admin

„Agromaisto forumas 2022“ apie krizes, jų sprendimo būdus, galimybes ir maisto užtikrinimą visiems

Lapkričio mėnesį Vilniuje įvyko tradicinė didžiausia tarptautinė Baltijos šalyse žemės ūkio ir maisto sektoriaus konferencija – „Agromaisto forumas 2022“. Šių metų forumo, jungiančio mokslo, verslo, politikos, socialinių partnerių lyderius, tema – „Taika maistui“ (ang. „Peace for Food“). Beveik du šimtai kviestinių svečių, ne mažiau nei 2 300 unikalių žiūrovų internetu, aktualios ir ateitį brėžiančios temos, didelė tarpsektorinė įtrauka ir gausus būrys užsienio svečių. Taip atrodė Vilniuje vykusi konferencija, kuri per vieną dieną pasiūlė net 1 000 minučių įtraukių pranešimų bei diskusijų.

„Agromaisto forumas“ vyksta jau daugiau nei penkerius metus, o pats jį aktyviai stebiu pastaruosius trejus. Jei praėjusiais metais norėdamas apibūdinti forumą vienu sakiniu būčiau sakęs, jog tvarus agromaisto sektorius yra visos visuomenės strateginis tikslas, o jį įgyvendinti įmanoma tik nusibrėžus aiškią ilgalaikę kryptį ir suvokiant skirtingų sektorių bendradarbiavimo neišvengiamybę. Šįmet galima teigti, kad skirtingi sektoriai puikiai supranta ir atranda bendradarbiavimo galimybes, o netoleruotini Rusijos karo veiksmai Ukrainoje privertė pasaulį į maisto klausimą žiūrėti kaip į nacionalinio saugumo svarbos prioritetą.

Šių metu „Agromaisto forume“ didelis dėmesys buvo skiriamas nepateisinamo karo Ukrainoje poveikiui maisto tiekimo sistemoms ir būdams kurti sveikesnes, teisingesnes, tvaresnes ir atsparesnes maisto sistemas, kurios užtikrintų įperkamo kokybiško maisto prieinamumą kiekvienam. Taip pat diskutuota apie galimybes vystyti bei diegti technologijas, kurti startuolius, kurie galėtų prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo. Be to, kalbėta apie naujus pažangius ūkininkavimo būdus bei vartotojų lūkesčius ir jų reikšmę maisto sistemoje. Galiausiai, „Agromaisto forumo“ metu įvyko pirmasis Europoje Europos skaitmeninių inovacijų centrų (ESIC), orientuotų į agromaisto sektorių, susitikimas. Jo metu centrai sutarė dėl unikalaus geriausių ESIC bendradarbiavimo modelio, kuris išplės šių maisto sistemos veikėjų, galinčių turėti didžiausią įtaką skaitmeninėje transformacijoje, veiklos kryptį nuo nacionalinio iki tarptautinio lygmens.

Apibendrindama forumą renginio organizatorė „AgriFood Lithuania“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė teigė, kad šių metų forume dažniausiai girdimos frazės buvo karas, klimato kaita, energetika, maisto tiekimo grandinės ir krizė. Anot K. Šermukšnytės-Alešiūnienės, visos šios minimos krizės daro tiesioginę įtaką agromaisto sektoriui ir visų jų akivaizdoje yra būtinas maisto sistemos atsparumo didinimas. Tam, anot ekspertės, reikalinga sektoriaus transformacija ir inovacijų diegimas. Be to, privalu skirti daugiau dėmesio jaunimo ir moterų įtraukimui ir suprasti, kad norimo rezultato galima pasiekti tik kartu. Kaip forumo uždarymo metu teigė „AgriFood Lithuania“ direktorė, būtina taikyti inovatyvų požiūrį ir siekti diegti pažangius sprendimus tiek mažuose, tiek dideliuose ūkiuose.

„Parama inovacijoms ir pokyčiams, neatsilikimas nuo tendencijų, atsparumo didinimas ir siekis kurti tinklų tinklus turi būti visų bendradarbiavimo rezultatas. Labai tikiuosi, kad kitų metų lapkritį susirinkus Vilniuje būsime ramūs dėl taikos maistui ir galėsime kalbėti apie veiksmus, kurių kontrolė ir įgyvendinimas priklausys tik nuo mūsų pačių pastangų“, – teigė „Agromaisto forumo“ organizatorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Seimo Pirmininkė: Žemės ūkis svarbus Lietuvos BVP

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen „Agromaisto forume“ Vilniaus rotušėje daug dėmesio skyrė Rusijos veiksniui, žemės ūkio ir maisto sektoriaus indėliui į Lietuvos ekonomiką bei atsirandančioms galimybėms, kurias būtina išnaudoti, jei norima kokybinio šuolio.

Anot Lietuvos parlamento vadovės, Rusija labai aiškiai ir ne mažiau skaudžiai parodė, ką reiškia nuolaidžiavimas demokratiniams principams, virš jų iškėlus pragmatinius sumetimus, ir kokie pavojai slypi, kai po merkantilizmo kilimu sušluojamos vertybinės nuostatos. Kaip teigė Seimo Pirmininkė, dalis Europos šalių ilgą laiką gyveno galima sakyti neleistinai patogiai ar net tingiai. Suprasdamos, bet ignoruodamos grėsmes, kurias kelia priklausomybė nuo autoritarinių režimų malonės, įvairiausiais pjūviais. Tarp kurių ir žemės ūkio sektorius,  o per tai ir visai maisto pramonei gyvybiškai svarbios trąšos. Tiek tiesiogiai, tiek per energetikos išteklius, reikalingus gamybai.

„Šiemet Rusija ginklu pavertė ir maistą. Mus apgaubusios grėsmės suteikia ir unikalių galimybių, kurios, jomis sumaniai pasinaudojus, gali lemti Lietuvos kokybinį šuolį. Taip, šiandieninė realybė neretai verčia dažniau galvoti apie išgyvenimą, o ne perspektyvas. Nors augančios sąnaudos privertė ūkininkus susiimti už galvų, tačiau tai paskatino dar didesnį domėjimąsi technologijomis, leidžiančiomis ūkininkauti tiek tausojant dirvožemį, tiek mažinant kaštus. Ir visa tai būtų neįmanoma be išmaniųjų technologijų. Žemės ūkyje bei maisto pramonėje išmanumas tai nebe ateitis, o kasdienybė, be kurios neįmanoma efektyvi veikla, užtikrinanti konkurencingumą, taigi, ir perspektyvas. Išmanumas yra vienareikšmiai vienintelis Lietuvos kelias, galintis mus pastatyti greta šalių, kurios savo gerove bei pragyvenimo lygiu lyderiauja, nes sumaniai naudojasi turimais resursais“, – „Agromaisto forume 2022“ teigė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Kaip vėliau pridūrė Lietuvos parlamento vadovė, žvelgiant į 2022 metų BVP dinamiką, mes matome, kad gerus BVP augimo rezultatus Lietuvoje trečią ketvirtį užtikrino geri žemės ūkio ir .... IT sektoriaus rodikliai. Todėl dabar privalu (visų pirma politikams) ir toliau kurti sąlygas, kurios nestabdytų technologinio proveržio, o jį skatintų. Taip dar po kelerių metų galėtume sakyti, jog Lietuvos BVP augimą užtikrina ne vien atskirai dirbantys žemės ūkio, maisto pramonės ir IT sektoriai, o jų efektyvi sinergija.

Žemės ūkio ministras: Maistas – nacionalinio saugumo klausimas

„Agromaisto forume 2022“ kalbėjęs Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, kad anksčiau gal kiek nerimtai skambėjusi šių metų forumo tema „Taika maistui“ šiemet tapo ypač aktuali ir rimta visam pasauliui.

„Pirmosiomis karo Ukrainoje dienomis buvo nusitaikyta į grūdų saugyklas ir maistą perdirbančias įmones. Niekas negalėjo patikėti, kad gali būti uždaryti Juodosios jūros uostai. Tai iškėlė grūdų kainas visoje Europoje ir pasaulyje. Neatsitiktinai ir mes keliame šį klausimą, norėdami įtraukti maistą į strateginio saugumo sąrašą. Be to, maisto švaistymo problema tampa ne tuščiais žodžiais, o konkrečiu socialiniu aspektu“, – stebintiems forumą žiūrovams dėstė Žemės ūkio ministras.

Anot ministro K. Navicko, Lietuvai būnant priklausomai nuo energijos išteklių, trąšų kainų, žemdirbiams būtina diegti išmanias technologijas, kurios tausotų gamtą ir padėtų taupyti ūkininkų finansinius resursus. Kaip teigė ministras, dabar siūloma inovacijų pasiūla tą išties leidžia daryti. Be to, jis siūlė dažniau diegti biotechnologijas, nes tokiu būdu būtų išsaugomas derlius ir dirvožemio derlingumas, o tai prisidėtų prie saugaus maisto politikos.

Žemės ūkio ministro mintims pritarė EBPO Prekybos ir žemės ūkio direktorato direktorė Marion Jansen. Anot vienintelės forumo viešnios, dalyvavusios nuotoliniu būdu, dėl karo išprovokuotos grūdų blokados Juodojoje jūroje kviečių kainos pavasarį paaugo apie 60 proc. Tai įrodo, kad ryšys tarp maisto ir taikos yra be galo aktualus, nes maisto trūkumas skatina neramumus šalyse, kur to maisto trūksta“, – akcentavo EBPO  Prekybos ir žemės direktorato direktorė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė: „FoodTech keičia pasaulį ir mes pasiruošę jam padėti“

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė juokaudama teigė, kad vienintelis stabilus dalykas šiandien Europoje yra tai, kad viskas nuolatos keičiasi, todėl visi turėtų būti su tuo susitaikę ir pasiruošę nuolatos keistis. Anot jos, maisto technologijos yra svarbi biotechnologijų dalis ir Vyriausybė yra pasiruošusi šiam sektoriui padėti tiek, kiek tik galės.

„Kada mes reflektuojame apie agromaisto sektoriaus ateitį, naujovės, inovacijos, skaitmenizacija yra neatsiejama to dalis. Maisto technologijos, kurios yra biotechnologijų dalis, turi ateitį Lietuvoje. Tam didžiulį dėmesį skiria ir Izraelis bei JAV, tai naujas puslapis, kurį verčiame ir Lietuvoje. Mes, Vyriausybė, esame pasiruošę Jums padėti, kiek galėsime. Turime galvoti ne tik apie išgyvenimą, bet ir apie naujus sprendimus, produktus, skaitmenizaciją ir moksliniai tyrimai bei inovacijos tą gali pasiūlyti“ – forume agromaisto sektoriaus bendruomenei teigė Ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Inovacijos – raktas į sėkmę

Didžiausios ir įtakingiausios Europos maisto inovacijų iniciatyvos generalinis direktorius Dr. Andy Zynga iškėlė klausimą, ką mes kaip visuomenė, verslas ir mokslas turėtume daryti šios daugiasluoksnės krizės žemės ūkio ir maisto sektoriuje metu. Pagrindinis atsakymas yra aiškus – inovacijos, inovacijos ir dar kartą inovacijos.

„Turime skubiai padidinti tvarumą, tačiau taip pat privalome sukurti atsparumą tam, kad galėtume reaguoti į daugelį rimtų iššūkių, su kuriais susiduriame dabar. Mes turime investuoti į pagrindines inovacijas ir sprendimus, kurie paskatintų perėjimą prie neutralumo klimatui. Tačiau taip pat turime suprasti, kad maisto sistemos tvarumo ir atsparumo didinimas nėra tai, ką mes galime padaryti vieni. Visos pusės turi bendradarbiauti ir veikti kartu bei suprasti, kokį poveikį kiekvienas priimtas sprendimas daro kitiems veikėjams. Kiekvienas iš mūsų yra svarbi maisto sistemos dalis“, – žinutę susirinkusiems pasiuntė „EIT Food“ vadovas Dr. Andy Zynga.

Taip pat pagrindinis forumo pranešėjas atkreipė dėmesį į tai, kad vos 11 proc. ūkininkų Europoje yra iki 40 m. amžiaus, todėl jaunų žmonių pritraukimas ūkininkauti yra didžiulis iššūkis, kuris turės būti įveiktas. Be to, „EIT Food“ vadovas pabrėžė lyčių nelygybės klausimą sektoriuje.

„Pradinėse pozicijose agromaisto sektoriuje moterys sudaro 60 proc. dirbančiųjų, tačiau vadovaujančio rango pozicijose priklausomai nuo maisto tiekimo grandies dalies šis skaičius siekia tarp 9 ir 25 proc. Tai rodo, jog moterų įtraukimas į verslo kūrimą šiame sektoriuje yra per mažas ir tai turės keistis. Puikus to skatinimo pavyzdys yra „EIT Food“ EWA programa Lietuvoje, kurią koordinuoja „AgriFood Lithuania“. Tai suteikia įkvėpimo, nes mes matome, kaip programos dalyvės pasibaigus programai toliau vysto savo verslo idėjas. Praėjusių metų programos alumni pavyzdžiai tą įrodo“ – apie būtinybę labiau įtraukti moteris į verslo kūrimą pasakojo „EIT Food“ vadovas Dr. Andy Zynga.

 

Prieš bendrus priešus turime kovoti drauge

Neįprastos formos pranešimas forume nuskambėjo iš agromaisto verslo angelo ir inovacijų dirbtuvių „ART21“ savininko Augusto Alešiūno. Kostiumą iškeitęs į neformalią aprangą A. Alešiūnas pristatė daugiausiai diskusijų sukėlusį pranešimą. Replikuodamas į šiandien vykstančius karinius konfliktus, verslininkas pabrėžė kiekvieno veikėjo svarbą ir daug dėmesio skyrė pokyčiams, įvykusiems pasaulyje per pastaruosius metus.

„Šiandien krizes ar net karo eigą sprendžia nebetik valstybės – į jas reaguoja ir daugybė kitų veikėjų, kurie tampa šių įvykių dalimi. Jie stengiasi prieš bendrą priešą apginti bendras išsivysčiusios visuomenes vertybes nepaisant savo išsilavinimo patirties ar įsitikinimo. O kas yra bendri agromaisto sektoriaus priešai?“ – tokį klausimą pranešimo metu iškėlė verslo angelas.

Anot A. Alešiūno, tai užterštumas, sutrūkinėjusios tiekimo grandinės ir maisto kainos. Kaip pranešimo „Bendruomenė, kuriai priklausome. Gyvenimas be protokolų“ metu teigė verslo angelas: „Laikas visiems mažiems tinklams susivienyti ir sukurti didelį bendrą tinklą, bendrą „kariuomenę“, pamiršti protokolus, nusirengti švarkus, pasiraitoti rankoves ir pradėti bendrai iš tiesų, o ne formaliai kovoti su šiais agromaisto sektoriaus bendrais priešais“, – susirinkusius „Agromaisto forumo“ dalyvius įkvėpti bandė Augustas Alešiūnas.

„Agromaisto forumo“ metu įvyko Biomaisto ir EU4BCC diskusijų sesija

„Agromaisto forumo“ metu įvyko ir speciali sesija „ES ir Rytų partnerystės bendradarbiavimas biomaisto sektoriuje: galimybės ir iššūkiai“. Šių diskusijų iniciatoriai buvo Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, kurie vykdo „EUROCHAMBERS“ projektą ,,EU4Business: Connecting Companies”.

Šios sesijos metu buvo diskutuojama apie naujų investicijų pritraukimą, darbo vietų kūrimą, eksporto\importo, maisto ir ūkio pramonės sektorius, taip pat siekius padidinti Rytų partnerystės ekologiškų produktų sektoriaus konkurencingumą, ES ir EAP bendradarbiavimo didinimo galimybes, Rusijos pradėjo karo poveikį EU4BCC BioMaisto konsorciumo iniciatyvoms ir šio projekto metu pasiektus rezultatus.

Kaip pasakojo pranešimą pristačiusi Carmen Fernandez, net 95 proc. įmonių, veikiančių biomaisto sektoriuje Rytų Partnerystės šalyse, yra priskiriamos MVĮ kategorijai. Tokios įmonės yra pagrindinė šių šalių varomoji ekonominė jėga, todėl yra būtina užtikrinti lygias konkurencingumo sąlygas tokiose valstybėse.

Anot EK pareigūnės K. Dyja, ateityje yra būtina vykdyti daugiafunkcinę permainų politika, kuri apimtų kelis sektorius ir nebūtų fokusuota tik į vieno iš jų vystymą. Pasak jos, naujasis Bendrosios žemės ūkio politikos planas susideda iš trijų pagrindinių žodžių – sąžiningesnis, žalesnis ir socialiai tvarus.

Forumo organizatoriai

Daugiau informacijos apie įvykusias diskusijas galėsite rasti „AgriFood Lithuania“ internetiniame puslapyje bei „Facebook“, „LinkedIn“ ir „YouTube“ paskyrose.

Šių metų forumą kartu su „AgriFood Lithuania“ organizavo „Business at OECD“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, „EUROCHAMBERS“, „EIT Food“, „Smart Agri Hubs“. Renginio partneriais buvo – „Vadasiga“, „Akvilė“, „Žemės ūkio rūmai“, „Paulig Pro“, „Bijola“, „Lašai“, „Vilnius Go“, Žemės ūkio rūmai.  

by admin

Agromaisto forume politikos ir verslo lyderiai ieškos sprendimų apsirūpinimui kokybišku maistu

Daugiau nei 2 000 žiūrovų iš visos Europos kasmet sutraukiantis didžiausias tarptautinis „Agromaisto forumas“ Baltijos šalyse sugrįžta lapkričio 15 dieną. Šiemet kartu su „AgriFood Lithuania“ forumą tema „Taika maistui“ (angl. Peace for Food) organizuoja „Business at OECD“, Lietuvos Pramoninkų konfederacija, „EuroChambers“, „EIT Food“ bei „Smart Agri Hubs“. Kaip ir kiekvienais metais forumą, vyksiantį dvejomis kalbomis, kviečiami nemokamai stebėti visi norintys. Tam yra būtina registracija.

Dėmesys pasaulinei žemės ūkio ir maisto sektoriaus krizei

Dabartinę situaciją pasaulyje būtų galima apibrėžti kaip kompleksišką krizę, darančią didžiulę įtaką maisto paklausai ir pasiūlai. Klimato kaita, pandemija ir nepateisinama Rusijos karinė agresija gerokai perkrovė maisto sistemas ir sukėlė vieną baisiausių maisto krizių istorijoje. Agresoriaus invazija į taikią Ukrainą smarkiai sutrikdė pasaulines maisto rinkas ir sukėlė neigiamų pasekmių pasauliniam grūdų tiekimui trumpuoju laikotarpiu. Ilguoju laikotarpiu gamintojams stiprų neigiamą poveikį turės gamtinių dujų ir trąšų rinkų bei žemės ūkio technologijų gamybos ir sklaidos sutrikimai. Todėl yra būtini sprendimai pasauliniu lygiu ir tam jau yra dėti pirmieji žingsniai EBPO žemės ūkio ministrų susitikimo metu. Kaip teigia forumo organizatoriai, pasibaigus forumui EBPO šalių vyriausybėms bus pateiktos papildomos rekomendacijos, galinčios padėti spręsti dabartinius maisto sistemos iššūkius. Į šias rekomendacijas turėtų būti atsižvelgta ir aukšto lygio agromaisto temai skirtame susitikime Stambule, kuris bus surengtas 2023 m.

„Pasaulį ištikusios agromaisto sektoriaus krizės klausimas yra ypač aktualus Baltijos šalyse, kur kiekvienos Baltijos valstybės ekonomikoje žemės ūkio ir maisto produktų sektorius sudaro svarbią BVP dalį (Lietuvoje daugiau nei 7 proc.), Ukraina yra svarbi šių šalių maisto sektoriaus įmonių importo partnerė, o bendras valstybių infliacijos lygis yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Agromaisto sektoriuje veikiančių įmonių stagnacija turėtų rimtą neigiamą poveikį kitų sektorių augimui ir nedarbo lygiui (ypač regionuose). Todėl šis forumas sukviečia nacionalines ir tarptautines suinteresuotas puses diskusijai, leisiančiai parengti veiksmų planą (apimantį bendrus svarbiausių sektoriaus veikėjų įsipareigojimus), kuris užtikrintų įperkamo kokybiško maisto prieinamumą kiekvienam, nepažeidžiant tvarumo įsipareigojimų. Šie įsipareigojimai bus pagrįsti sveikesnėmis, teisingesnėmis, tvaresnėmis ir atsparesnėmis maisto sistemomis“ – teigė forumo organizatorė „AgriFood Lithuania“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Forume – platus spektras temų ir tarpsektorinių lyderių

„Šis forumas yra puiki platforma skirtingiems žemės ūkio, maisto ir kitų susijusių sektorių atstovams bei politiniams lyderiams kalbėtis ir, svarbiausia, išgirsti vieniems kitus. O tai yra regionų stiprinimo ir agromaisto sektoriaus raktas į sėkmę. Taip pat ir gyventojų aprūpinimas kokybišku, prieinamu maistu, kartu randant pažangių būdų tvarumo tikslams siekti, aukštą pridėtinę vertę kuriančių technologinių įmonių plėtrai Lietuvoje skatinti. Tai ypač aktualu dabar, kada pasaulio maisto tiekimo grandinės, dar nespėjusios atsigauti po pandemijos, dėl karo Ukrainoje išgyvena dar didesnį sukrėtimą ir verčia pasaulį mąstyti apie maistą kaip nacionalinio saugumo klausimą“, – teigė „Agromaisto forume“ dalyvausianti Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Tarp Agromaisto forumo temų pasaulio aprūpinimas kokybišku maistu, inovacijų didinimas bei skaitmenizacija, anglies ūkininkavimas ir to perspektyvos, maisto mados bei vartotojų lūkesčiai, tvari agromaisto sistema, Europos skaitmeninių inovacijų centrai, atsparumo didinimas agromaisto sektoriuje (energija, klimatas, įgūdžiai) bei biomaistas.

„Agromaisto forume“ pagrindinį pranešimą pristatysiantis didžiausios pasaulyje agromaisto sektoriaus bendruomenės „EIT Food“ generalinis direktorius Dr. Andy Zynga apibūdindamas šiandieninę situaciją žemės ūkio ir maisto sektoriuje teigė: „Maisto sistema susiduria su daugybe iššūkių, tačiau tuo pat metu mums tai suteikia puikias galimybes kurti realius pokyčius, kurie paliestų visuomenę. Klimato kaitos, Rusijos pradėto karo Ukrainoje, Covid-19 pandemijos, maisto praradimo problemos visoje tiekimo grandinėje lėmė maisto sistemos krizę. Be to, susiduriama su dideliais iššūkiais pritraukiant daugiau jaunų žmonių dirbti šiame sektoriuje ir stiprinant visuomenės pasitikėjimą maisto sistema. Tam, kad rastume sprendimus šiems iššūkiams, mums reikia dirbti kartu. Todėl yra būtina skatinti inovacijas, nes tai, tikiu, leis mums sukurti sveiką ir tvarią maisto sistemą visuomenei ir planetai".

Agromaisto forumas pasiūlys dar neišnaudotą atsako priemonę

Europos Komisija šiais metais oficialiai patvirtino 136 skaitmeninių inovacijų centrus, kuriems suteiktas Europos skaitmeninių inovacijų centro vardas. Lietuvoje tokio įvertinimo yra sulaukę trys konsorciumai, o įvairiose Europos šalyse net 35 iš jų specializuojasi žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuje. Kaip teigia „Agromaisto forumo“ organizatoriai, ši diskusijų platforma kaip papildomą atsaką į pasaulinę daugiasluoksnę žemės ūkio maisto produktų krizę pasiūlys papildomą ir dar nepanaudotą veiksmingą priemonę – ESIC suvienijimą bendram tikslui.

Tai bus pirmas kartas, kada šie didžiausi kompetencijų centrai Europoje susirinks į vieną vietą tartis dėl tarptautinio ir tarpsektorinio bendradarbiavimo ir bendro įsipareigojimo dirbti drauge kuriant strateginį aljansą bei sieks apsibrėžti bendrą prioritetų kelrodį.

Anot idėjos iniciatorių, šis aljansas sukurs unikalų bendradarbiavimo modelį ir bendrą ESIC ekosistemą, pasižyminčią bendradarbiavimu, technologijų mainais ir investicijomis. Tai leis rinkai pasiūlyti stipriausius įmanomas sprendimus bei išplės veikėjų, galinčių turėti didžiausią įtaką skaitmeninėje transformacijoje, veiklos kryptį nuo nacionalinio iki tarptautinio lygmens.

Registracija nemokamai stebėti forumą vykdoma internetu. 

by admin

Lietuvoje pirmąkart vyks Eurokomisarės globojamas tarptautinis vizijų kūrimo regionams hakatonas

by admin

Eurokomisarė Mariya Gabriel: AgriFood Lithuania hakatono globėja tapau todėl, kad tokie renginiai gali padėti mums papasakoti kitokią, teigiamą Europos regionų istoriją

Šių metų spalio 21–23 dienomis pirmąkart Europos Sąjungoje vyks tarptautinis hakatonas „HACK Startup Village”, skirtas kurti idėjas, vizijas ir koncepcijas, kurios padėtų spręsti regionų mažėjimo, infrastruktūros, neišnaudoto ekonominio augimo, švietimo, aplinkosaugos ir socialinius iššūkius bei skatintų verslui palankios ekosistemos kūrimą. Hakatono dalyvių tikslas – pasirinktą regioną paversti startuolių traukos centru ir geriausia vieta pasaulyje gyventi, dirbti, svajoti ir kurti. Geriausiai pasirodžiusios komandos turės galimybę pristatys savo idėjas Europos Komisijos organizuojamame forume „Startup Village Forum 2022”.

„AgriFood Lithuania” organizuojamo hakatono metu komandos turės galimybę pasirinkti spręsti ir vieną iš daugiau nei 15 agromaisto sektoriaus iššūkių, kuriuos pateikė verslo atstovai iš skirtingų Europos valstybių. Be to, renginio organizatoriai informuoja, jog komandos ir individualūs dalyviai vis dar gali registruotis iki penktadienio vakaro ir pretenduoti į 8 000 eurų siekiantį prizinį fondą.

Hakatono atidarymo metu vyks net trys aukšto lygio apvaliojo stalo diskusijos, kuriose dalyvaus Europos Komisarė Mariya Gabriel, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, švietimo, mokslo  ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, Europos parlamento narys Juozas Olekas, „EIT Food” generalinis direktorius Andy Zynga,  aukšto rango Europos Komisijos pareigūnai bei įvairių universitetų atstovai. Stebėti atidarymo diskusijas gali kiekvienas norintis.

Pirmąkart per dešimt metų

Šis hakatonas yra išskirtinis ne tik savo koncepcija, bet ir tuo, kad jo oficialia globėja tapo Eurokomisarė, atsakinga už inovacijas, mokslinius tyrimus, švietimą, jaunimą ir kultūrą, Mariya Gabriel. Tai pirmas kartas po daugiau nei  dešimties metų pertraukos, kada renginio Lietuvoje oficialiu globėju tapo Eurokomisaras ne iš Lietuvos. Apie  „Startuolių regiono“ koncepciją, patarimus hakatono dalyviams ir siekį paskatinti inovacijų kūrimą kaimo vietovėse išsamus interviu su „HACK Startup Village” globėja Eurokomisare Mariya Gabriel.

Lietuvoje „Startuolių regiono“ (angl. Startup Village) terminas yra gana naujas. Mūsų visuomenė apie tai sužinojo tik tada, kai apie šią koncepciją kalbėti pradėjo skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania". Ar galėtumėte paaiškinti, apie ką yra ši iniciatyva, kodėl ji buvo sukurta ir kokie yra jos pagrindiniai tikslai?

„Startuolių regionas“ yra vieta – arba mažų vietų tinklas, – išnaudojantis inovacijas ir verslumą kaip priemones išlaisvinti egzistuojantį plėtros potencialą ir palaikyti kaimo vietovių gerovę. Jis grindžiamas tvirtu įsitikinimu, kad naujovės ir verslumas, o ypač jaunos įmonės, turinčios ambicijų diegti inovacijas ir augti, gali atlikti pagrindinį vaidmenį atgaivinant kaimo vietoves ir bendruomenes.

„Startuolių regiono“ iniciatyva yra ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos dalis. 2021 metais Europos Komisija nustatė ilgalaikę ES kaimo vietovių viziją, kurioje nurodytos kelios konkrečios veiksmų sritys, padėsiančios siekti stipresnių, susietų, atsparių ir klestinčių kaimo vietovių ir bendruomenių iki 2040 m. „Startuolių regiono“ tikslai šiame kontekste yra paskatinti startuolių kūrimąsi ir inovacijas Europos kaimo vietovėse bei sukurti diskusijų ir žinių erdvę regionų problemoms spręsti.

Be to, „Startuolių regiono“ iniciatyva yra svarbus Naujosios Europos inovacijų darbotvarkės elementas, padėsiantis užtikrinti, kad regioninės inovacijų ekosistemos atsižvelgtų į kaimo vietoves.

Kokiomis priemonėmis Europos Komisija ketina skatinti praktinį šios idėjos įgyvendinimą?

Yra įvairių ES strategijų ir iniciatyvų, kurios gali prisidėti prie „Startuolių regiono" idėjos praktinio įgyvendinimo skatinimo. Paminėsiu tik keletą iš jų tam, kad susidarytumėte bendrą įspūdį apie egzistuojančią paramą šiai iniciatyvai.

Visų pirma, „Startuolių regiono" plėtrai visose ES šalyse ir regionuose gali būti naudojamos sanglaudos ir kaimo plėtros politikos. Sanglaudos politikos programose numatomos įvairios priemonės privačioms ir viešosioms investicijoms, susijusioms su „Startuolių regionu", skaitmenine infrastruktūra ir paslaugomis, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, inkubatorių ir bendro darbo erdvių kūrimu, įgūdžių ugdymu ir kt.

Antra, paramos priemonės numatytos ir „Europos horizonto“ (angl. Horizon Europe) programoje, už kurią esu atsakinga kaip už mokslinius tyrimus ir inovacijas atsakinga EK narė. „Europos horizonte“ yra dvi darbo programos, kuriomis „Startuolių regiono" iniciatyva bus remiama 2023 m. ir 2024 m. Tai programos „Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka“ ir „Europos inovacijų ekosistemos“.

Galiausiai, „Startuolių regioną" remia kasmetinis „Startuolių regiono" forumas (angl. Startup Village Forum), pirmą kartą organizuotas 2021 m. Tai yra keitimosi žiniomis ir bendradarbiavimo vieta, kur įvairios institucijos ir kitos suinteresuotosios šalys gali susitikti, diskutuoti ir apsibrėžti veiksmus, skirtus skatinti startuolių kuriamas inovacijas kaimo vietovėse.

Negana to, „Startuolių regiono" forumas skatina ir viešųjų bei privačių organizacijų įsipareigojimą remti „Startuolių regiono" iniciatyvą teikiant tiek finansinę, tiek ir kiek kitokią paramą, pavyzdžiui, bendradarbiavimo erdves, IT infrastruktūrą, patirtį, mentorystę ar mokymus. Jau dabar daugėja privačių ir viešųjų subjektų, kurie aktyviai remia „Startuolių regiono" iniciatyvą.

Su kokiais didžiausiais iššūkiais, jūsų nuomone, šiuo metu susiduriate? Kaip manote, kokie iššūkiai laukia „Startuolių regiono" idėjos ateityje ją įgyvendinant skirtinguose Europos regionuose?

Mes žinome, kaip remti startuolių kūrimąsi miestuose, tačiau siekti tokio paties tikslo ir kaimo vietovėse yra gana nauja. Vis dėlto, mes manome, kad tai yra teisinga. Reikia ne tik atgaivinti kaimo vietoves, bet ir visoje ES mobilizuoti kaimo vietovių inovacijų potencialą augimui ir gerovei.

Viena iš kliūčių, kurias turime įveikti, yra įsitikinimas, kad kaimo vietovės negali būti inovatyvios. Tą patį įsitikinimą galima įvardinti ir kitaip – inovacijos yra kažkas, kas vyksta tik miestuose ir didmiesčiuose. Reikia daug ką įtikinti ir tai galima padaryti, pavyzdžiui, dalintis sėkmės istorijomis.

Vis dėlto, sėkmingam „Startuolių regiono" koncepcijos įgyvendinimui labai svarbi teisinga politika ir programos. Naujojoje Europos inovacijų darbotvarkėje, kurią Europos Komisija priėmė praėjusių metų liepą, yra išskirtas konkretus pavyzdinis veiksmas, skatinantis inovacijų ekosistemas skleisti inovacijų sanglaudą visoje Europoje. Šiame veiksme aiškiai apibrėžiama, jog „Startuolių regiono" iniciatyva prisidės prie šio tikslo.

Šis pavyzdinis projektas sukurs susietus regioninius inovacijų slėnius visoje ES. Šiame procese pirmiausiai įtraukiami būtų tie regionai, kurių inovacijų efektyvumas prastesnis. Tam, kad tai įvyktų, teiksime paramą bent vieno mažiau inovatyvaus ir kito, naujoviškesnio, regiono bendradarbiavimui. Skyrėme 100 mln. EUR finansavimą iš „Europos horizonto" ir 70 mln. EUR iš Tarpregioninių inovacijų investicijų (angl. Interregional Innovation Investments) priemonės iš Europos regioninės plėtros fondo (angl. European Regional Development Fund).

Nors „Startuolių regiono" sąvoka Lietuvoje yra nauja, „Išmanaus regiono“ (angl. Smart Village) idėja mūsų šalyje jau gerai žinoma. Ar šios iniciatyvos yra viena kitą papildančios ar konkuruojančios?

„Išmanaus regiono“ ir „Startuolių regiono" idėjos yra glaudžiai susijusios ir turi tokį patį tikslą kaimo vietoves paversti patraukliomis vietomis gyventi ir dirbti. Dėl šios priežasties abi idėjos gali viena kitą papildyti ir viena kitai padėti.

„Išmanieji regionai“ yra pagrįsti skaitmeninių įrankių naudojimu. Šios idėjos tikslas yra pagerinti kaimo bendruomenių ekonominės, socialinės ir aplinkos sąlygos. Šiame procese ypač svarbios skaitmeninės technologijos.

„Startuolių regionai" yra pagrįsti verslumu ir inovacijomis. Ši koncepcija pagrįsta įsitikinimu, kad naujos idėjos ir įmonės, ypač tos, kurias įkūrė jauni žmonės, turintys rimtų planų plėstis ir augti, gali atgaivinti kaimo vietoves ir jose gyvenančias bendruomenes.

Šios dvi sąvokos nekonkuruoja. Tarp jų yra daug sinergijų. Galite nesunkiai įsivaizduoti situaciją, kai „Išmanaus regiono“  strategija skatina startuolio kūrimą kaimo vietovėje. Arba atvirkščiai, kai įmonės, sukurtos kaip „Startuolių regiono"  dalis, padeda regione įdiegti kokius nors skaitmeninius įrankius. Man tai yra dvi pagrindinės tos pačios dėlionės detalės.

Europoje pirmą kartą vyks „Startuolių regiono" idėjai skirtas hakatonas. Tapote šio skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania“ organizuojamo hakatono globėja. Kas jus paskatino palaikyti šią idėją? Kokių rezultatų tikitės iš šio hakatono? Ar realu, kad hakatono dalyvių sukurtas idėjas vėliau galėtų įgyvendinti Europos Komisija?

Kaimo vietovės dažnai yra vaizduojamos kaip vietos, kuriose nėra naujovių, arba, geriausiu atveju, kaip vietos, kuriose bet kokios inovacijos susiduria su daugybe kliūčių. Tokie renginiai kaip šis hakatonas, skirtas „Startuolių regiono" temai, gali padėti mums papasakoti kitokią, teigiamą istoriją. Šis hakatonas gali pateikti konkrečių pavyzdžių, kaip kaimo vietovėse galima skatinti ir puoselėti inovacijas. Tai yra priežastys, dėl kurios šį hakatoną palaikau.

Tikiuosi, kad hakatono dalyviai įvertins regionų galimybes ir ieškos originalių idėjų bei sprendimų. Leiskite pateikti keletą pavyzdžių, kai, mano nuomone, kaimo vietovės gali būti tikrai inovatyvios. Pagalvokite apie inovacijas, kurios galėtų pagerinti išteklių naudojimo efektyvumą ūkininkaujant. Pagalvokite apie biologines pramonės šakas arba kultūros paveldo potencialą. Pažvelkite į moterų verslumo ir „sidabrinės ekonomikos“ – tai ekonominės veiklos, skirtos 50 metų ir vyresnių žmonių poreikiams tenkinti – potencialą. Ir, žinoma, nepamirškite skaitmeninių technologijų teikiamų galimybių.

Šio hakatono metu sukurtos idėjos gali daryti įtaką sprendimų priėmėjų veiksmams ne tik ES, bet ir nacionaliniu, regioniniu bei vietos lygmenimis. Hakatone atrasti inovatyvūs sprendimai tikrai gali būti naudingos ES politikai ir programoms. Tai padės mums spręsti problemas, su kuriomis susiduria regionai, ir skatins šias vietoves pasinaudoti egzistuojančiomis galimybėmis ir prisidėti prie Europos ateities.

Viena labai konkreti galimybė pasidalinti šio hakatono rezultatais yra kitas „Startuolių regiono" forumas.

Šiame pokalbyje jau užsiminėme apie „Startuolių regiono“ forumą, kuris turėtų įvykti kitų metų pradžioje. Tokie dideli renginiai tik patvirtina, jog pasirinkta tema visuomenei yra labai svarbi. Kokio susidomėjimo sulaukė praėjusių metų forumas? Ko tikitės iš būsimo forumo? Kokią pagrindinę žinutę ketinate perduoti visuomenei?

2021 m. lapkritį pirmą kartą įvykęs „Startuolių regiono“ forumas buvo labai sėkmingas. Turėjome daugybę dalyvių ir didžiuli visapusišką palaikymą. Renginio metu buvo galima susipažinti su įvairiais kaimo inovacijų ekosistemų aspektais ir sužinoti daugiau apie iššūkius bei galimybes kuriant ir plėtojant startuolius kaimo vietovėse. Gaila, tačiau dėl COVID-19 situacijos, renginį teko organizuoti internetu. Todėl labai laukiu kito forumo, planuojamo 2023 m. vasario 28 d.

Po pirmojo forumo aktyviai tęsėme „Startuolių regiono“ diskusijas 2022 m. Pavyzdžiui, šių metų balandžio mėnesį man buvo malonu susipažinti su  grupe startuolių regionų. Man buvo labai naudinga juos išgirsti. Šių metų rugsėjį Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų dienose vyko Jungtinio startuolių regionų tyrimų centro surengta sesija „Startuolių regionas: nepaliekant nieko nuošalyje".

Kaip matote, diskusijos tęsiasi nuo pirmojo forumo pradžios. Todėl visi labai laukiame šį savaitgalį vyksiančio hakatono ir vasario mėnesio renginio. Tai bus proga regionų novatoriams burtis, diskutuoti, dalytis refleksijomis, patirtimi ir pagaliau kartu kurti „Startuolių regiono“ sąvoką. Forume dalyvaus valdžios, verslo, mokslinių tyrimų ir pilietinės visuomenės atstovai. Šioje vietoje galima papildyti atsakymą į vieną iš jūsų ankstesnių klausimų. Forume mes, pavyzdžiui, aptarsime, kaip „Startuolių regiono" forumas gali susieti su kitomis iniciatyvomis, organizacijomis ir bendruomenėmis tokiomis kaip „Išmanieji regionai“.

Noriu nuoširdžiai pakviesti Lietuvos organizacijas, įmones, verslininkus ir viešojo administravimo institucijas prisijungti prie „Startuolių regiono" forumo.

Paskutiniu klausimu norėčiau atkreipti dėmesį į hakatono dalyvius. Ką jiems patartumėte? Į ką paskatintumėte atkreipti dėmesį kuriant „Startuolių regiono“ ateities viziją? Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant tokias idėjas?

Noriu pabrėžti, kad „Startuolių regiono“ iniciatyvos atveju pačios inovacijos nėra pabaiga. Galutinis šios idėjos tikslas – kaimo vietovių plėtra paverčiant jas patraukliomis novatoriams, kurie kurtų gerovę ir darbo vietas.

Be to, pagrindinė 2021 m. „Startuolių regiono" forumo žinutė buvo ta, jog nėra vienos „stebuklingos kulkos“. Inovacijų regionuose iššūkius galima spręsti įžvelgiant iš pačių įvairiausių perspektyvų.

Ir galiausiai, pasilinksminkite ir būkite kūrybingi.

by admin