8 skirtingi iššūkiai, kurie apims ne tik technologinius, bet ir socialinius, edukacinius, komunikacinius bei marketinginius iššūkius, todėl dalyvauti yra kviečiami pačių įvairiausių žinių turintys iniciatyvūs inovatoriai.
„Vienas iš Vilniaus kolegijos strateginių tikslų yra stiprinti į socialinę atsakomybę ir inovacijas orientuotą strateginę partnerystę sprendžiant šaliai ir regionui aktualias problemas. Skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH” yra vienas iš strateginių partnerių, su kuriuo jau esame nuveikę svarbių darbų ir turime prasmingų planų ateičiai. Ypač svarbu yra tai, kad partnerystė, prasidėjusi Agrotechnologijų fakultete, perauga į tarpinstitucinį bendradarbiavimą, nes mūsų bendros veiklos yra tarpdisciplininio pobūdžio ir sudaro galimybes į jas įtraukti visos kolegijos bendruomenę. Kartu organizuojama HACK AgriFood’22 Iššūkių laboratorija yra puikus mūsų bendradarbiavimo pavyzdys“, – pasakojo Vilniaus kolegijos direktoriaus pavaduotoja mokslui ir partnerystei dr. Nijolė Zinkevičienė.
„AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė džiaugiasi bendradarbiavimu su Vilniaus kolegija ir tikisi, kad šis hakatonas skirtingų studijų krypčių studentams atskleis, koks įdomus, patrauklus ir perspektyvus yra žemės ūkio ir maisto sektorius. Anot žinomos agromaisto sektoriaus ekspertės, galbūt būtent šis hakatonas paskatins jaunus žmones ateityje rinktis darbą būtent agromaisto sektoriuje arba bent atkreips jų dėmesį į sektoriaus tvarumo, trumpųjų maisto tiekimo grandinių, ekologiškumo ir maisto atsekamumo svarbą kiekvienam žmogui.
Suformuotos komandos turės spręsti vieną iš šių iššūkių: Tvaresnė akvakultūra, Trumpoji maisto tiekimo grandinė, Tvarios maisto pakuotės, Šalutinių maisto gamybos produktų panauda, Žemės ūkis – patrauklus sektorius visuomenės akyse, Alternatyvių baltymų skatinimas, Netechnologiniai robotikos iššūkiai bei IT sprendimai žemės ūkio ir maisto sektoriui.
Renginio organizatoriai – skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“ – per pastaruosius metus surengė tokius tarptautinius hakatonus kaip HACK Digital Sea’21, HACK AgriFood Iššūkių laboratorija’21, HACK AgriFood’20 bei HACK AgriFood’19.
Apie EIT FOOD
„EIT FOOD“ – pirmaujanti maisto inovacijų iniciatyva Europos Sąjungoje, siekianti tvaresnės, sveikesnės ir patikimesnės maisto sistemos visame žemyne. Tai prestižiškiausia tokio tipo organizacija ES, o jos tinklas jungia centrus visame kontinente. Daugiau sužinoti apie „EIT FOOD“ organizaciją galite apsilankę jų internetiniame puslapyje.
Ar aukštos pridėtinės vertės žemės ūkio ir maisto sektoriuje kūrimas (ne)įmanomas?
Tekstą parengė „Žinių radijas“
Žemės ūkio ir maisto sektorius užima išskirtinę vietą Lietuvos ir visos ES ekonomikoje. Be to, kad generuoja didelę tiek mūsų šalies, tiek visos ES bendrojo vidaus produkto dalį ir užtikrina viso žemyno apsirūpinimą maistu, žemės ūkio ir maisto sektorius yra ir vienas iš didžiausių darbdavių. Kaip galima kurti aukštą pridėtinę vertę agromaisto sektoriuje? Ar gali net ir nedidelis proveržis šiame sektoriuje turėti ryškią ekonominę naudą valstybei?
„Nuo žaliavos iki produkto“
Kai viešojoje erdvėje yra kalbama apie pridėtinę vertę, žmonės dažniausiai įsivaizduoja brangius produktus ir paslaugas. Žemės ūkio ir maisto sektoriaus produktai nekainuoja tūkstančių eurų už vienetą, todėl natūraliai kyla klausimas, kas yra laikoma aukštos pridėtinės vertės produktu šiame sektoriuje.
„Sukurti vertę tai reiškia parduoti visą grandinę nuo žaliavos iki produkto, tai ir yra ta pridėtinė vertė. Ir uždirbama yra daugiau, ir vertės šaliai lieka daugiau, kai yra parduodamas galutinis produktas – ar vidaus rinkoje, ar užsienyje“, – paaiškino „LitMEA“ direktorius ir Lietuvos klasterių tinklo prezidentas Giedrius Bagušinskas.
Jis teigė, kad visos šalys tai supranta ir stengiasi išlaikyti šią grandinę. Užsiaugindamos žaliavas ir perdirbdamos produktus šalies viduje, valstybės sukuria darbo vietas maisto pramonėje. Anot G. Bagušinsko, būtent taip žemės ūkio ir maisto sektoriuje yra kuriama pridėtinė vertė.
Mokslo, valstybės ir verslo sinergija
Pridėtinei vertei kurti reikalingi kompetentingi ir kvalifikuoti darbuotojai. Žemės ūkio ir maisto sektoriuje tokių darbuotojų vis dar trūksta. „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė atskleidė, kad šiai problemai spręsti Europos Komisija sukūrė Įgūdžių paktą:
„Įgūdžių paktas yra verslo, valdžios institucijų ir mokslo įsipareigojimas ateinančiu laikotarpiu padėti perkvalifikuoti žmones, kelti jų kvalifikaciją ir ugdyti naujus, kompetentingus darbuotojus. Pagal tai bus kuriamos programos, steigiamos papildomos finansinės priemonės“.
Žemės ūkio sektoriuje vykstantys pokyčiai, tokie kaip skaitmenizacija ir žaliojo kurso tikslų įgyvendinimas, taip pat reikalauja kvalifikuotų darbuotojų.
„Technologijos tapo labai modernios, reikalinga kvalifikacija, reikalingas išsilavinęs žmogus, kuris galėtų tas technologijas valdyti. Tai ne primityvūs traktoriai, kokie buvo prieš 30 metų. Turbūt tą požiūrį reikia keisti, įsivaizdavimus tam tikrus keisti. Žmonių ruošimas, motyvavimas yra ilgalaikis darbas“, – to nepamiršti ragino G. Bagušinskas.
Reikalingas aiškus planas
Bagušinsko teigimu, žemės ūkio ir maisto sektoriaus potencialą lemia trys sudedamieji – pakankamas vietinės žaliavos kiekis, pakankama rinka ir pakankamas kvalifikuotų darbuotojų skaičius. Lietuvos klasterių tinklo prezidentas siūlo skatinti gamybą ir kryptingai dirbti, kad šalyje atsirastų naujų gamyklų. Jis pabrėžė, kad Lietuvai reikia ir investicijų iš užsienio:
„Agromaisto sektorius paliktas vietinių verslininkų sprendimams. Mes jau gerą dešimtį metų matome tuos pačius rinkos žaidėjus, kurie auga, plečiasi iš savų resursų. Bet pas mus nekuria gamyklų kiti investuotojai, plėtotojai,, nes niekas tuo neužsiima kryptingai. Tai reiškia, kad mes nepritraukiame investuotojų iš užsienio, kurie matytų čia potencialą. Nėra kryptingo darbo“.
Šermukšnytė-Alešiūnienė pridūrė, kad Lietuvos žemės ūkio politikai trūksta nuoseklumo, nes su kiekviena nauja valdžia yra keičiama sektoriaus plėtros kryptis. Jos teigimu, Lietuvai reikia konkretaus plano – kaip turi atrodyti agromaisto sektorius, kokių tikslų turėtų būti siekiama, link kur turėtų būti einama.
„Vienas iš tų tokių didžiųjų tikslų yra numatytas – Europos mastu pakilti į aukštesnę vietą, sukurti žymiai daugiau pridėtinės vertės. Tikėkimės, kad tai bus ne tik popierinis tikslas, bet bus aiškiai sudėlioti žingsniai, kaip mes tą pasieksime. Nes mes galime palikti tai tik verslui ir paskui vėl stebėtis, kad kažkur ne ten nuėjome“, – sakė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė.
„Kai turime 1–2 metų planus, labai banguojame. Viso to išvengtume, jei turėtume dešimties metų planą. Tada jo laikytumėmės ir valdžių pasikeitimai nereikštų radikalių plano pasikeitimų, o tam tikro susitarimo tęstinumą. Išlaikytume vieną kryptį ir nesiblaškytume“, – pridūrė G. Bagušinskas.
Laidų ciklą inicijuoja skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“. Idėją pagal projektą „Kaimo plėtra regionuose inovacijų pagalba“ palaiko Lietuvos kaimo tinklas ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai“.
https://www.youtube.com/watch?v=u8H-cF6bxMk
Tekstą parengė „Žinių radijas“
„City to Sea” hakatonas jau balandį
Hakatonas, subursiantis studentus, verslininkus, mokslininkus, ekspertus ir visus kitus inovatyvių idėjų turinčius žmones, norinčius kurti Baltijos jūros tvarumą ir uostamiesčių gyvenimo kokybę gerinančius sprendimus, įvyks jau balandžio 22–24 dienomis. Organizatoriai kviečia registruotis tiek individualiai, tiek komandomis ir nepraleisti galimybės laimėti 9 000 eurų prizinį fondą ir toliau plėtoti savo idėjas kartu su pagrindiniais pramonės žaidėjais.
Registracija į „City to Sea“ hakatoną, skatinantį inovatyvių ir tvarių sprendimų kūrimą, kurie galėtų inicijuoti pokyčius akvakultūros ir mobilumo sektoriuose, vyks iki balandžio 15 d.
Hakatoną kartu su Latvijos investicijų ir plėtros agentūra organizuoja Rygos technikos universitetas ir inovacijų judėjimas „VEFRESH“ iš Latvijos. Prie renginio sėkmės prisideda skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“, „EIT Food” ir „EIT Urban“.
Aktualumas ir iššūkiai
Baltijos jūros regione prie vienos iš labiausiai užterštų ir tankiausiai laivyboje naudojamų jūrų pasaulyje gyvena daugiau nei 85 milijonai žmonių. Šio hakatono metu bus siekiama kurti novatoriškus sprendimus, kurie skatintų tvarią ekosistemą ir derėtų su svarbiausiomis draugiškomis gamtai iniciatyvomis tokiomis kaip Europos Žaliasis kursas ir Naujasis Europos Bauhausas (angl. “New European Bauhaus”).
Hakatone komandos rinksis iš tokių iššūkių kaip akvakultūra ir mėlynosios biotechnologijos, ateities mobilumas, laivyba ir žalieji uostai, energetika ir viešasis transportas, taršos mažinimas bei kt. Tikimasi, kad aktyvesnė ir tvaresnė akvakultūra skatintų ekonomikos augimą, prisidėtų prie maisto sistemos tiekimo grandinių bei aplinkosaugos ir uostų skaitmeninimo. Daugiau apie iššūkius ir renginį www.citytosea.eu.
Iššūkius hakatonui pasiūlė Rygos miesto savivaldybė, Rygos Laisvasis uostas, Latvijos jūros akademija, „LMT“, Klaipėdos uostas, „BIOR“, „AgriFood Lithuania DIH” ir Latvijos vandens ekologijos institutas.
Apie EIT FOOD
„EIT FOOD“ – pirmaujanti maisto inovacijų iniciatyva Europos Sąjungoje, siekianti tvaresnės, sveikesnės ir patikimesnės maisto sistemos visame žemyne. Tai prestižiškiausia tokio tipo organizacija ES, o jos tinklas jungia centrus visame kontinente. Daugiau sužinoti apie „EIT FOOD“ organizaciją galite apsilankę jų internetiniame puslapyje.
Finansuojamos galimybės agromaisto sektoriuje jaunimui ir inovatoriams
Studijuoji universitete ir norėtum atlikti praktiką Paryžiuje, Berlyne, Prahoje, Barselonoje, Lisabonoje ar kitame Europos mieste mieste? Tau neįdomios praktikos, tačiau turi idėją, kurią nori pradėti vystyti ar ištestuoti realiomis sąlygomis bet kur Senajame žemyne? Trūksta idėjų, bet turi gebėjimų, reikalingų startuoliams ir nori prisijungtų prie įkūrėjų? Tiek įvairiausių galimybių, atitinkančių kiekvieno norus, šiandien siūlo „EIT Food“ ir kviečia visus norinčius registruotis!
„EIT Food“ centro Lietuvoje „AgriFood Lithuania DIH” direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė tikisi, jog šiomis galimybės šiemet pasinaudos būrys lietuvių, norinčių pasisemti žinių, įgyti patirties ar išbandyti savo siūlomas idėjas. Visus norinčius arba svarstančius dalyvauti vienoje ar net keliose iš šių programų ji aktyviai kviečia susisiekti su „AgriFood Lithuania DIH“ komanda.
RIS Stipendija
Ši 3–6 mėnesių trukmės stažuotė skirta įvairių sričių magistro studentams ir absolventams, doktorantams bei neseniai doktorantūros studijas pabaigusiems jauniesiems mokslininkams, norintiems įgyti profesionalių žinių bei atrasti darbo galimybes agromaisto sektoriuje. Praktikos metu dalyviai ugdo kritinio ir kūrybinio mąstymo kompetencijas, sprendžia realias įmonių problemas, gauna nuolatinę ekspertų paramą, praplečia tarptautinių pažinčių ratą. Stažuotės metu yra mokama iki 1 800 eurų dydžio stipendija. Praktiką visoje Europoje galėsi atlikti bet kokio dydžio įmonėje –tiek pradedančiame startuolyje, tiek žinomoje korporacijoje. Registracija vykdoma iki balandžio 10 d.
„EIT Jumpstarter“.
Ši programa skirta ankstyvosios stadijos inovatoriams, norintiems išbandyti savo idėjos koncepciją, patobulinti verslo planą bei pristatyti kuriamą produktą potencialiems investuotojams iš viso pasaulio. Programoje gali dalyvauti studentai, mokslininkai, tyrėjai ar verslininkai. Svarbiausia, kad siūlomas sprendimas būtų skirtas žemės ūkio ir maisto sektoriui. Geriausios idėjos turės galimybę laimėti iki 10 000 eurų. Be to, visi dalyviai sulauks aukščiausio lygio ekspertų paramos bei tobulins savo žinias apie verslo modelius, organizacijos valdymo dizainą, savęs pateikimą ir išmoks pasirengti profesionalų įmonės kelrodį bei įėjimo į rinką strategiją. Registracija vykdoma iki balandžio 10 d.
„Team up“.
Ši programa skirta visiems jauniesiems inovatoriams, norintiems sukurti ir rinkai pasiūlyti sprendimus, kurie galėtų padaryti reikšmingą poveikį agromaisto sektoriui. Pagrindinis programos tikslas – padėti startuoliams atrasti bendrasteigėjus, padėsiančius siūlomai idėjai komercializuotis rinkoje. Programos dalyviai sulauks pasaulinio lygio mokymų sesijų, tarptautinių ekspertų palaikymo ir patarimų, turės plačias tinklaveikos galimybes. Atrinkti startuoliai pirmuosius tris programos mėnesius gaus užtikrintą 2 000 eurų stipendiją ir turės galimybę pretenduoti į tolimesnę finansinę paramą. Registracija vykdoma iki balandžio 14 d.
„Test Farms“.
Ši programa skirta visiems jauniesiems inovatoriams, kurie norėtų išmėginti savo kuriamą sprendimą realiomis sąlygomis – tikrame ūkyje! Atrinkti startuoliai turės galimybę ne tik validuoti technologiją praktikoje, bet ir sulauks iki 3 000 eurų paramos iš organizatorių. Registracija vykdoma iki balandžio 29 d.
Apie EIT FOOD
„EIT FOOD“ – pirmaujanti maisto inovacijų iniciatyva Europos Sąjungoje, siekianti tvaresnės, sveikesnės ir patikimesnės maisto sistemos visame žemyne. Tai prestižiškiausia tokio tipo organizacija ES, o jos tinklas jungia centrus visame kontinente. Daugiau sužinoti apie „EIT FOOD“ organizaciją galite apsilankę jų internetiniame puslapyje.
Tinklalaidė: „Agromaisto ir gėrimų sektorius kaip strateginio proveržio kryptis“
Ketvirtojoje „AgriFood Lithuania DIH“ tinklalaidėje kalbėjomės apie agromaisto ir gėrimų sektorių kaip strateginio proveržio kryptį. Kodėl tai puikus sektorius jaunimui siekti karjeros? Koks agromaisto ir gėrimų sektoriaus ekonominis potencialas valstybei ekonomikai? Ar gali šis sektorius kurti aukštos pridėtinės vertės produktus?
Apie tai diskutavo verslo ir mokslo atstovai „Vikonda grupė“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė. Pokalbį moderavo – žurnalistas Edvardas Žičkus ir „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Kur krypsta investuotojų akys agromaisto sektoriuje?
Tekstą parengė „Žinių radijas“
Žemės ūkio ir maisto rinka jau kelerius metus yra viso pasaulio privačių investuotojų dėmesio centre. 2020-aisias į šį sektorių buvo investuota daugiau nei per visą dešimtmetį prieš tai, o 2021 m. investicijos tik dar labiau augo. Į kurią pusę pasikeitusi geopolitinė situacija dėl karo Ukrainoje pakreips investuotojus?
Augantis potencialas
Nors žemės ūkis šiuo metu yra mažiausiai skaitmenizuotas ir vienas konservatyvesnių sektorių, jis turi didžiausią potencialą inovacijoms ir investicijoms. „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė teigė, kad, remiantis naujai atliktu Europos inovacijų ir technologijų instituto tyrimu, yra aiškiai matomos penkios pagrindinės kryptys, kurios turės didžiausią potencialą agromaisto sektoriuje 2022 m. metais.
„Tai bus technologijos ir inovacijos, susijusios su klimato kaitos pasekmių mažinimu, taip pat viskas, kas susiję su regeneraciniu žemės ūkiu, tada alternatyvūs baltymai, jaunų žmonių, talentų įtraukimas į agromaisto sektorių, ir, žinoma, pačios tvarios pakuotės kokybės užtikrinimas“, – išvardino K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.
(Ne)pasikeitę prioritetai
Pasaulinė pandemija ir karas Ukrainoje paskatino tiek Lietuvą, tiek Europą pakeisti savo prioritetus. Apsirūpinimas maistu tapo nacionalinio saugumo klausimu, o kaina – vienu iš pagrindinių prioritetų.
„Jeigu per COVID-19 pandemiją mes visi kalbėjome apie sveikatingumą, dekarbonizaciją, klimato kaitos tikslus, tai dabar didžiausias prioritetas yra kaina. Nepaslaptis, kad šių metų didžiausias iššūkis yra infliacija“, – teigė „Covalis Capital“ vyriausiasis ekonomistas Paulius Kunčinas.
Visa Europa susirūpino maisto tiekimo saugumu, todėl valstybinė intervencija tapo neišvengiama. P. Kunčino teigimu, valstybės pradėjo siūlyti subsidijas, sureagavo net Europos Komisija, kuri keičia žaidimo taisykles. Ekonomistas tikisi, kad greitu metu pamatysime teigiamas reformas žemės ūkio srityje.
Tačiau, kaip teigė P. Kunčinas, kapitalas vis dar susijęs su žaliojo kurso tikslais:
„Strateginis tikslas nepasikeitė. Europos Centrinis Bankas suteiks labai daug naujų kreditinių linijų, kurios bus dalinamos bankams. Ir bankai taip pat skirs prioritetines skolas žemės ūkio bendrovėms ir maisto pramonės dalyviams, kurie toliau laikysis strateginių tikslų“.
Investuotojų susidomėjimas nemažėja
Koronaviruso krizė ir karas Ukrainoje sutrikdė tiekimo grandines ir trąšų rinką. Tačiau visa Europa imasi veiksmų – ieškoma bendrų sprendimų, valstybės pasiryžusios remti ir skatinti žemės ūkio sektorių. K. Šermukšnytės-Alešiūnienės teigimu, Europos Komisija išskyrė sritis, kurioms bus skiriamas ypatingas dėmesys ir į kurias bus nukreiptos visos pagrindinės pastangos. Tai apima maisto švaistymo ir maisto trūkumo mažinimą, sveikos, tvarios maisto sistemos ir akvakultūros skatinimą, dėmesį trumposioms maisto grandinėms, taip pat vietinio maisto tiekimo mokykloms ir maisto kainų prieinamumo didinimą.
Pasak ekonomisto P. Kunčino, šios strateginės kryptys įtikina investuotojus ir didina jų susidomėjimą žemės ūkio ir maisto sektoriumi. Jis teigė, kad anksčiau investuotojai žvalgėsi į tarptautines rinkas, į Aziją ir Artimuosius Rytus, tačiau dabar visi nori grįžti atgal į Europą. Taip yra todėl, kad šiuo metu tiek Europos Centrinis Bankas, tiek Europos Komisija remia žaliąjį kursą ir reformas žemės ūkyje, suteikia fiskalinę paramą. Tai daro naujuosius projektus patrauklesniais.
Tačiau augančios kainos ir prognozuojama infliacija gali trukdyti pritraukti investuotojus.
„Bloga naujiena yra ta, kad infliacija visada skatina intervenciją, valstybės įsikišimą, galiausiai yra netgi svarstoma, kad bus įvesta kainų kontrolė, kad bus nustatytos lubos būtinom prekėm. Kas yra labai blogas signalas rinkai, visada. Iš kitos, gerosios, pusės, yra skatinama konkurencija, mažinami barjerai būtent tam, kad atsirastų daugiau žaidėjų. Yra kovojama prieš bet kokį monopolį, taip pat skatinamas mažųjų bendrovių augimas“, – paaiškino ekonomistas P. Kunčinas.
Patarimai Lietuvos startuoliams
„Covalis Capital“ vyriausiasis ekonomistas P. Kunčinas teigė, kad Lietuvoje dar nėra gerai išsivysčiusi startuolių finansavimo rinka. Tačiau startuoliams jis siūlo ieškoti gerų strateginių partnerių, kurie galėtų investuoti, taip pat pasinaudoti įvairių ministerijų ir kitų institucijų siūlomomis skatinamosiomis priemonėmis, neatmesti bankų siūlymų.
„Šiuo metu bankai irgi turi gana aiškias gaires, kam skolinti pinigus. Reikia atkreipti dėmesį į strateginius tikslus. Tai pirmiausia, į savo misijos aprašą įdėčiau CO2 pėdsako mažinimą, – teigė P. Kunčinas. – Aišku, reikia galvoti apie savo rinką. Aš manau, kad geriausia dabar yra orientuotis būtent į Europos rinką. Yra didelis neišnaudotas potencialas Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje. Visa Europa yra pakankamai stagnuojanti, kas liečia inovacijas. Tai čia mes turime privalumą Lietuvoje, kad esame pakankamai vikrūs ir gana greitai mokame įsivertinti savo nišas. Mes niekada nebūsim didelio mastelio žaidėjai, bet nišose mes turime ką veikti. Ir reikia pasiimti tas nišas ir dėl jų kovoti, išnaudoti tuos resursus, kuriuos šiuo metu siūlo valstybės“.
„Mūsų unikalumas ir didžioji galimybė yra tai, kad esame maža valstybė, galime labai greitai sureaguoti ir išsitestuoti. Turime visas galimybes suskaitmeninti visą maisto tiekimo grandinę, jeigu tik atsirastų noras ir būtų pakankamai partnerių. Todėl mes greitai galime į rinką paleisti technologijas“, – pridūrė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Laidų ciklą inicijuoja skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“. Idėją pagal projektą „Kaimo plėtra regionuose inovacijų pagalba“ palaiko Lietuvos kaimo tinklas ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai“.
https://www.youtube.com/watch?v=JpfBdcKEepU
Tekstą parengė „Žinių radijas“