Diskusijoje išskirti veiksniai, reikalingi spartesnei skaitmenizacijai žemės ūkyje
Pirmojoje Europos Parlamento biuro Lietuvoje ir skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania“ surengtoje diskusijoje prelegentai sutarė, kad skaitmenizacija agromaisto sektoriuje yra būtinas veiksnys norint atlikti kokybinį šuolį ir pradėti dirbti efektyviau, ekologiškiau bei įgyvendinti Europos Sąjungos iškeltus ambicingus Žaliojo kurso tikslus nemažinant gamybos.
Politikai tiki skaitmenizacijos nauda
Pranešimą renginyje pristatęs ir diskusijoje dalyvavęs Europos Parlamento narys Juozas Olekas apgailestavo, kad naująją BŽŪP, kuri įsigalios 2023 m., pasitinkame pandemijos sąlygomis. Europos Parlamento narys neabejojo, jog į dvejopą transformaciją bei kitas žemės ūkį paliečiančias strategijas būtina žvelgti kaip į naują galimybę ir ją išnaudoti atsisakant kai kurių pasenusių ūkininkavimo sampratų bei į savo veiklą įsileisti pažangias naująsias technologijas, paremtas mokslu.
EP nario J. Oleko manymu, moksliniai tyrimai ir inovacijos, skaitmeninimas bei naujosios technologijos yra vieni iš svarbiausių veiksnių pereinant prie tvaresnių ir sveikesnių maisto sistemų, todėl būtina investuoti į mokslinius tyrimus žemės ūkyje bei surinktus duomenis paversti naudinga informacija, kurią ūkininkai galėtų išnaudoti praktikoje. Be to, norint spartesnių rezultatų skaitmeninimo srityje, Europos Parlamento nario nuomone, yra būtina atsigręžti į jaunimą – skatinti jaunuosius ūkininkus tikslinėmis finansinėmis priemonėmis ir sudaryti palankesnes sąlygas įsigyti žemės ūkio plotus bei kreditus. Galiausiai, EP narys J. Olekas pabrėžė, kad skatindami kooperaciją ir bendradarbiavimą stipriai prisidėtume prie to, jog naujosios technologijos pasiektų mažuosius ir vidutinius ūkius.
Renginyje dalyvavęs Lietuvos žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius pritarė skaitmenizacijos svarbai žemės ūkio sektoriui ir teigė, kad skaitmenizavimo technologijos atveria naujas žemės ūkio verslo valdymo galimybes visuose agromaisto sektoriaus produktų vertės grandinės etapuose bei padeda mažinti ūkininkų patiriamas sąnaudas. Anot viceministro, būtina pavienes pažangias technologijas susisteminti kuriant bendrą platformą, todėl ši vyriausybė turi tikslą parengti Nacionalinę skaitmeninimo darbotvarkę, sukurti ilgalaikę žemės ūkio sektoriaus skaitmenizavimo programą ir ją įgyvendinti.
Tuo metu Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius atkreipė dėmesį, kad Lietuva turėtų skirti didesnį dėmesį ūkininkų supažindinimui su tuo, kas yra skaitmenizacija, nes dažnas ūkininkas to iki galo dar nesupranta, nors, pavyzdžiui, nuotoliniu būdu sėkmingai registruoja ūkinių gyvūnų judėjimą ar deklaruoja pasėlius.
Siūlomos priemonės spartesnei skaitmenizacijai
„AgriFood Lithuania DIH“ vadovė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį į pagrindines priežastis, kurios stabdo skaitmenizacijos diegimą bei pasiūlė įvertinti priemones, kurios galėtų paskatinti pažangių technologijų diegimą žemės ūkio sektoriuje. Anot K. Šermukšnytės-Alešiūnienės, labai svarbu skirti ypatingą dėmesį ūkininkų supažindinimui su inovatyviais sprendimais, nauda ir tinkamumu konkrečiam ūkiui. Kaip vieną iš pavyzdžių, kaip tai galėtų būti daroma, diskusijos dalyvė įvardino gerąją patirtį iš svetur – parodomuosius ūkius.
Taip pat „AgriFood Lithuania“ direktorės teigimu, turime užtikrinti vienodas sąlygas ūkininkams ir verslams pasinaudoti skaitmeninių inovacijų centrų žiniomis ir galimais finansiniais instrumentais diegiant pažangias technologijas. Kaip pabrėžė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė, dabar egzistuoja nelygybė, kada skaitmeninių inovacijų centras suteikti paramą gali tik smulkiajam ir vidutiniam verslui. Toks pavienių ūkių išskyrimas pristabdo platesnę skaitmeninę transformaciją žemės ūkio sektoriuje.
Galiausiai, „AgriFood Lithuania DIH“ ir Lietuvos klasterių tinklo direktorė atkreipė dėmesį į tai, kad ūkininkai nėra pajėgūs vieni susidoroti su visais tenkančiais piniginiais ir eksploataciniais iššūkiais, kurių reikalauja Žaliasis kursas ir skaitmeninė transformacija, tad valstybė ir visa Europos Sąjunga turėtų pasiūlyti finansinę paskatą ūkininkams įsigyti skaitmeninimo paslaugas.
Ūkininkai skaitmenizuotis nori, bet būtina didesnė parama
Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Raimundas Juknevičius siūlė tiek ūkininkams, tiek ir politikams laiku pasiruošti permainoms bei įvertinti aplinkybes, kurios natūraliai atsiranda būtent žemės ūkio sektoriuje. Anot Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininko, skaitmeninių technologijų atsipirkimas pramonėje ar paslaugų sektoriuje yra žymiai greitesnis nei žemės ūkyje, nes ten įrengimai gali dirbti nepertraukiamai visus metus. Todėl norėdami, kad žemės ūkio vystymasis neatsiliktų, turėtume intensyviau remti skaitmeninimo projektus ūkiuose bei rasti būdus, kaip efektyviai paskirstyti paramą skaitmenizavimui tarp skirtingo dydžio ūkių.
Kaip pažymėjo R. Juknevičius, būtų klaida mažinti reikalavimus smulkiems ir vidutiniams ūkiams lyginant su didesniais bei atitinkamai skirti mažesnius finansinius instrumentus skaitmenizacijai juose. Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininko teigimu, tai tik padidintų atskirtį ir smulkius bei vidutinius ūkius paverstų nekonkurencingais. Jis teigiamai įvertino idėją skirti finansinę paramą ūkininkams skaitmeninimo paslaugų pirkimui. Anot ūkininkų atstovo, galėtų būti sukurtas ūkininko krepšelis, kurio gautas lėšas žemdirbys panaudotų perkant skaitmeninimo paslaugas bei pats išsirinktų paslaugos teikėjus (panašiai dabar yra perkant konsultavimo paslaugas).
Skaitmenizacija – būdas pritraukti jaunimą
Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vadovė dr. Rasa Melnikienė atkreipė dėmesį, kad vis mažiau jaunų žmonių Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje ateina dirbti į žemės ūkį. Anot mokslo atstovės, mes turėtume plačiau kalbėti apie paslaugų dalijimosi ekonomiką skaitmenizavimo kontekste, kada dėmesys būtų skiriamas ne technikos įsigijimui kiekvienam ūkiui, bet galimybių sudarymui šias paslaugas pirkti rinkoje įvairaus dydžio ūkiams, kas sėkmingai vyksta kituose sektoriuose.
Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto direktorė išskyrė keletą sričių, į kurias inovacijos turi ateiti kaip įmanoma greičiau. Tai technologijos, kurios mažina auginamų produktų užsikrėtimo įvairiomis ligomis priežastis ir optimizuoja tręšimą. Taip pat būtina skaitmenizuoti apskaitos procesus, plėtoti tiesioginio pardavimo platformas bei į internetinę erdvę perkelti ūkininkų konsultavimą ir mokymus. Užbaigdama dr. Rasa Melnikienė išreiškė viltį, kad Lietuva investuos į skaitmeninių technologijų, skirtų žemės ūkiui, kūrimą, bei rems tai darančius inovatorius, nes šioje srityje mūsų šalis dar nepavėlavo ir gali suspėti būti ne tik importuotoja, bet ir vertinama aktyvi eksportuotoja.
K. Šermukšnytė-Alešiūnienė: agromaisto sektorius kaip X faktorius kuriant žaliąją ekonomiką Lietuvoje
Kalbant apie žaliąją ekonomiką ir jos kūrėjus, daugelio žvilgsniai krypsta į energetikos, transporto ar pramonės sektorius. Mūsų mintyse pagrindinį dėmesį užkariauja saulės baterijos, elektromobiliai ar teršalų kiekis, išmetamas iš pramonės objektų kaminų, tačiau retai pagalvojame, kaip gamtą veikia mus visus maitinančio žemės ūkio ir maisto sektoriaus veikla.
ES tikslai sektoriui
Jeigu pasižiūrėtume į skaičius, pamatytume, kad žemės ūkio sektorius Lietuvoje išmeta penktadalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pasaulyje – 18 proc., o Europos Sąjungoje (ES) šis rodiklis siekia 9 proc. Taip pat šis tradiciškai lietuviams labai artimas sektorius dėl savo veiklos specifikos ženkliai prisideda prie vandens ir dirvožemio taršos iš pasklidusių taršos šaltinių. Norėdama iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu regionu ir sumažinti neigiamą įtaką vandenims ir dirvožemiams, ES ėmėsi ambicingų tikslų, kurie neabejotinai turės didelį poveikį Lietuvai labai svarbiam žemės ūkio sektoriui.
Iki 2030 m. žemės ūkyje naudojamų pesticidų kiekis turės būti sumažintas perpus, o trąšų – 20 proc. Maisto nuostoliai taip pat turėtų sumažėti per pusę, kaip ir gyvulininkystėje bei žuvininkystėje naudojamų antimikrobinių medžiagų kiekis. Galiausiai iki 2030 m. ketvirtadalis visų ūkių ES turi būti ekologiniai. Natūralu, kad, matant šiuos tikslus, ūkininkams kyla nemažai nerimo, tačiau norėčiau pasiūlyti į tai pažvelgti kitomis akimis ir užduoti sau klausimą. Kaip galime išnaudoti šią situaciją, kad, griežtėjant reikalavimams, gamybos agromaisto sektoriuje ne tik nesumažintume, bet ir ją padidintume, išliktume konkurencingi?
Ar išnaudosime galimybes?
Yra tik vienas kelias – diegti inovatyvias skaitmenines technologijas ir vykdyti dvejopą transformaciją. Dvejopa transformacija – tai žaliasis kursas ir skaitmeninimas. Kitu atveju kalbėti apie tvarią žaliąją ekonomiką ir konkurencingą bei gamybą didinantį Lietuvos žemės ūkio sektorių negalėsime.
Kad mums pavyktų, Lietuvoje reikia sukurti efektyviai veikiančią agromaisto ekosistemą. Galime pasidžiaugti, kad per pastaruosius kelerius metus tam buvo sukurti tvirti pamatai. Skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania“ Europos Komisijos (EK) buvo pripažintas vienu iš nedaugelio gerosios praktikos pavyzdžių visoje Europoje. Taip pat Lietuva EK nominavo konsorciumą „EDIH4IAE.LT“ tapti Europos skaitmeninių inovacijų centru, kurio pagrindinės specializacijos bus būtent agromaisto ir energetikos sektoriai. Šis centras orientuosis į Vidurio ir Vakarų Lietuvą. Be to, agromaisto pakraipą turi Ateities technologijų skaitmeninių inovacijų centras, kuris laimėjo nacionalinį konkursą ir skirstys paramą įmonėms, norinčioms diegtis skaitmenines technologijas (iki 50 proc. sumos).
Labai džiugu, kad šiandien galime kalbėti apie konkrečias mūsų šalyje sukurtas agromaisto skaitmenines technologijas, kurios prisidės prie žalesnės ateities kūrimo. Pavyzdžiui, mobilioji skraidanti laboratorija, skirta tvariam žemės ūkiui vystyti, 2020 m. gavo labai aukštus įvertinimus tarptautiniuose konkursuose. Tai tik vienas iš Lietuvoje sukurtų daugelio pažangių technologijų pavyzdžių, įrodančių didžiulį mūsų potencialą.
Turime padėti ūkininkams
Norėdami išnaudoti turimą potencialą kurdami žaliąją ekonomiką agromaisto sektoriuje privalome sumažinti atotrūkį tarp technologijų kūrėjų ir vartotojų. Neturime teisės pamiršti ūkininkų, kurie sudaro didelę mūsų šalies žemės ūkio sektoriaus darbuotojų dalį. Mažieji ūkiai dėl dabar taikomos paramos sistemos negali sau leisti įsigyti brangios technikos, leidžiančios veikloje naudoti inovatyvias ir pažangias skaitmenines technologijas. Tokio tipo technologijos gali padėti sumažinti taršą ir padidinti ūkių efektyvumą. Dėl šios priežasties valstybė turėtų sudaryti sąlygas ūkininkams gauti paramą ne tik konsultavimo, bet ir skaitmeninimo paslaugoms pirkti.
Paskata ūkininkams pirkti skaitmeninimo paslaugas ne tik leistų žemės ūkio sektoriui sparčiai pereiti prie skaitmeninių technologijų ir savo ūkiuose pradėti aktyviai diegti tiksliojo ūkininkavimo principus, bet ir sumažintų atliekų kiekį. Skaitmeniniai inovacijų centrai, turintys agromaisto sektoriaus specializaciją, galėtų būti puikus įrankis ūkininkams renkantis, testuojant ar diegiant inovacijas ir pritaikant skaitmenines technologijas ūkiuose.
Taip pat valstybė turėtų nepamiršti, kad agromaisto klasteriai* yra puikus įrankis siekiant spartesnės dvejopos transformacijos, ir suteikti jiems kaskadinio finansavimo teikiamas galimybes, kurios yra plačiai naudojamos kitose Europos valstybėse. Kadangi klasteriai patys kuria maisto vertės grandines, jie geriausiai žino smulkaus ir vidutinio verslo situaciją regionuose. Kaskadinis finansavimas sudarytų klasteriams dar geresnes galimybes prisidėti prie ekonominio gyvybingumo didinimo ir padėtų ūkiams didinti savo efektyvumą diegiant skaitmenines technologijas.
Tikslinės valstybės paskatos ir vieningas veikimas vykdant dvejopą transformaciją mus įgalins turėti tvarią žaliąją ekonomiką Lietuvoje su stipriu žemės ūkiu. Efektyvios ekosistemos pagrindą turime, tam jau pradėtos skirti finansinės priemonės. Trūksta tik lengvo sprendimų priėmėjų postūmio ir didesnio ūkininkų pasitikėjimo bei iniciatyvos bendraujant su ne pelno siekiančiais skaitmeninių inovacijų centrais, kurie yra pasiruošę padėti atsakyti į nerimą keliančius klausimus ir įveikti iššūkius.
* Klasteris – tai įmonių ir (arba) mokslo ir studijų institucijų bei kitų subjektų savanoriška santalka, funkcionuojanti partnerystės principu, kurios nariai, veikdami kartu, siekia padidinti sukuriamą pridėtinę vertę.
Rengiama diskusija apie galimybes žemės ūkio ir maisto sektoriuje
Europos Sąjunga, siekdama iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu regionu ir sumažinti neigiamą įtaką vandenims ir dirvožemiams, išsikėlė ne vieną ambicingą uždavinį, kuris stipriai paveiks žemės ūkio sektorių.
Viena iš pagrindinių priemonių, galinti padėti ūkiams keistis, – skaitmeninių inovacijų diegimas. Europos Parlamento biuras Lietuvoje ir ne pelno siekiantis skaitmeninių inovacijų centas „AgriFood Lithuania“ vasario 11 d. organizuoja specialų internetinį renginį „Skaitmenizacija – galimybė žemės ūkio ir maisto sektoriui“, skirtą visiems dirbantiems ir besidomintiems agro-maisto sritimi. Dalyvavimas renginyje nemokamas, tačiau dėl riboto galinčių prisijungti žmonių skaičiaus būtina išankstinė registracija.
„Mes turime puikų potencialą tiek kurti, tiek pritaikyti naująsias technologijas žemės ūkyje. Lietuvoje turime inovatorių, kuriančių specializuotas žemės ūkio informacines sistemas, kurios padeda ūkininkams praktiškai įgyvendinti išmanųjį ūkininkavimą. Šios pažangios technologijos turi potencialą atverti naujas galimybes ir padėti mums pasiekti Žaliojo susitarimo tikslus. Vis dėlto, svarbu užkirsti kelią galimoms nelygybėms – drauge privalome užtikrinti, kad šios naujovės iš tikrųjų pasiektų mūsų ūkius, ypač smulkiuosius ir vidutinius.
Todėl turėtume pradėti garsiai kalbėti apie tai, kad Europos Sąjunga ir jos šalys narės skatintų ūkininkus kooperuotis, didintų naujų technologijų prieinamumą. Tai sudarytų sąlygas ūkininkauti klimatui bei aplinkai draugiškais būdais ir užtikrintų, kad kaimas būtų palanki vieta jauniems ūkininkams“, – teigia vienas iš renginio pranešėjų bei diskusijos dalyvis Europos Parlamento narys Juozas Olekas.
„AgriFood Lithuania“ skaitmeninių inovacijų centro direktorės Kristinos Šermukšnytės-Alešiūnienės teigimu, turime ieškoti būdų ir sprendimų, padėsiančių ūkininkams transformuoti savo ūkius, jog jie būtų pažangūs, konkurencingi ir tausojantys gamtą.
Tačiau privalome suprasti, kad ūkininkai vieni to padaryti negalės, todėl būtinos tikslinės valstybės paskatos ir vieningas visų pusių veikimas vykdant dvigubą transformaciją. Anot renginio pranešėjos ir diskusijos dalyvės, skaitmeniniai inovacijų centrai, turintys agro-maisto sektoriaus specializaciją, ir regioniniai klasteriai galėtų būti puikus įrankis ūkininkams renkantis, testuojant ar diegiant inovacijas ir pritaikant skaitmenines technologijas ūkiuose.
Renginyje pranešimai ir diskusija
Pranešimus renginyje pristatys EP narys Juozas Olekas, žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius, skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania" direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Prie šių pranešėjų į diskusiją renginio tema prisijungs Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, ekonomikos ir kaimo vystymo instituto direktorė dr. Rasa Melnikienė bei Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Raimundas Juknevičius. Diskusiją moderuos EP biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė.
Su detalia renginio programa galima susipažinti čia.
Lietuva apsisprendė: siūlo skaitmenizuoti pramonės, agromaisto ir energetikos sektorius
Daugiausia kompetencijos pramonės, agromaisto ir energetikos sektoriuose Lietuvoje vienijančio konsorciumo iniciatyvą „EDIH4IAE.lt”, ekspertų komisija įvertinusi visus kandidatus, pripažino geriausia ir labiausiai atitinkančia Lietuvos interesus teikti skaitmeninės transformacijos paslaugas Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono verslo subjektams. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) inicijuotą Europos skaitmeninių inovacijų centrą „EDIH4IAE.lt“ Europos Komisijai nominavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Ministerija, nominuodama šį Europos skaitmeninių inovacijų centrą geriausiu tarp kitų kandidatų Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione, patvirtino jo sektorinę prioritetizaciją – centro paslaugos bus teikiamos išskirtinai pramonės, agromaisto ir energetikos sektoriuose veikiantiems subjektams.
„EDIH4IAE.lt“ pagrindinis tikslas – efektyvinti minėtų sektorių skaitmeninę transformaciją, prioritetą teikiant pagrindinių skaitmeninių technologijų, tokių kaip didelio našumo kompiuteriai, dirbtinis intelektas ir kibernetinis saugumas diegimui. LPK, agromaisto sektoriaus skaitmeninių inovacijų lyderiai Baltijos šalyse „ART21“ ir skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania“ įsitraukdami į šio centro kūrimą imasi ne tik skaitmeninės transformacijos Vidurio ir vakarų Lietuvos regione iniciatyvos, bet ir prisiima atsakomybę už ateities rezultatus būdami ESIC dalimi.
Pramonės, agromaisto ir energetikos sektorių simbiozė skatins skaitmeninę ir žiedinę ekonomiką bei leis padidinti Lietuvos pramonės tarptautinį konkurencingumą. Planuojama, kad per artimiausius kelerius metus „EDIH4IAE.lt“ paslaugomis pasinaudos daugiau kaip 5000 ūkio subjektų. Taip pat skaičiuojama, kad šios paslaugos paskatins 500 mln. apimties investicijų pritraukimą į skaitmeninių inovacijų kūrimą bei diegimą, o darbo našumas padidės daugiau nei 20 proc.
„Itin aktyvus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įsitraukimas į Skaitmeninės Europos programos iniciatyvą, operatyvus ir kvalifikuotas dalyvavimas Europos Komisijos inicijuotose darbo grupėse užtikrino Lietuvos verslui ypatingos svarbos galimybę – pasitelkti Europos skaitmeninių Inovacijų centro teikiamas paslaugas čia, Lietuvoje, ir reikšmingai padidinti savo konkurencingumą. Tai unikali galimybė Lietuvai įveiklinti mūsų partnerių sukauptas kompetencijas ir padaryti išsiskiriančio masto proveržį visos ES mastu“, – pažymi LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Teikdamas verslo skaitmeninei transformacijai reikalingas paslaugas: skaitmeninius auditus, skaitmeninių technologijų ir finansavimo paiešką, įgūdžių formavimą, konsultacijas ir kt., šis centras bendradarbiaus su kitais skaitmeniniais inovacijų centrais Lietuvoje ir Europoje. Toks bendradarbiavimas leis ne tik gauti prieigą prie naujausių žinių ir technologijų, skatinančių pramonės, žemės ūkio, maisto ir energetikos sektorių skaitmeninę transformaciją, bet prisidės ir prie Lietuvoje sukurtų žinių ir technologijų eksporto, padės šalies įmonėms įsitraukti į ES ir tarptautines vertės kūrimo grandines.
„Lietuva priėmė svarbų ir teisingą sprendimą didžiausiu skaitmeninimo prioritetu Vidurio ir vakarų Lietuvos regione laikyti būtent pramonės, agro-maisto ir energetikos sektorių transformaciją, kurių vieninga samplaika atneš didžiausią pridėtinę vertę Lietuvai tiek ekonomikos, tiek aplinkosaugos srityse. Negano to, Europos Komisija jau anksčiau buvo įvardijusi prioritetą kiekvienoje šalyje narėje turėti į agro-maisto sektorių orientuotą ESIC, todėl galima pagrįstai tikėtis ypatingo EK dėmesio šiam Europos skaitmeninių inovacijų centrui” – teigė agro-maisto sektoriaus skaitmeninių inovacijų įmonės „ART21” vadovas Augustas Alešiūnas.
Konsorciumą, įgyvendinantį iniciatyvą „EDIH4IAE.lt“ (kitaip – „Pramonės, žemės ūkio ir energetikos sektorių skaitmeninė transformacija Lietuvoje”), įsteigė Lietuvos pramonininkų konfederacija, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos inovacijų centras, agromaisto sektoriaus technologijų įmonė „ART21”, skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania”, Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas, Lietuvos energetikos institutas ir Smart Energy DIH.
Agromaisto forume 2020 dėmesys bendradarbiavimui, ateities sprendimams ir ryškėjančioms Lietuvos ambicijoms
Agromaisto forume 2020 dėmesys bendradarbiavimui, ateities sprendimams ir ryškėjančioms Lietuvos ambicijoms
Lapkričio 26–27 dienomis vykęs didžiausias Lietuvoje tarptautinis „Agromaisto forumas 2020“ pritraukė daugiau nei 1 200 žiūrovų, kurie dvi dienas skyrė savo dėmesį naujausių agromaisto sektoriaus aktualijų, skaitmeninimo potencialo ir ateities perspektyvų COVID-19 kontekste aptarimui. Taip pat viso forumo metu akcentuota skirtingų ekosistemos veikėjų bendradarbiavimo svarba siekiant tvarių sprendimų.
ES ir Lietuvos ambicijos
Europos Sąjunga yra išsikėlusi ambicingus tikslus kurti tvaresnę, žalesnę ir sveikesnę aplinką sutrumpinant maisto tiekimo grandinę, sumažinant naudojamų pesticidų kiekį bei galiausiai tampant neutraliu klimatui regionu. Visi šie tikslai, forume dalyvavusių Europos Komisijos ir Europos Parlamento atstovų teigimu, yra neįmanomi be skaitmeninės ir žaliosios agromaisto sektoriaus transformacijos, kuri gali ambicingus Europos siekius paversti realybe.
Jau praėjusių metų forume skaitmeninių inovacijų sprendimų kūrėjai Lietuvoje aiškiai deklaravo ambiciją ir žinią, kad mūsų šalis gali tapti žemės ūkio ir maisto sektoriaus inovacijų pavyzdžiu Europai. Situacija per metus stipriai pasistūmėjo į priekį. Kaip teigė „AgriFood Tech“ sektoriaus verslo angelas ir skaitmeninių inovacijų įmonės „ART21“ vadovas Augustas Alešiūnas, „šiandien, 2020 m. 3 ketvirčio pabaigoje, mes pasiekėme pradžios pabaigą. Po visų kalbų, aptarimų, diskusijų viešajame ir privačiame sektoriuje apie tai, kad agromaisto technologijos yra svarbios, mes pagaliau pradėjome matyti dideles finansines injekcijas būtent į šį sektorių.“
Lietuvos agromaisto inovatorių siekis paversti Lietuvą šio sektoriaus pažangių sprendimų lyderiais Europoje post-pandeminėje eroje forumo metu sulaukė stipraus politikos formuotojų palaikymo. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad šiandien Lietuva turi galimybę panaudoti visą turimą agro-maisto sektoriaus technologijų potencialą siekdama lyderės pozicijos, o diegdama naująsias technologijas galės užtikrinti saugų maistą ir apsaugoti gamtą būsimoms kartoms. Anot Seimo Pirmininkės, Parlamentas turės suvaidinti svarbų vaidmenį ir įdės daug pastangų, kad šalis susitelktų į svarbų agro-maisto sektorių ir nepamirštų atsiveriančių Žaliojo kurso galimybių, kurios gali atlikti svarbų vaidmenį sudarant sąlygas Lietuvai tapti post-pandeminio laikotarpio agro-maisto sektoriaus skaitmeninių inovacijų lydere.
Bendradarbiavimas
Forumo metu šis žodis iš pranešėjų ir diskusijos dalyvių lūpų buvo girdimas dažniausiai. Kaip teigė Europos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės verslumo ir MVĮ generalinio direktorato atstovė Blaga Valentinova Popova, EK išskiria keturiolika ekosistemų, iš kurių agromaisto ekosistema yra viena svarbiausių ir plačiausių. Europos klasterio aljanso prezidentas Antonio Novo Guerrero pabrėžė, jog labai svarbu yra tai, kad tiek tos pačios, tiek skirtingų eksosistemų veikėjai tarpusavyje bendradarbiautų, tartųsi ir ieškotų sprendimų, kurie padėtų įveikti bendrus iššūkius.
N. Guerrero teigimu, būtent COVID-19 krizė išryškino bendradarbiavimo naudą, kai atskiri dalyviai tarpusavyje aktyviai dalinosi informacija ir pristatė vieningą sektoriaus veikėjų poziciją ir patarimus EK. Pranešėjo manymu, veikimas tinkle didina įmonių atsparumą, skatina ekonomiškai naudingą bendradarbiavimą bei labai padeda mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurių dideliems konglomeratams valstybių taikoma parama dažnai nepasiekia.
Diskusijos dalyvių nuomone, žengiant skaitmenizacijos ir tvarumo keliu, negalima užmiršti nei vieno maisto grandinės dalyvio – būtina kalbėtis, tartis ir kiekvienam veikėjui parodyti, kaip esantys iššūkiai gali tapti galimybėmis. Šiam tikslui pasiekti Europos Komisija sukūrė skaitmeninius inovacijų centrus, kurie veikdami vieno langelio principu gali geriausiai patarti ūkininkui ar įmonei pasirenkant racionaliausius skaitmeninius sprendimus, pritaikytus būtent jiems. „AgriFood Lithuania DIH“ vadovė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė akcentavo, EK išreikštą poziciją, kad kiekvienoje valstybėje veiktų bent vienas stiprus specializuotas agro-maisto skaitmeninių inovacijų centras.
Svarbu tikslingas galimybių išnaudojimas
Forumo dalyviai sutarė, kad po COVID-19 pasaulis neišvengiamai bus kitoks, todėl dabar yra geriausia proga patobulinti tai, kas neveikia. Europos Komisija parengė ekonomikos gaivinimo planą, kuris remiasi skaitmenine ir žaliąja transformacija. Be to, šiuo metu valstybės narės rengia nacionalinius atsparumo ir atsigavimo planus, kurių pagrindu bus panaudojami EK skiriami ištekliai. Diskusijose dalyvavusių Europos Parlamento narių teigimu, tokie planai suteikia valstybėms lankstumo ir leidžia imtis beprecedenčių veiksmų, kurie gali suvienyti skirtingus veikėjus bendriems tikslams. EP narys Bronis Ropė atkreipė dėmesį, kad būtina numatyti konkrečias priemones ir teisės aktus, kurie labai aiškiai reglamentuotų paramą ūkininkams, kurie nusprendžia imtis pažangių pokyčių savo valdomame ūkyje.
Vis dėlto, EP narys Juozas Olekas apgailestavo, kad ES Taryboje buvo nuspręsta sumažinti lėšų dalį, skirtą moksliniams tyrimams, nes jie yra būtini siekiant Žaliojo kurso ir skaitmenizacijos tikslų. Forumo dalyvių teigimu, yra būtina labai racionaliai įvertinti, kaip tikslingai panaudoti gaivinimo fondo lėšas, kad jos būtų nukreiptos į inovacijas, galinčias efektyviausiai prisidėti prie naujoviško žemės ūkio ir maisto gamybos. Wageningen universiteto atstovo ir didžiausio ES agro-maisto sektoriaus skaitmeninių inovacijų centrų tinklo „Smart Agri Hubs“ koordinatoriaus Dr. George Beers teigimu, ES šalyse yra daugybė puikių iniciatyvų ir sprendimų esamoms problemoms, tačiau apie juos informacija dėl įvairių egzistuojančių iššūkių yra labai neišsami ir trukdo išnaudoti visą jau dabar inovatorių sukurtą potencialą.
Ateities transformacija
Diskusijų apie ateitį dalyviai akcentavo kelis dalykus. Žmonių kiekis pasaulyje stipriai išaugs, sveiko maisto prieinamumo poreikis didės, bus keliami labai aukšto lygio gamtosauginiai reikalavimai, todėl bioekonomika neišvengiamai taps ateities ekonomika. Dėl šios priežasties jau dabar privaloma mąstyti, kaip maksimaliai sumažinti naudojamų pesticidų kiekį, tikslingai panaudoti esančius resursus bei amortizuoti išaugsiančius kaštus. Be to, prelegentų teigimu, žemės ūkio ir maisto sektoriaus negalima atskirti nuo pramonės, nes tai yra sudėtine jos dalis. Pritaikius inovatyvius skaitmeninius sprendimus ateityje agro-maisto sektoriaus Lietuvos ūkiui sukuriama vertė padidės iki trijų kartų.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius akcentavo šalutinių produktų panaudojimo gaminant biodujas bei saulės energijos panaudojimo ūkiuose svarbą. Tai leistų ūkininkui gaminti tvarią energiją, iš gamintojo tapti eksportuotoju ir taip sumažinti patiriamus kaštus.
Diskusijos dalyvių teigimu, neišvengiami bus robotizacijos bei skaitmenizacijos sprendimai, kurie leis sužinoti tikslią informaciją apie situaciją ūkyje ir automatizuoti sprendimus – naudojant tiksliai pagrįstą vandens, pesticidų ar pašarų kiekį konkrečiam žemės plotui ar gyvuliui resursų švaistymas galėtų būti sumažintas iki nulio. Tokie sprendimai kai kur taikomi jau dabar, tačiau ateityje tai bus neišvengiama realybė visam sektoriui.
Galiausiai, inovacijos žemės ūkio ir maisto sektoriuje gali padėti spręsti kartų kaitos problemą. Anot Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorės dr. Rasos Melinikienės, minėtojo sektoriaus diegiamų technologijų bei siūlomų paslaugų skaitmeninimas yra labai svarbus jaunų ūkininkų pritraukimui į žemės ūkį.
Prasidėjo registracija į virtualų regioninį hakatoną HACK AgriFood’20
Skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania“ kartu su tarptautiniais partneriais paskelbė registracijos pradžią į regioninį virtualų dviejų dienų hakatoną „HACK AgriFood’20“, kuris vyks lapkričio 21–22 dienomis. Hakatono dalyviai galės rinktis vieną iš 18 pateiktų realių šių dienų agro-maisto sektoriaus iššūkių šešiose skirtingose kategorijose
Dvi dienas truksiančiame hakatone inovatoriai iš Lietuvos ir kaimyninių valstybių nežengę kojos iš namų turės galimybę gauti patyrusių tarptautinių ekspertų patarimus, pristatyti savo idėją tarptautinio agro-maisto forumo metu, laimėti solidų piniginį prizą bei dalyvauti specialiai dalyviams paruoštoje interaktyvioje pramoginėje dalyje.
Registracija į hakatoną adresu www.hackagrifood.lt vyks iki lapkričio 18 d.
Hakatono iššūkių kategorijos: kova su maisto švaistymu; krizėms atspari sodininkystė; darbo jėgos trūkumo mažinimas; išmani gyvulininkystė; vertės suteikimas agro-maisto gamybos atliekoms; vietinės gamybos skatinimas.
Būsimo Agromaisto forumo 2020 pranešėjai: pandemija – ne krizė, o galimybė
Registracijų gausa į nuotolinį „Agromaisto forumą 2020“ “, kuris vyks lapkričio 26–27 dienomis, nustebino pačius renginio iniciatorius – skaitmeninių inovacijų centrą „AgriFood Lithuania“ ir Europos Parlamento biurą Lietuvoje. Organizatoriai primena, kad dalyvavimas forume yra nemokamas, tačiau dėl riboto galinčių prisijungti žmonių kiekio būtina išankstinė registracija.
Pandemija – nauja galimybė
Nors šių metų renginio programoje COVID-19 tema neišvengiama, forumo pranešėjai siūlo kitokį požiūrį į pandemiją. „Tai ne grėsmė išnykti, tai galimybė išnaudoti skaitmeninimą žemės ūkio ir maisto pramonės sektorių transformacijai. Tam dabar yra puikios sąlygos. Pirmiausia, patys ūkininkai suprato, kaip stipriai jie yra priklausomi nuo neautomatizuotų ir archajiškų sprendimų. Be to, Europos Sąjunga dabar siūlo realią ir apčiuopiamą paramą ūkiams ir verslams, norintiems judėti pažangos keliu. Galiausiai, Europos visuomenės pasąmonėje matomas psichologinis lūžis – žmonės ne tik palaiko, bet ir reikalauja sprendimų, kurie kurtų tvaresnę, sveikesnę ir pažangesnę ateitį“, – teigia pagrindinį pranešimą forume pristatysiantis skaitmeninių inovacijų įmonės „ART21“ generalinis direktorius Augustas Alešiūnas.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas Gintas Kimtys sveikina požiūrį, kad šį permainų metą reikia vertinti per galimybių prizmę. „Patirti sukrėtimai jau parodė, kur esame pažeidžiamiausi, ir sudėliojo svarbiausius persitvarkymo akcentus. Su nauja motyvacija įgyvendindami Žaliąjį kursą bei skaitmenizaciją patenkinsime globalius tvarumo, saugumo ir funkcionalumo poreikius ir padidinsime atsparumą krizėms“. Jis atkreipia dėmesį, kad agro industrijai valstybė jau suteikė prioritetą sumanios specializacijos strategijoje, tad kuriant naujas technologijas, svarbu atsižvelgti į agroinovacijų ir maisto technologijų krypties temas.
Europos Parlamentas reaguoja į europiečių lūkesčius
Pasikeitęs gyventojų požiūris nėra vien tik gražiai naudojama klišė. Šios nuotaikos puikiai jaučiamos ir Europos Parlamente. Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Europos Parlamente Bronis Ropė atkreipia dėmesį, kad vartotojai tapo kur kas reiklesni. Anot EP nario, europiečiai nori už prieinamą kainą turėti galimybę pirkti produkciją, pagamintą kaip įmanoma darnesnėje ir ekologiškesnėje aplinkoje, kurioje nebūtų naudojami pesticidai.
Ropė pabrėžia, kad ES supranta visuomenėje tvyrančias nuotaikas ir nori užtikrinti nenutrūkstamą vietinę maisto grandinę, todėl yra pasiruošusi padėti kiekvienam ūkininkui, norinčiam dirbti ekologiškiau, išmaniau, našiau ir pelningiau. EP sprendimai suteikia galimybę Bendrosios žemės ūkio politikos priemones tikslingai nukreipti į technologinius sprendimus, leidžiančius ūkininkams įsidiegti žaląsias technologijas, skatinančias aplinkosaugą ir tvarumą. „Tačiau būtina kelti klausimą, ar Lietuvos ūkininkai pajėgus tokioms investicijoms be adekvačios ES paramos? Negalima ignoruoti fakto, kad Lietuvos žemdirbiai vis dar konkuruoja ES rinkoje nevienodomis sąlygomis, gaudami mažesnes tiesiogines išmokas.“ – teigia EP narys iš Lietuvos Bronis Ropė.
Bioekonomika – ateities ekonomikos variklis
Forume dėmesys bus skiriamas ir su pandemija nesusijusių ateities perspektyvų aptarimui. Viena iš jų – bioekonomika ir jos potencialas. Nors šiandien tai nesulaukia pakankamai didelio dėmesio, tačiau, anot EBPO, palyginti netolimoje ateityje būtent tai bus pagrindinis Europos plėtros variklis. Kaip teigia būsimas forumo diskusijos dalyvis Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, yra klaidinga kalbėti apie bioekonomiką kaip apie atskirą sektorių ar sritį, nes bioekonomikos principai yra taikomi daugelyje sektorių – žemės ūkyje, maisto pramonėje, tekstilėje, drabužių bei odos gaminių gamyboje, medienos ir baldų pramonėje ir t.t.
„Europoje verslas siekia maksimaliai padidinti medžiagų vertę, pereiti prie žiedinio verslo modelių ir pasukti link žiedinės ekonomikos. Būtent bioekonomika yra svarbi tokios ekonomikos dalis, kuri skiria išskirtinį dėmesį atsinaujinančių žaliavų gamybai ir žaliavų bei atliekų perdirbimui kuriant naujus produktus, o tai puikiai atliepia Europos viziją, kuri yra orientuota į skaitmeninimą ir Žaliąjį kursą. Tikslingas bioekonomikos potencialo išnaudojimas atvertų plačias galimybes tiek ateities produktų kūrimui, tiek naujų technologijų vystymui, kurių pritaikymas turi dideles perspektyvas“, – priduria LPK prezidentas V. Janulevičius.
„Agromaisto forumas 2020“ vyks lapkričio 26–27 dienomis. Pirmąją renginio dieną dėmesio centre bus ES sprendimai ir strategijos, o antrąją – Lietuvos agro-maisto pramonės ateitis. Forumas bus transliuojamas lietuvių ir anglų kalbomis. Vietų kiekis ribotas, tad norintys dalyvauti kviečiami registruotis.
Europos akys nukreiptos į Lietuvą: organizuojamas tarptautinis Agromaisto forumas 2020
Žemės ūkis artėja prie esminių permainų: ES Žaliasis kursas, bendrosios žemės ūkio politikos reforma, skaitmeninimas bei atsakas į COVID-19 pandemijos krizę iš pagrindų pakeis suvokimą apie žemės ūkio ir maisto pramonės našumą, tvarumą ir technologijas. Svarbiausios sektoriaus tendencijos bus išsamiai aptartos tarptautiniame „Agro-maisto forume 2020“, kuris lapkričio 26–27 d. vyks nuotoliniu būdu. Renginys skirtas verslui, sprendimų priėmėjams, ūkininkams bei visiems, besidomintiems šios srities perspektyvomis. Dalyvavimas konferencijoje yra nemokamas, tačiau dėl riboto galinčių prisijungti žmonių kiekio būtina išankstinė registracija.
Renginio organizatoriai – skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania“ bei Europos Parlamento (EP) biuras Lietuvoje pabrėžia, kad šiuo metu priimami sprendimai nulems šalies ir viso regiono žemės ūkio ir maisto pramonės ateitį ilgam laikui. „Spalio pabaigoje Europos Parlamentas balsavo už tai, kad ES žemės ūkio politika nuo 2023 m. būtų lankstesnė, tvaresnė ir atsparesnė krizėms. Europarlamentarai sieks, kad reikšminga paramos dalis būtų skirta kovai su klimato kaita ir biologinei įvairovei užtikrinti. Jau anksčiau Parlamentas pasisakė už sprendimus, mažinančius trąšų ir antibiotikų naudojimą maisto gamyboje, sutrumpinančius maisto tiekimo grandinę. Artimiausiu metu Europą turėtų pasiekti ekonomikos gaivinimo fondo lėšos, kurios gali tapti pagrindu transformacijai link tvaresnio žemės ūkio ir maisto gamybos“, – sako EP biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė.
„AgriFood Lithuania“ skaitmeninių inovacijų centro vadovės Kristinos Šermukšnytės-Alešiūnienės teigimu, pandemija paskatino Europą reaguoti. Skaitmeninė transformacija tapo pagrindiniu Europos Komisijos pasiūlytu atsaku į krizę, kuris valstybes ir verslus, tinkamai pasinaudojusius šia galimybe, pavers tvaresniais ir stipresniais nei bet kada anksčiau.
Tarp pranešėjų – lyderiai iš visos Europos
Šiandien forumo tema yra aktualesnė nei bet kada anksčiau. Tą patvirtina solidus konferencijos pranešėjų sąrašas, kuriame žymūs Europos ir Lietuvos ekspertai, politikai, verslininkai bei sprendimų priėmėjai iš Europos Komisijos. Tarp jų Europos Parlamento nariai Juozas Olekas ir Bronis Ropė, Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Konsorciumo „EIT FOOD“ vadovė Marja-Liisa Meurice, Europos klasterių aljanso prezidentas Antonio Novo Guerrero, rizikos kapitalo fondo „Iron Wolf Capital“ vadovaujantis partneris Kasparas Jurgelionis, „Agrokoncerno“, „Dojus Agro“ bei „Scandagra Baltic“ generaliniai direktoriai ir daugelis kitų. Su visu pranešėjų sąrašu galite susipažinti renginio organizatorių tinklapyje.
Vienas iš renginio moderatorių, skaitmeninių inovacijų centrų Europoje pradininkas Grigoris Chatzikostas teigia, kad COVID-19 išbandė mūsų maisto sistemų atsparumą ir paspartino naujų technologijų pritaikymą. Anot G. Chatzikosto, šio forumo tikslas – paskatinti skirtingus ekosistemų dalyvius nuo ūkininkų ir maisto grandinių tiekėjų iki verslininkų, vartotojų ar technologijų kūrėjų diskutuoti, sutarti, priimti teisingus sprendimus ir veikti kartu, kad agro-maisto sektorius taptų pažangesnis, tvaresnis ir labiau tausojantis aplinką.
Dėmesys Europai ir Lietuvai
„Agromaisto forumas 2020“ vyks lapkričio 26–27 dienomis. Pirmąją renginio dieną dėmesio centre bus ES sprendimai ir strategijos, o antrąją – Lietuvos agro-maisto pramonės ateitis. Forumas bus transliuojamas lietuvių ir anglų kalbomis. Vietų kiekis ribotas, tad norintys dalyvauti kviečiami registruotis.
Šis forumas yra 2019 m. Vilniaus Rotušėje vykusio tarptautinio Agro verslo forumo tąsa, kurio metu buvo pasirašytas memorandumas, įpareigojantis tolimesnį skirtingų ekosistemos veikėjų bendradarbiavimą ir siekį Lietuvoje suformuoti skaitmeninių inovacijų plėtrą palaikančią infrastruktūrą bei užtikrinti reikiamą finansavimą. Šie tikslai buvo sėkmingai įgyvendinti.
Organizuojamas tarptautinis agromaisto inovacijų hakatonas
Pirmąkart istorijoje rengiamas net 2 mėnesių trukmės virtualus tarptautinis hakatonas „HACK AgriFood‘20“, skirtas atsakyti į COVID-19 mestus iššūkius, išspręsti realias agromaisto įmonių problemas ir parduoti sprendimus užduotis pateikusioms kompanijoms. Šiuo metu įmonės iš skirtingų Europos valstybių jau yra pateikusios devynis iššūkius keturiose pagrindinėse kategorijose: Lokalūs maisto tiekimo tinklai, Šalutinių maisto produktų panauda, Išmanesnis maisto pakavimas ir Tiesioginio maisto pristatymo sprendimai.
Tarptautiniu mastu žinomas ekspertas Grigoris Chatzikostas, vertindamas „HACK Agrifood’20“ hakatoną ir jo perspektyvas, teigė, kad COVID-19 išbandė mūsų maisto sistemų atsparumą. Be to, tai paskatino naujų technologijų pritaikymą. Anot eksperto, „HACK Agrifood’20“ yra bendradarbiavimo erdvė, kurioje startuoliai, ūkininkai ir maisto gamintojai gali praktiškai spręsti pandemijos mestus iššūkius. G. Chatzikostas mano, jog šis net du mėnesius truksiantis renginys taps postūmiu tiek Lietuvos, tiek ir Europos ekosistemoms judėti greičiau ir po krizės tapti dar stipresnėms.
Galimybė Lietuvai
Lietuvos mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas Gintas Kimtys pabrėžė, kad tokie renginiai labai svarbūs. Šis hakatonas ir jį užbaigsiantis tarptautinis Agroverslo forumas Vilniuje rodo Lietuvos ambicijas ir potencialą tapti agromaisto skaitmeninių inovacijų bandymų poligonu Europoje.
„HACK Agrifood’20“ jau sulaukė tiek tarptautinės, tiek ir vietinės bendruomenės paramos. Tarp rėmėjų galima išvysti net 164 partnerius visoje Europoje vienijantį SMART AgriHubs konsorciumą, taip pat MITA bei kt. Renginio organizatorių SIC „AgriFood Lithuania“ vadovė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė pabrėžė, kad didžiausi šio hakatono išskirtinumai yra trukmė. Be to svarbu, kad komandos spręs realius iššūkiu. Jos turės pateikti realius sprendimus MVP stadijoje. Anot SIC „AgriFood Lithuania“ ekspertų, tai leidžia pagrįstai tikėtis, kad bent keli komandų pateikti sprendimai bus nupirkti ir komercializuoti.