Šiandieniniame pasaulyje moterys drąsiau nei bet kada anksčiau imasi lyderystės ir kuria sprendimus, keičiančius mūsų gyvenimą. Viena tokių lyderių – skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“, 2020 m. EK Jungtinių tyrimų centro apžvalgoje išskirto kaip vieno iš dviejų gerosios praktikos sektorinių skaitmeninių inovacijos centrų pavyzdžių visoje ES, direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Iš pirmo žvilgsnio ėmėtės neįmanomos užduoties – skatinti sėkmingą dvejopą transformaciją pačiame tradiciškiausiame sektoriuje pasaulyje. Kaip Jums sekasi?
Nors žemės ūkis yra konservatyviausias ir mažiausiai skaitmenizuotas sektorius pasaulyje, jis yra ir vienas iš skaitmeninėms inovacijoms imliausių ir galinčių efektyviausiai išnaudoti dvejopos transformacijos naudą sektorių. FAO duomenimis žemės ūkio rinka kasmet augs apie 12,7 proc. Be to, analitikų skaičiavai rodo, kad investicijos į skaitmeninimą sparčiai didės ir po dešimtmečio sudarys apie 14 proc. viso pasaulio BVP.
Europos Komisija pabrėžė, kad ji žemės ūkio ir maisto sektorių mato kaip vieną iš prioritetinių sektorių Europoje. Gyventojai nori tvarių sprendimų, kurių pasiekti be skaitmeninių technologijų nepavyks. Lietuva turi visas galimybes būti šios transformacijos lydere Europoje. Esame agrariškiausia šalis per capita, turime santykinai nedidelį plotą bei aukščiausio lygio talentus, todėl galime tapti pilotiniu projektu visoms daug žadančioms agromaisto inovacijoms, kurias eksportuotume po visa pasaulį. Tai – mūsų valstybės galimybė sumažinti ekonominį atotrūkį tarp miesto ir kaimo bei turėti ekologišką, efektyvų ir visoje ES konkurencingą agromaisto sektorių.
Jūsų vadovaujamas skaitmeninių inovacijų centras vertinamas kaip vienas stipriausių ES bei neseniai tapo „EIT FOOD“ centru Lietuvoje. Panašu, kad Europa įvertina Jūsų pastangas?
„AgriFood Lithuania DIH“ skaitmeninio inovacijų centro tapimas pirmaujančios maisto inovacijų iniciatyvos „EIT FOOD“ centru Lietuvoje yra neįtikėtinas įvertinimas mums ir visai mūsų veiklai. Įprastai tokio dydžio atsakomybė yra suteikiama universitetams ar dideliems tyrimų centrams, tačiau šįkart buvo priimtas nedaug analogų turintis sprendimas.
Galime pasidžiaugti, kad Europos dėmesį mūsų žinioms, patirčiai ir įžvalgoms jaučiame nuolat. Be to, sulaukiame asmeninių Europos Komisijos narių kvietimų dalyvauti aukščiausio lygmens darbo grupėse. Todėl kiek apmaudu, kad, nepaisant nepaprastai gero įvertinimo ES, mūsų kompetencija ir žiniomis nenori pasinaudoti kai kurių vietinių ministerijų inicijuojamos darbo grupės.
Užsiminėte, kad didesnio susidomėjimo sulaukiate Europoje, o ne Lietuvoje. Kiek dėmesio agromaisto sektoriui skiria Lietuvos valdžios institucijos?
Požiūrį atspindi žemės ūkiui numatytos skirti lėšos iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo. Sudėtinga suvokti, kokiais efektyvumo matavimo rodikliais buvo remtasi, tačiau iš 2,225 mlrd. eurų šiam sektoriui tiesiogiai norima skirti tik 16 mln. ir šiuos pinigus panaudoti pelkėms atkurti. Liūdna, kada visa Europa kalba apie agromaisto sektoriaus svarbą, prioritetizavimą ir kelrodžių jam rengimą, o mes kažkodėl norime judėti priešinga kryptimi. Belieka tik tikėtis, kad netrukus valdžios atstovai suvoks aktyvaus ir glaudaus bendradarbiavimo su agromaisto sektoriumi svarbą įgyvendinant dvejopos transformacijos tikslus ir didinant mūsų šalies produktų konkurencingumą.