Tekstą parengė „Žinių radijas“
„Žinių radijo“ laidoje „Pažangus agromaistas“, kurią iniciavo skaitmennių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“, Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius su „AgriFood Lithuania DIH“ direktore Kristina Šermukšnyte-Alešiūniene diskutavo apie tai, kaip agromaisto sektorius veiks Lietuvos ir Europos ekonomiką. Žemiau pristatome aktualiausias pašnekovų mintis.
Agromaisto sektorius jaus karo Ukrainoje pasekmes
Ukrainoje vykstantis karas daro įtaką ir agromaisto sektoriui. Kaip pastebi „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, agromaisto sektorius iš užmiršto sektoriaus tampa prioritetiniu. Tokia tendencija pastebima ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. „Šiandien dienai mes jau nekalbame apie tai, kokį maistą kuriame, ar kiek jo galime turėti, mes kalbame, ar galime užsitikrinti reikiamą maisto kiekį”, – pastebi K. Šermukšnytė-Alešiūnienė ir priduria, kad šių dienų kontekste naujomis spalvomis nušvinta ir Seime svarstomas Valstybės rezervo įstatymas, kuriame planuojama numatyti, kiek ir kokio maisto valstybė kaups.
Nors jau dabar pastebimos padidėjusios kai kurių maisto produktų kainos parduotuvių lentynose, K. Šermukšnytės-Alešiūnienės teigimu, kur kas ženklesnis poveikis – dar prieš akis. Įtaką darys ir Rusijai bei Baltarusijai pritaikytos sankcijos, ir Ukrainoje ženkliai sumažėjusi maisto gamyba, maisto eksportas. „Ukraina – viena didžiausių valstybių pasaulyje, darančių įtaką maisto vertės grandinei, galinti pamaitinti daugiau nei 600 milijonų žmonių, tad poveikis numatomas didelis”, – sako K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Teigiama, kad įtaką agromaisto kainoms darys ne tik dėl karo veiksmų mažėjanti maisto pasiūla iš Ukrainos, Rusijos, bet ir didėjančios energetikos, pašarų, trąšų kainos. „Pavyzdžiui, vien Ukraina gamino ir eksportavo 12 proc. visų pasaulio kukurūzų – tai yra daugiau nei 40 milijonų tonų kukurūzų per metus. Jie yra naudojami pašarų gamybai. Didelė dalis jų buvo eksportuojama. Jau prognozuojama, kad pašarams automatiškai brangstant, mes iš karto pajusime įvairiausių maisto produktų kainų šuolį. Nors atrodo, kad negalėtume šių dalykų susieti, bet taip yra. Kitas labai svarbus faktorius – energetika ir trąšos. Rusijoje buvo pagaminami didžiausi kiekiai kalio ir fosfato, kurie yra naudojami trąšoms, – sako K. Šermukšnytė-Alešiūnienė. – Jei kalbame apie azotinių trąšų svarbą ir ypatingai dabar pavasarį, kai buvo sustabdyta šių trąšų gamyba tikintis sulaukti mažesnių gamtinių dujų kainų, o šiai dienai matome priešingą situaciją – krizė kaip tik didina gamtinių dujų kainas. Kas iš to bus? Kas šiandien dienai yra neįsigijęs azotinių trąšų, tai klausimas, ar iš viso galės įsigyti net ir už didelę kainą. Tai vėl tiesiogiai daro įtaką galutinio maisto produkto kainai. Be jokios abejonės, per tam tikrą laikotarpį mes išvysime brangesnius produktus. Norėtųsi tikėti, kad nepajausime stygiaus, nors taip pat girdėjau prognozių, kad tam tikrų maisto produktų galime ir nebepamatyti parduotuvių lentynose. Dar kol kas nesinorėtų tikėti tokia realybe.”
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius sako, kad nors dalis Lietuvos žemdirbių turi sukaupę pavasario sėjai reikiamas trąšų atsargas, bet dėl karo Ukrainoje Lietuva turi imtis visų įmanomų priemonių, kad pavyktų užauginti kuo didesnį derlių.
„Ukraina, kuri dabar bombarduojama, nors žemdirbiai jau išvažiavo į laukus ir pradeda sėti, tręšti pavasarinę sėją tarp minų, tarp tankų, bet, aišku, tokių tiekimų į pasaulio rinkas kaip anksčiau nebus. Tai reikia įvertinti ir daryti mums viską Lietuvoje, kad užaugtų kuo didesnis derlius ir mes galėtume prisidėti prie pasaulio aprūpinimo maisto produktais, – sako K. Starkevičius. – Nemažai ūkininkų turi sukaupę trąšų atsargas bent pavasariui. Tikimės, kad tinkamai patręšime, prižiūrėsime augalus ir turėsime tą optimalų derlių, kurį šiandienai galime turėti. Bet nereikia galvoti, kad čia bus kažkokie pelnai ar viršpelniai. Jų nebus, nes žinant kainas, kuro kainas, kurios taip pat šoko į rekordines aukštumas, be to ir pristatymai šiek tiek vėluoja”.
Seimo nario teigimu, dabar turime stebėti visas rinkas. „Mano nuomone, po mėnesio bus galima daryti išvadas ir prognozuoti kryptis, kokią paramą valstybė turės suteikti žemdirbiams”, – sako K. Starkevičius.
Laidų ciklą inicijuoja skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“. Idėją pagal projektą „Kaimo plėtra regionuose inovacijų pagalba“ palaiko Lietuvos kaimo tinklas ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai“.