Tekstą parengė „Žinių radijas“
Kaip keisis žemės ūkio sektorius karo Ukrainoje fone? Kokie esminiai pokyčiai gali būti prognozuojami svarbiausiam visuomenei sektoriui? Kokie įgūdžiai bei specialistai bus paklausiausi žemės ūkyje ateityje?
Prisitaikantis sektorius
Prasidėjus įvairioms krizėms, žemės ūkio sektorius pirmasis pajunta smūgį. Tačiau, bendrovės „East West Agro“ generalinio direktoriaus Gedimino Kvietkausko teigimu, turbūt joks kitas sektorius nėra taip išmokęs prisitaikyti prie kintančių sąlygų kaip žemės ūkis.
„Gamta nuolat kinta ir visą laiką kas nors keičiasi. Ir prie karo poveikio mes išmoksim prisitaikyti“, – sakė jis.
Karas Ukrainoje tik išryškino trąšų trūkumą, su kuriuo, pasak G. Kvietkausko, žemės ūkio sektorius susiduria jau apie metus. Dėl to ūkininkai yra priversti efektyvinti savo veiklą, investuoti į išmaniąsias technologijas ir taupyti.
„AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė teigė, kad žemės ūkio sektorius yra pažangus ir inovatyvus, o naujos technologijos, diegiamos ūkiuose, ir bus tai, kas padės susidoroti su krizėmis ir užtikrinti maisto saugumą.
Galimybė Lietuvos ūkiui
Grūdų kainoms šoktelėjus į viršų ir prasidėjus grūdų deficitui dėl karo Ukrainoje, Lietuvos ūkis gauna galimybę ne tik padėti nuo Ukrainos eksporto priklausančioms šalims, bet irstiprėti pats.
„Mes turime mažai gamybos, mes tik auginame ir eksportuojame grūdus (kas bendrame kontekste nėra gerai). Šiuo atveju, neturėdami daug gamybos galime daug eksportuoti žaliavos. O grūdų trūkumas, akivaizdu, kad bus didžiulis, ypač Afrikoje, Indonezijoje“, – paaiškino „East West Agro“ generalinis direktorius.
Kvietkausko teigimu, šiai dienai jau prognozuojama, kad Ukraina nuims 40 proc. mažiau derliaus. Net ir pasibaigus karui, Ukrainai reikės laiko, kad galėtų sugrįžti į senąjį žemės ūkio būvį.
„Daugybė resursų keliaus į šalies atstatymą, struktūros atstatymą. Žemės ūkis bus ne pirmo plano projektas“, – sakė G. Kvietkauskas.
Pažangesnė ir tvaresnė technika
Nutraukus ryšius su Rusija ir Baltarusija, tiek Lietuva, tiek kitos Europos šalys turės pradėti investuoti į brangesnę, tačiau pažangesnę ir tvaresnę žemės ūkio techniką. Pasak G. Kvietkausko, žemės ūkio technika yra inovacijų variklis, leidžiantis ne tik užtikrinti apsirūpinimą maistu, bet ir žengti svarbiuosius žingsnius tvaresnio žemės ūkio link. Rusiški ir baltarusiški kombainai ir traktoriai yra pigūs, tačiau techniškai neprogresyvūs ir taršesni už tuos, kuriuos gamina Vakarų šalys.
Rusijos eliminavimas iš rinkos ir Ukrainos stagnacija dėl karo suteiks galimybę Vakarų šalių žemės ūkio technikos gamintojams pasiūlyti Europos ir JAV ūkininkams galimybę greičiau įsigyti naujos technikos ir efektyvinti savo veiklą. Anksčiau vien Rusijos kombainų gamykla pagamindavo apie 6 tūkstančius kombainų per metus. Dabar, G. Kvietkausko teigimu, Rusijos pajėgumai sumažės, nes daugumos rusiškų kombainų varikliai – kanadietiški.
Pasak K. Šermukšnytės-Alešiūnienės, Lietuvos ūkininkai, turėdami brangią ir protingą techniką, niekada iki galo neišnaudodavo visų jos galimybių.
„Tai dabar su kylančiomis energetikos kainomis, su jaučiamu trąšų stygiumi, ta protinga technika įgauna didelę pridėtinę vertę“, – sakė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė.
„Nauja technika su mažesniu degalų suvartojimu yra svarus argumentas investuoti ilgalaikėje perspektyvoje“, – pridūrė G. Kvietkauskas.
Nors karas sutrikdo tiekimo grandines, jis priverčia ūkininkus priimti inovatyvius sprendimus.
„Visi karai, kai jie galiausiai baigiasi, kažką pasauliui duoda gero. Bent jau Europos mastu, akivaizdu, kad Europos ūkis bus efektyvesnis ir tvaresnis. Ir nori nenori, kad ir kaip lėtai Europoje juda Žaliasis kursas, , dabar žaliasis kursas atsiras staiga.
Nes tai dabar yra išgyvenimo klausimas“, – teigė G. Kvietkauskas.
Ateities specialybė – operatorius
Žemės ūkyje darbo jėgos trūksta visada. Tačiau dabar, G. Kvietkausko teigimu, reikia ne tik mokėti pagrindus, bet ir įgyti analitinių žinių.
„Mes jau ne pirmi metai susiduriame su milžinišku operatorių trūkumu. Nesakau traktoristų, nes šiuolaikiniame traktoriuje negali sėdėti traktoristas, jis turi per mažai žinių. Reikalingi operatoriai, reikalingi žmonės, kurie gebėtų dirbti su technologijomis, nuolat norėtų tobulėti, o tokių regionuose yra ne visada.“, – sakė „East West Agro“ generalinis direktorius.
Šermukšnytės-Alešiūnienės paklaustas, ar moterys gali tapti operatorėmis, G. Kvietkauskas patikino, kad taip:
„Pats darbas fiziškumo nebereikalauja jau seniai. Moterys be abejo gali, ir būtų labai pozityvus poslinkis, jei tokių moterų atsirastų daugiau. Nes tai nebėra tas paveikslėlis, kur traktoristas tepaluotas už vairo sėdi. Tai yra žmogus, sėdintis komfortabilioje kabinoje, valdantis sistemas ir kompiuterius“.
Pasak K. Šermukšnytės-Alešiūnienės, žemės ūkio sektorius dabar yra vienas perspektyviausių, pažangiausių ir inovatyviausių sektorių. Ji pabrėžė, kad šioje srityje dirba ne vien tik žemės ūkio specialistai:
„Tu būdamas ekonomistu, baigęs verslo vadybą, inžineriją ir net rinkodarą gali rasti savo terpę ir panaudoti savo įgūdžius, savo žinias“.
Kvietkauskas pridūrė, kad darbas žemės ūkyje priverčia išmokti gerokai daugiau dalykų – ir meteorologijos, ir kaip tvarkyti finansus. Jis teigė, kad ir Lietuvos aukštosios mokyklos pradeda tai suprasti:
„Dabar jaučiamas didelis proveržis. Universitetai tą mato ir stengiasi tai keisti. Nes žemės ūkis nėra vien žemės ūkio universiteto tema, tai yra kur kas plačiau.“
Laidų ciklą inicijuoja skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“. Idėją pagal projektą „Kaimo plėtra regionuose inovacijų pagalba“ palaiko Lietuvos kaimo tinklas ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai“.