Netrukus Vilnius vėl taps platforma pamatuotiems sprendimams, kaip ilgalaikėje perspektyvoje spręsti planetą slegiančius kompleksinius iššūkius ir vystyti pasaulines partnerystes, įgalinančias efektyviau siekti inovatyvių pokyčių. Į šalies sostinę lapkričio 14 d. sugrįžta kasmetinis tarptautinis „Agromaisto forumas 2023“. Didžiausias tokio pobūdžio renginys Baltijos šalyse suburia politikos, verslo ir mokslo lyderius iš viso pasaulio, o jų gretose šiemet – ir Europos žemės ūkio komisaras Janusz Wojciechowski. Forumas nemokamas ir užsiregistravus oficialioje svetainėje www.digitalfarm.lt bus transliuojamas internetu.

Forumą tema „Taika maistui: tvarumas, saugumas visuomenei ir planetai“ organizuoja klasteris ir skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania“ ir Europos Parlamentas, bendradarbiaudami su „Business at OECD“: Verslo ir pramonės patariamuoju komitetu, veikiančiu prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO), bei Lietuvos pramonininkų konfederacija. 

Renginys atliepia įtakingos organizacijos misiją

Ankstesnis forumas sulaukė daugiau nei 2500 tiesioginės transliacijos žiūrovų. Šiemet dėl plataus gvildenamų temų spektro tikimasi dar didesnės auditorijos dėmesio, o renginyje Vilniaus rotušėje gyvai susiburs iki 200 kviestinių svečių. 

Su „Agromaisto forumo 2023“ data sutampantys kiti dideli tarptautiniai renginiai atvers dar daugiau galimybių keistis svarbiomis įžvalgomis. Forumo išvakarėse Valdovų rūmuose įvyks oficialus „Business at OECD“ Maisto ir žemės ūkio komiteto posėdis – Lietuvoje jo atstovai susiburs pirmą kartą. Paprastai tokie posėdžiai vyksta organizacijos būstinėje Paryžiuje.

Lapkričio 14–15 d. tai pat veiks unikali bendradarbystės erdvė – Europos klasterių bendradarbiavimo platformos inicijuojamos interaktyvios praktinės dirbtuvės „C2Lab“. Čia įvairių industrijų klasterių organizacijos, įmonės, mokslinių tyrimų organizacijos iš visos Europos bursis į konsorciumus ir kartu vystys verslo idėjas. 

„Business at OECD“ – tarptautinė verslo grupė, daugiau nei 60 metų oficialiai atstovaujanti privačiam sektoriui visais EBPO politikos formavimo aspektais. Paprastai tariant, tai reikšmingiausių sprendimų partneris, palengvinantis verslo ir valdžios dialogą siekiant į augimą orientuotos, klestinčios ir įtraukios ateities. 

Pernai pradėtą vystyti forumo koncepciją toliau diktuoja viena iš organizacijos visuotinių iniciatyvų „Taika maistui“ (angl. „Peace for Food“). Ja pabrėžiamas verslo įsipareigojimas siekti pasaulinių su žemės ūkio tvarumu ir inovacijomis susijusių tikslų, šalys kviečiamos sutelkti dėmesį į dabartines maisto rinkas bei jose egzistuojančias problemas ir padedama įmonėms, kurios turi ambiciją proaktyviai dalyvauti EBPO veikloje žemės ūkio klausimais. 

Forumą atidarys žemės ūkio eurokomisaras 

Nuo 2019 m. vykstantis renginys pasižymi neeilinių pranešėjų bei diskusijų dalyvių vizitais, įskaitant aukšto rango valdžios pareigūnus, žemės ūkio ir (arba) maisto bei kitų sričių verslo ir klasterių atstovus, akademikus ir agromaisto produktų vertės grandinės suinteresuotuosius subjektus tarptautiniu bei nacionaliniu lygmenimis. 

Penktasis agromaisto forumas, kurio išsamią programą ir pranešėjų sąrašą galima rasti pirmiau minėtoje oficialioje svetainėje, bus neeilinis dėl ypatingo svečio. Be šalies Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir aplinkos ministro Simono Gentvilo, renginį atidarys Europos žemės ūkio komisaras Janusz Wojciechowski. 

EK atstovo vizija sektoriaus ateičiai sutampa su pagrindinėmis „Agromaisto forume 2023“ numatomomis nagrinėti temomis, pradedant modernizacija ir tvarumu grįstu žemės ūkiu, gebančiu prisitaikyti prie klimato, demografinių ir technologinių pokyčių. J. Wojciechowski darbotvarkėje ir tokios atsakomybės kaip indėlis įgyvendinant tvariam, sveikam, kokybiškam maistui skirtą strategiją „Nuo lauko iki stalo“, valstybių narių bendradarbiavimo skatinimas, rengiant ES ir nacionalinius prioritetus atliepiančius strateginius planus, dėmesys regioninėms vietovėms, ekologiniam ūkininkavimui, nulinei taršai.

Auksinis raktas į pokyčius – tinklų rankose

Atsigręždami į forumo tęstinumo svarbą, siekiant įveikti kompleksines maisto sistemos krizes ir atrasti reikalingus įrankius joms spręsti, organizatoriai taip pat primena pagrindinę žinutę, kuri buvo užkoduota daugelyje „Agromaisto forumo 2022“ pranešimų ir panelinių diskusijų. 

Šiandien sprendžiamąją galią keisti pasaulį, inicijuojant ir įgyvendinant pokyčius, turi glaudžiomis partnerystėmis grįsti tinklai: klasterių, skaitmeninių inovacijų centrų, verslo iniciatyvų, didelių korporacijų ir panašių agromaisto sistemos branduolių, kurie jaučia vienodų sektoriaus problemų grėsmę. Visgi nepaisant šalių ir netgi kontinentų skirtumų, jie turi tikslą įveikti bendrą „priešą“: planetos užterštumą, sutraukytas maisto grandines, regionų puoselėjimo ar investicijų į mažas ir vidutines įmones stoką.

Taigi bendru sutarimu pernai buvo priimtas dar tvirtesnis įsipareigojimas ne tik palaikyti, bet ir nuolatos stiprinti iš mažesnių tinklų sudaryto galingo tinklo pajėgumus. Šių metų forumo bendruomenė pasiruošusi pademonstruoti susitarimo rezultatus. Tęsti kovą su pastarojo laikmečio turbulencijomis, tarp kurių COVID-19, geopolitinių neramumų ir ekstremalių klimato kaitos reiškinių pasekmės, stos tokios pasaulinės organizacijos kaip daugiau nei 900 klasterių jungiantis Europos klasterių aljansas ir „Business at OECD“. 

Verta paminėti ir keletą kitų reikšmingų tinklų, kurių atstovų įžvalgas bus galima išgirsti „Agromaisto forume 2023“: verslumą ir naujoves maisto sektoriuje skatinantį visos Europos konsorciumą „EIT Food“, agromaisto pramonės įmones skaitmenizacijos kelionėje palaikančią iniciatyvą „Smart Sensors 4 Agri-food“, grindžiamą daugiau kaip 40 partnerių iš įvairių regionų ir valstybių narių patirtimi, Pasaulinę pienininkystės platformą ar Tarptautinę sėklininkystės federaciją.

Šiandieninio bendro įdirbio rezultatas – užtikrinta ateitis

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius atkreipia dėmesį, kad ES agromaisto sektorių ne šiaip išskiria kaip vieną iš 14 industrinių ekosistemų, kurioms tenka ypatingas vaidmuo vykstančioje transformacijoje. Anot eksperto, tai galinga pramonė, kurianti ne tik nacionalinį, bet ir Europos ir pasaulio BVP. 

„Neskaitant finansinių rodiklių, agromaisto industrija neabejotinai lemia ir gyvybiškai svarbius socialinio stabilumo bei visuotinės sveikatos aspektus. Norint įgyvendinti tokį tvarios ateities modelį, metas remtis moksliniais faktais pagrįsta aiškia politika ir konsultuotis su pramonės atstovais – tai padės realizuoti daugiau pridėtinės vertės teikiančių sprendimų. Pradedant iš esmės ūkininkavimo praktikas keičiančiomis inovacijomis, baigiant ES rekomenduojamais efektyvesniais, aplinkai draugiškesniais gamybos procesais ir energetine nepriklausomybe“, – bendradarbiavimo svorį siektiniems rezultatams pabrėžia vienas forumo pranešėjų.

Dar pirmajame agromaisto forume dalyvavęs AgTech verslo angelas ir agromaisto inovacijų įmonės ART21 įkūrėjas Augustas Alešiūnas antrina įžvalga apie teigiamą tradicija tapusio renginio virsmą.

„Vis konstruktyvesnės, pragmatiškesnės pagrindinių sektoriaus nuomonės formuotojų diskusijos atveria globalų požiūrį į planetos vertybes, dėl kurių trapumo didele dalimi esame atsakingi mes patys – žmonija. Džiaugiuosi, kad kasmet renginyje žvelgiame giliau ir plačiau, aprėpdami žemės, miškų, vandens išteklius, bioįvairovę, maisto sistemų ir visuomenės sveikatos bei kitas sąsajas. Panašu, kad politikos ateičiai formavimas – nebe skambus lozungas, o realių ir iš tiesų įgyvendinamų veiksmų planas, kaip turėtume keisti savo elgseną ir kokius konkrečius sprendimus derėtų priimti, ieškant kuo didesnės naudos planetai“, – komentuoja ekspertas.