Daugiau nei 2 000 žiūrovų iš visos Europos kasmet sutraukiantis didžiausias tarptautinis „Agromaisto forumas“ Baltijos šalyse sugrįžta lapkričio 15 dieną. Šiemet kartu su „AgriFood Lithuania“ forumą tema „Taika maistui“ (angl. Peace for Food) organizuoja „Business at OECD“, Lietuvos Pramoninkų konfederacija, „EuroChambers“, „EIT Food“ bei „Smart Agri Hubs“. Kaip ir kiekvienais metais forumą, vyksiantį dvejomis kalbomis, kviečiami nemokamai stebėti visi norintys. Tam yra būtina registracija.
Dėmesys pasaulinei žemės ūkio ir maisto sektoriaus krizei
Dabartinę situaciją pasaulyje būtų galima apibrėžti kaip kompleksišką krizę, darančią didžiulę įtaką maisto paklausai ir pasiūlai. Klimato kaita, pandemija ir nepateisinama Rusijos karinė agresija gerokai perkrovė maisto sistemas ir sukėlė vieną baisiausių maisto krizių istorijoje. Agresoriaus invazija į taikią Ukrainą smarkiai sutrikdė pasaulines maisto rinkas ir sukėlė neigiamų pasekmių pasauliniam grūdų tiekimui trumpuoju laikotarpiu. Ilguoju laikotarpiu gamintojams stiprų neigiamą poveikį turės gamtinių dujų ir trąšų rinkų bei žemės ūkio technologijų gamybos ir sklaidos sutrikimai. Todėl yra būtini sprendimai pasauliniu lygiu ir tam jau yra dėti pirmieji žingsniai EBPO žemės ūkio ministrų susitikimo metu. Kaip teigia forumo organizatoriai, pasibaigus forumui EBPO šalių vyriausybėms bus pateiktos papildomos rekomendacijos, galinčios padėti spręsti dabartinius maisto sistemos iššūkius. Į šias rekomendacijas turėtų būti atsižvelgta ir aukšto lygio agromaisto temai skirtame susitikime Stambule, kuris bus surengtas 2023 m.
„Pasaulį ištikusios agromaisto sektoriaus krizės klausimas yra ypač aktualus Baltijos šalyse, kur kiekvienos Baltijos valstybės ekonomikoje žemės ūkio ir maisto produktų sektorius sudaro svarbią BVP dalį (Lietuvoje daugiau nei 7 proc.), Ukraina yra svarbi šių šalių maisto sektoriaus įmonių importo partnerė, o bendras valstybių infliacijos lygis yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Agromaisto sektoriuje veikiančių įmonių stagnacija turėtų rimtą neigiamą poveikį kitų sektorių augimui ir nedarbo lygiui (ypač regionuose). Todėl šis forumas sukviečia nacionalines ir tarptautines suinteresuotas puses diskusijai, leisiančiai parengti veiksmų planą (apimantį bendrus svarbiausių sektoriaus veikėjų įsipareigojimus), kuris užtikrintų įperkamo kokybiško maisto prieinamumą kiekvienam, nepažeidžiant tvarumo įsipareigojimų. Šie įsipareigojimai bus pagrįsti sveikesnėmis, teisingesnėmis, tvaresnėmis ir atsparesnėmis maisto sistemomis“ – teigė forumo organizatorė „AgriFood Lithuania“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Forume – platus spektras temų ir tarpsektorinių lyderių
„Šis forumas yra puiki platforma skirtingiems žemės ūkio, maisto ir kitų susijusių sektorių atstovams bei politiniams lyderiams kalbėtis ir, svarbiausia, išgirsti vieniems kitus. O tai yra regionų stiprinimo ir agromaisto sektoriaus raktas į sėkmę. Taip pat ir gyventojų aprūpinimas kokybišku, prieinamu maistu, kartu randant pažangių būdų tvarumo tikslams siekti, aukštą pridėtinę vertę kuriančių technologinių įmonių plėtrai Lietuvoje skatinti. Tai ypač aktualu dabar, kada pasaulio maisto tiekimo grandinės, dar nespėjusios atsigauti po pandemijos, dėl karo Ukrainoje išgyvena dar didesnį sukrėtimą ir verčia pasaulį mąstyti apie maistą kaip nacionalinio saugumo klausimą“, – teigė „Agromaisto forume“ dalyvausianti Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Tarp Agromaisto forumo temų pasaulio aprūpinimas kokybišku maistu, inovacijų didinimas bei skaitmenizacija, anglies ūkininkavimas ir to perspektyvos, maisto mados bei vartotojų lūkesčiai, tvari agromaisto sistema, Europos skaitmeninių inovacijų centrai, atsparumo didinimas agromaisto sektoriuje (energija, klimatas, įgūdžiai) bei biomaistas.
„Agromaisto forume“ pagrindinį pranešimą pristatysiantis didžiausios pasaulyje agromaisto sektoriaus bendruomenės „EIT Food“ generalinis direktorius Dr. Andy Zynga apibūdindamas šiandieninę situaciją žemės ūkio ir maisto sektoriuje teigė: „Maisto sistema susiduria su daugybe iššūkių, tačiau tuo pat metu mums tai suteikia puikias galimybes kurti realius pokyčius, kurie paliestų visuomenę. Klimato kaitos, Rusijos pradėto karo Ukrainoje, Covid-19 pandemijos, maisto praradimo problemos visoje tiekimo grandinėje lėmė maisto sistemos krizę. Be to, susiduriama su dideliais iššūkiais pritraukiant daugiau jaunų žmonių dirbti šiame sektoriuje ir stiprinant visuomenės pasitikėjimą maisto sistema. Tam, kad rastume sprendimus šiems iššūkiams, mums reikia dirbti kartu. Todėl yra būtina skatinti inovacijas, nes tai, tikiu, leis mums sukurti sveiką ir tvarią maisto sistemą visuomenei ir planetai“.
Agromaisto forumas pasiūlys dar neišnaudotą atsako priemonę
Europos Komisija šiais metais oficialiai patvirtino 136 skaitmeninių inovacijų centrus, kuriems suteiktas Europos skaitmeninių inovacijų centro vardas. Lietuvoje tokio įvertinimo yra sulaukę trys konsorciumai, o įvairiose Europos šalyse net 35 iš jų specializuojasi žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuje. Kaip teigia „Agromaisto forumo“ organizatoriai, ši diskusijų platforma kaip papildomą atsaką į pasaulinę daugiasluoksnę žemės ūkio maisto produktų krizę pasiūlys papildomą ir dar nepanaudotą veiksmingą priemonę – ESIC suvienijimą bendram tikslui.
Tai bus pirmas kartas, kada šie didžiausi kompetencijų centrai Europoje susirinks į vieną vietą tartis dėl tarptautinio ir tarpsektorinio bendradarbiavimo ir bendro įsipareigojimo dirbti drauge kuriant strateginį aljansą bei sieks apsibrėžti bendrą prioritetų kelrodį.
Anot idėjos iniciatorių, šis aljansas sukurs unikalų bendradarbiavimo modelį ir bendrą ESIC ekosistemą, pasižyminčią bendradarbiavimu, technologijų mainais ir investicijomis. Tai leis rinkai pasiūlyti stipriausius įmanomas sprendimus bei išplės veikėjų, galinčių turėti didžiausią įtaką skaitmeninėje transformacijoje, veiklos kryptį nuo nacionalinio iki tarptautinio lygmens.