Tekstą parengė „Žinių radijas“
Žemės ūkio ir maisto sektorius užima išskirtinę vietą Lietuvos ir visos ES ekonomikoje. Be to, kad generuoja didelę tiek mūsų šalies, tiek visos ES bendrojo vidaus produkto dalį ir užtikrina viso žemyno apsirūpinimą maistu, žemės ūkio ir maisto sektorius yra ir vienas iš didžiausių darbdavių. Kaip galima kurti aukštą pridėtinę vertę agromaisto sektoriuje? Ar gali net ir nedidelis proveržis šiame sektoriuje turėti ryškią ekonominę naudą valstybei?
„Nuo žaliavos iki produkto“
Kai viešojoje erdvėje yra kalbama apie pridėtinę vertę, žmonės dažniausiai įsivaizduoja brangius produktus ir paslaugas. Žemės ūkio ir maisto sektoriaus produktai nekainuoja tūkstančių eurų už vienetą, todėl natūraliai kyla klausimas, kas yra laikoma aukštos pridėtinės vertės produktu šiame sektoriuje.
„Sukurti vertę tai reiškia parduoti visą grandinę nuo žaliavos iki produkto, tai ir yra ta pridėtinė vertė. Ir uždirbama yra daugiau, ir vertės šaliai lieka daugiau, kai yra parduodamas galutinis produktas – ar vidaus rinkoje, ar užsienyje“, – paaiškino „LitMEA“ direktorius ir Lietuvos klasterių tinklo prezidentas Giedrius Bagušinskas.
Jis teigė, kad visos šalys tai supranta ir stengiasi išlaikyti šią grandinę. Užsiaugindamos žaliavas ir perdirbdamos produktus šalies viduje, valstybės sukuria darbo vietas maisto pramonėje. Anot G. Bagušinsko, būtent taip žemės ūkio ir maisto sektoriuje yra kuriama pridėtinė vertė.
Mokslo, valstybės ir verslo sinergija
Pridėtinei vertei kurti reikalingi kompetentingi ir kvalifikuoti darbuotojai. Žemės ūkio ir maisto sektoriuje tokių darbuotojų vis dar trūksta. „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė atskleidė, kad šiai problemai spręsti Europos Komisija sukūrė Įgūdžių paktą:
„Įgūdžių paktas yra verslo, valdžios institucijų ir mokslo įsipareigojimas ateinančiu laikotarpiu padėti perkvalifikuoti žmones, kelti jų kvalifikaciją ir ugdyti naujus, kompetentingus darbuotojus. Pagal tai bus kuriamos programos, steigiamos papildomos finansinės priemonės“.
Žemės ūkio sektoriuje vykstantys pokyčiai, tokie kaip skaitmenizacija ir žaliojo kurso tikslų įgyvendinimas, taip pat reikalauja kvalifikuotų darbuotojų.
„Technologijos tapo labai modernios, reikalinga kvalifikacija, reikalingas išsilavinęs žmogus, kuris galėtų tas technologijas valdyti. Tai ne primityvūs traktoriai, kokie buvo prieš 30 metų. Turbūt tą požiūrį reikia keisti, įsivaizdavimus tam tikrus keisti. Žmonių ruošimas, motyvavimas yra ilgalaikis darbas“, – to nepamiršti ragino G. Bagušinskas.
Reikalingas aiškus planas
Bagušinsko teigimu, žemės ūkio ir maisto sektoriaus potencialą lemia trys sudedamieji – pakankamas vietinės žaliavos kiekis, pakankama rinka ir pakankamas kvalifikuotų darbuotojų skaičius. Lietuvos klasterių tinklo prezidentas siūlo skatinti gamybą ir kryptingai dirbti, kad šalyje atsirastų naujų gamyklų. Jis pabrėžė, kad Lietuvai reikia ir investicijų iš užsienio:
„Agromaisto sektorius paliktas vietinių verslininkų sprendimams. Mes jau gerą dešimtį metų matome tuos pačius rinkos žaidėjus, kurie auga, plečiasi iš savų resursų. Bet pas mus nekuria gamyklų kiti investuotojai, plėtotojai,, nes niekas tuo neužsiima kryptingai. Tai reiškia, kad mes nepritraukiame investuotojų iš užsienio, kurie matytų čia potencialą. Nėra kryptingo darbo“.
Šermukšnytė-Alešiūnienė pridūrė, kad Lietuvos žemės ūkio politikai trūksta nuoseklumo, nes su kiekviena nauja valdžia yra keičiama sektoriaus plėtros kryptis. Jos teigimu, Lietuvai reikia konkretaus plano – kaip turi atrodyti agromaisto sektorius, kokių tikslų turėtų būti siekiama, link kur turėtų būti einama.
„Vienas iš tų tokių didžiųjų tikslų yra numatytas – Europos mastu pakilti į aukštesnę vietą, sukurti žymiai daugiau pridėtinės vertės. Tikėkimės, kad tai bus ne tik popierinis tikslas, bet bus aiškiai sudėlioti žingsniai, kaip mes tą pasieksime. Nes mes galime palikti tai tik verslui ir paskui vėl stebėtis, kad kažkur ne ten nuėjome“, – sakė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė.
„Kai turime 1–2 metų planus, labai banguojame. Viso to išvengtume, jei turėtume dešimties metų planą. Tada jo laikytumėmės ir valdžių pasikeitimai nereikštų radikalių plano pasikeitimų, o tam tikro susitarimo tęstinumą. Išlaikytume vieną kryptį ir nesiblaškytume“, – pridūrė G. Bagušinskas.
Laidų ciklą inicijuoja skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“. Idėją pagal projektą „Kaimo plėtra regionuose inovacijų pagalba“ palaiko Lietuvos kaimo tinklas ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai“.
Tekstą parengė „Žinių radijas“